Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama mokytojų pensinio amžiaus klausimui. Ši problema apima ne tik demografinius pokyčius, bet ir darbo krūvio, profesinio prestižo bei jaunų specialistų pritraukimo aspektus. Dabar pensinis amžius Lietuvoje yra suvienodintas tiek vyrams, tiek moterims ir siekia 65 metus.
Pensinio amžiaus suvienodinimas ir tarptautinės rekomendacijos
Šiais metais susilygino vyrų ir moterų pensinis amžius, kuris dabar siekia 65 metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad pensinis amžius daugiau nebus keičiamas. Kelios tarptautinės organizacijos ne kartą rekomendavo Lietuvai vėlinti išėjimą į pensiją, pavyzdžiui, susieti pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme. Tačiau, anot ministrės, galvoti apie tai, kad reikia ilginti pensinį amžių, nėra jokių nei norų, nei galimybių.
Dirbantys pensininkai švietimo sektoriuje
Dirbančių pensininkų Lietuvoje pastaraisiais metais yra nemažai. Tarp visų senatvės pensijos gavėjų jie sudaro apie 13 proc. Didžioji dalis, apie 18 proc., yra tie, kurie dirba švietimo sektoriuje, yra mokytojai. Dar 14 proc. būtų gydytojai.
Diskusijos dėl pensinio amžiaus ilginimo
Vis dėlto pirmiau nei diskusiją dėl pensinio amžiaus T. Medaiskis siūlo kalbėti apie tai, kaip padidinti pensijas. Anot jo, kitas variantas - tikėtis, kad technologijos ir progresas dirbančiai kartai leis sukurti tiek produkto, kad ji užsidirbs ir sau, ir pensininkams. Medaiskis tikina, kad didesnės bus pensijos, jeigu po 2 mėnesius po truputį didinti, nes jau nemažai šalių irgi tokius sprendimus yra priėmę. Ir 67 metai ne toks jau keistas dalykas. Ir net 70, - sako ekonomistas.
Mokytojų emocinis krūvis ir darbo sąlygos
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų centro rašte teigiama, kad pratęsti pensinio amžiaus mokytojams negalima, nes jų darbas reikalauja didelės emocinės įtampos. Atsižvelgiant į pedagogų darbo emocinį krūvį, darbo savaitė sutrumpinta: visiems yra 40 valandų, mokytojams - 36. Todėl ir išėjimas į pensiją turi būti paankstintas. Daugelyje šalių pedagogai išeina į pensiją anksčiau nei Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
Priešpensinio amžiaus mokytojams sudaroma galimybė vesti mažiau pamokų, tačiau jie dalijasi patirtimi su jaunimu. Jauna karta nori jaunatviškų mokytojų, - įsitikinusi Palangos Senosios gimnazijos pedagogė. Pravesti septynias pamokas per dieną - didelis krūvis ir jaunam žmogui. Žmonės yra skirtingi, ir tai, kas vienam atrodo per sudėtinga, kitam gali būti pats tas. Ir mokykloje dirba pedagogų, sulaukusių 70 metų. Pernai į pensiją išlydėjome 65 metų direktoriaus pavaduotoją. Bet pagal vienetinius pavyzdžius negalima vertinti visų, ypač žinant, kokias nervines ir emocines perkrovas patiria pedagogai.
Individualus požiūris ir lanksti pensijų sistema
Gerontologas Faustas Stepukonis linkęs pritarti požiūriui, kad viskas individualu - yra žmonių, kurie jau 50-ies jaučiasi pavargę ir norėtų ilsėtis. Tad, mokslininko nuomone, ir pensijų sistema turėtų atsižvelgti į šias skirtybes. Kai kuriose valstybėse taikoma lankstaus išėjimo į pensiją sistema. Kita vertus, F. Stepukonis priminė, kad esame viena iš retų šalių, kur mokytojai džiaugiasi ilgomis vasaros atostogomis. Galimybė pailsėti du mėnesius vasarą - šiokia tokia kompensacija už varginantį darbą.
Mokytojo vaidmens pokyčiai ir visuomenės lūkesčiai
Anot bendrosios praktikos gydytojo Ričardo Sabūno, pedagogo darbas - iš sunkiųjų. Per pastaruosius dešimtmečius mokytojo vaidmuo labai pasikeitė - kapitalizmo požiūriu, visi esame paslaugų teikėjai. Reikalavimai auga, dėl vaiko nesėkmių mokantis linkstama kaltinti ne šeimą, bet pedagogus.
Profesinės pensijos ir socialinis draudimas
Pagal socialinio draudimo principus, mokant vienodo dydžio socialinio draudimo įmokas, "Sodros" senatvės pensijos turi būti skiriamos vienodomis sąlygomis nepriklausomai nuo profesijos. Sprendžiant atskirų profesijų: mokytojų, gydytojų, geležinkelininkų, lakūnų ir kt. Profesinę pensiją galima gauti, kol ateis socialinio draudimo pensijos gavimo metas. Šią pensijų rūšį, gana populiarią daugelyje Europos Sąjungos šalių, Lietuvoje įstatymai reglamentuoja, bet praktiškai tuo nesinaudojama.
Užimtumo tarnybos duomenys ir jaunų specialistų trūkumas
Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, rugsėjo pabaigoje mokytojų ieškojo 238 laisvas darbo vietas siūlančios mokymo įstaigos. Mokyklose buvo tuščios 73 pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogų darbo pozicijos, reikėjo po keliasdešimt individualių poreikių turinčių mokinių mokytojų, ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo pedagogų. Daugiausia laisvų darbo vietų buvo matematikos (173), lietuvių (129) ir anglų kalbos (90) mokytojams.
Taip pat skaitykite: Prancūzijos pensijų reformos perspektyvos
UŽT pranešime žiniasklaidai teigė, kad jaunoji karta vis mažiau renkasi studijas švietimo srityje. Remdamasi Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, UŽT pranešime žiniasklaidai nurodė, kad šiemet ir pernai šalyje dirbo 2,4 tūkst. pensinio amžiaus pedagogų. Dirbančių mokytojų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 39 asmenimis, tačiau pensinio amžiaus pedagogų padidėjo 238 asmenimis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija
Su minėtomis UŽT išvadomis, kad jaunoji karta vis mažiau renkasi studijas švietimo srityje, nesutinka Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), teigdama, kad jaunimo susidomėjimas pedagogikos studijomis didėja. ŠMSM teigimu, priešingai - jaunimo susidomėjimas pedagogikos studijomis didėja. Šiemet ir pernai į ugdymo mokslų bakalauro studijas priimta po maždaug 1,4 tūkst. pirmakursių. Dar 2022 m. stojančiųjų į pedagogikos bakalaurą buvo kiek per 1 tūkst., per porą metų stojančiųjų padaugėjo beveik trečdaliu.
ŠMSM taip pat pridūrė, kad stengiamasi gerinti ir jau dirbančių mokytojų darbo sąlygas: Auga jų atlyginimai - jų stabilus augimas įtvirtintas Nacionaliniame susitarime dėl švietimo. Numatyta, kad iki 2024 m. pabaigos mokytojų atlyginimas sudarys 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Šiemet vidutinis atlyginimas didintas du kartus: nuo sausio - 10 proc., nuo rugsėjo - 15,5 proc.
Mokyklų vadovų požiūris
Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos direktorė Nijolė Malinauskienė sakė, kad vyresnio amžiaus mokytojai mokyklai yra didelė pagalba: Į pensiją išėję mokytojai mums yra dideli pagalbininkai kitose veiklose - jie visos dienos grupėje vykdo socialinę priežiūrą ir taip, mielai pagelbėdami mums, dar prisiduria prie savo mažų pensijų. Kadangi šiemet vyksta vaikų įtrauktis į bendrojo ugdymo mokyklas, turime vaikų, kuriems taikomas individualus mokymas iš namų. Mūsų viena mokytoja, kuri jau prieš metus išėjo į pensiją, o iki to dirbo pradinių klasių mokytoja, yra pasiėmusi kelias valandėles tokio darbo. Ji turi didelę patirtį, pakantumo, empatijos, supratingumo.
Kauno r. Zapyškio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Veličkienė teigė, kad visi mokytojai visada reikalingi ir pasidžiaugė, kad šiuo metu jų mokyklai pedagogų netrūksta: Ir jau kelinti metai netrūksta. Džiaugiamės tuo, bet tuo pačiu bijome daug džiaugtis, kad paskui nereikėtų verkti. O ar reikalingi - tai jie labai reikalingi.
Taip pat skaitykite: Išsami informacija apie Anglijos pensiją
Kauno r. Zapyškio pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Asta Kaušinienė pradinių klasių mokytoja dirba jau 43 metus. Pedagogė pasakojo, kad mokytoja tapti norėjo nuo vaikystės: Nuo mažų dienų, kai vaikai žaisdavo kokius nors žaidimus, aš visada iš sąsiuvinių darydavau žurnalus ir būdavau mokytoja. Ir vaikams duodavau visokių užduočių, ir lėles susodindavau, tad nuo mažų dienų jau norėjau ja būti. Ir giminėje eina tokia dinastija, kad iš kartos į kartą vis mokytojų yra.
Siūlymas mokėti kompensacijas anksčiau pasitraukiantiems mokytojams
Politikų siūlymas mokėti pinigines kompensacijas anksčiau laiko į užtarnautą poilsį pasitraukti norintiems mokytojams sulaukė prieštaringų vertinimų. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) iniciatyvą palaiko, tuo metu ekspertai kritikuoja siekį taip išskirti vieną profesinę grupę.
Grupės Seimo narių pateiktos įstatymo pataisos, numatančios galimybę nesulaukus pensinio amžiaus karjerą baigti nusprendusiems mokytojams mokėti 228 eurus siekiančią kompensacinę išmoką, stumiasi į priekį. Parlamentarai siūlo, kad ne mažesnį kaip 30 metų pedagoginio darbo stažą turintys ir dėl savo profesijos specifikos negalintys dirbti pagal įgytą specialybę iki pensijos mokytojai galėtų pretenduoti į šešių bazinės socialinės išmokos dydžių kompensacinę išmoką.
ŠMM skaičiavimais, didžiausias galimas valstybės biudžeto lėšų poreikis kompensacijoms mokėti siektų 52,2 mln. eurų per metus. Jei teise gauti kompensacinę išmoką pasinaudotų mokytojai, turintys 30 metų ir didesnį pedagoginio darbo stažą, kuriems iki senatvės pensijos liko penkeri ar mažiau metų, išmokoms reikėtų apie 19,9 mln. eurų.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius aiškino, kad iniciatyva numatyti kompensacijas iki pensijos darbą palikti norintiems mokytojams priklauso profsąjungoms, o politikai ją sudėliojo į įstatymo projektą. Jis pažymėjo, kad pedagogų atlyginimų augimas ir darbo sąlygų gerinimas stringa, nes mokinių skaičius mažėja sparčiau nei mokytojų.
Anot A. Jurgelevičiaus, pedagogų bendruomenėje jaučiamas poreikis dar iki pensinio amžiaus palikti darbą. Esą apie tai, kada atsiras tokia galimybė, teiravosi nemažai vyresnio amžiaus mokytojų. Manau, kad žmogus, turintis kelias pamokas, galėtų užsiimti kuo nors kitu. Turėdamas galimybę gauti kompensacinę išmoką, kuri didele dalimi prilygtų jo dabartiniam atlyginimui, mokytojas tikrai būtų suinteresuotas ja pasinaudoti. Be to, yra mokytojų, kurie tiesiog pavargę nuo įtampos ir visų kitų dalykų.
Su tokiu profsąjungų požiūriu nesutiko Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas. Jam neaišku, ko siekiama kompensacijomis - kad mokytojai anksčiau laiko pasitrauktų iš pareigų ar tiesiog suteikti jiems išankstines pensijas. Ekspertas pažymėjo, kad įtvirtinus galimybę vienai profesinei grupei de facto anksčiau išeiti į pensiją būtų sukurtas pavojingas precedentas. Tada ir kitos profesinės grupės galėtų reikalauti panašių išlygų.
LLRI vadovas sutiko, kad mūsų šalyje yra per daug mokytojų. Tačiau jis nemano, kad šią problemą geriausia spręsti atsisakant vyresnio amžiaus pedagogų paslaugų, mat jaunesni mokytojai nebūtinai yra geresni ir kvalifikuotesni.
Išvados
Mokytojų pensinio amžiaus klausimas Lietuvoje yra sudėtingas ir daugialypis. Svarbu atsižvelgti į demografinius pokyčius, mokytojų darbo krūvį, profesinį prestižą, jaunų specialistų pritraukimą ir tarptautinę patirtį. Reikalingi kompleksiniai sprendimai, kurie užtikrintų pedagogų kaitą, gerintų darbo sąlygas ir didintų profesijos patrauklumą.
| Šalis | Mokytojo darbo laikas | Papildomos išmokos | Pensijos ypatumai |
|---|---|---|---|
| Lenkija | Ne daugiau kaip 40 val. per savaitę | Papildomas metinis atlyginimas, atostogos sveikatai sustiprinti | Išeitinė pašalpa už 20 metų darbo stažą, galimybė išeiti į pensiją turint 30 metų darbo stažą |
| Prancūzija | Pradinio lavinimo mokytojams - 26 val. + 1 val., vidurinio lavinimo - 15-20 val. per savaitę | Bazinė alga ir kitos išmokos | Mokytojai yra valstybės tarnautojai |
| Suomija | Mokytojas turi 15-23 savaitines pamokas | Atlyginimai didžiuosiuose miestuose ir atokiose vietovėse yra 3 proc. didesni | Pagrindinis atlyginimo prieaugis priklauso nuo stažo |
Išėjimas į pensiją su pensija – 3 dalykai, kuriuos reikia žinoti!
tags: #pensijinis #amzius #mokytojams