Pensija dažnai atrodo kaip tolima ateitis, apie kurią bus galima pagalvoti vėliau. Tačiau finansinis neapibrėžtumas dažniausiai atsiranda ne dėl to, kad žmonės nekaupia, o dėl to, kad neturi aiškaus plano: kokių pajamų reikės, kokie įsipareigojimai išliks ir kaip pasikeistų gyvenimo kokybė sumažėjus mėnesinėms pajamoms. Pirmiausia verta apskaičiuoti, kiek pinigų reikėtų oriam gyvenimui išėjus į pensiją. Į šią sumą turėtų patekti būsto išlaidos, maistas, sveikatos priežiūra, transportas, laisvalaikis ir nenumatyti poreikiai. Svarbu nepamiršti, kad dalis išlaidų gali sumažėti, tačiau kitos - ypač susijusios su sveikata - ilgainiui gali augti. Planuojant ateitį naudinga įvertinti ne tik valstybės pensiją, bet ir papildomus kaupimo ar draudimo sprendimus.
Pavyzdžiui, gyvybės draudimas gali būti aktualus tiems, kurie nori ne tik pasirūpinti artimųjų finansiniu saugumu, bet ir suprasti, kokios kaupimo ar apsaugos galimybės gali papildyti ilgalaikį finansinį planą. Kaupti pensijai yra svarbu, tačiau vien sukaupta suma dar neatsako į esminį klausimą - iš ko gyvensite, kai nebegausite darbo pajamų. Būtent čia svarbus pensijų anuiteto principas. „Sodra“ nurodo, kad pensijų anuitetas reiškia kas mėnesį mokamas stabilias pensijų išmokas visą likusį gyvenimą, o Lietuvos bankas pažymi, kad tai yra iki gyvos galvos mokama pensijos išmoka. Toks planavimas padeda geriau suprasti būsimų pajamų ritmą ir realiau įvertinti, kaip atrodys kasdienis gyvenimas pensijoje.
Finansiniai sprendimai neturėtų būti vienodi visiems. Jaunesniame amžiuje dažniau svarbus ilgesnis kaupimo laikotarpis, galimybė prisiimti daugiau investavimo rizikos ir kartu apsaugoti šeimą nuo netikėtumų. Artėjant pensijai, prioritetai keičiasi - daugiau dėmesio skiriama sukauptų lėšų išsaugojimui, išmokų stabilumui ir aiškumui. Lietuvos bankas primena, kad investicinis gyvybės draudimas apima draudimo apsaugas ir lėšų kaupimą jas investuojant, tačiau pasirinkus tokį sprendimą investavimo rizika tenka pačiam draudėjui. Pasiruošimas pensijai nėra vien klausimas, kiek pavyks sukaupti. Tai ir gebėjimas laiku sau atsakyti, kokio gyvenimo norėsite vėliau ir kokių sprendimų tam reikia šiandien.
Ar valstybė galės man garantuoti orią pensiją? Kaip galiu savo senatvę paversti kokybiškesne? Žmogui, išėjusiam į užtarnautą poilsį, užsitikrinti, kad jo gyvenimo kokybė nesuprastės, reikia bent 70 proc. darbingo amžiaus buvusių pajamų. Vis dėlto šiuo metu statistika rodo, kad vidutinė senatvės pensija sudaro tik apie 40 proc. vidutinio atlyginimo. Trečiasis žmogaus dešimtmetis, kai jis ką tik pilna koja įžengė į darbo rinką, pradėjo savarankišką gyvenimą ir pradeda kaupti patirtį būsimai karjerai, yra pats tinkamiausias laikas pradėti planuoti savo ateities pensiją. Kuo anksčiau pradedamas kaupimas pensijai, tuo didesnę riziką, nebijant rinkų svyravimų, galima sau leisti ir tuo didesnę sumą galima sukaupti.
„Kaupimas pensijų fonduose tokio amžiaus žmonėms yra puiki galimybė palyginti nedidelėmis sąnaudomis ir per ilgą laikotarpį sukaupti solidų senatvės kapitalą. Remiantis pensijų skaičiuoklės skaičiavimais, jei vidutinį šalies atlyginimą šiuo metu uždirbantis 25 metų jaunuolis šiais metais pradėtų kaupti pensiją pensijų fonde, tai jo senatvės pensija būtų 1360 Lt arba beveik 60 proc. jo dabartinio amžiaus pajamų, tačiau jei tas pats jaunuolis nekauptų pensijai ir pasiliktų tik Sodros sistemoje - jo pensija siektų 937 Lt arba apie 40 proc. Tikėtina, kad bėgant metams - žmogaus gaunamos pajamos kaip ir įnašas į pensijų fondą augs, o tai reiškia dar didesnę sukauptą pensiją.
Taip pat skaitykite: vaiko adaptacija globoje: praktiniai žingsniai
Nauja pensijų sistemos kryptis: ką rodo praėję metų rezultatai ir ko tikėtis šiemet? Lietuvoje pensijų kaupimo sistema susideda iš trijų pakopų: I pakopa - valstybinė pensija iš Sodros; II pakopa - papildomas kaupimas privačiuose fonduose; III pakopa - savarankiškas kaupimas pensijai. I Pakopa: Norint gauti senatvės pensiją, reikalingas minimalus 15 metų darbo stažas. Socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už stažo metus. Tačiau realybė tokia, kad net ir gaunant Sodros pensiją ji greičiausiai neužtikrins sočios senatvės. II Pakopa: Papildomas kaupimas Pensijai. Kaupiant II pakopos fonduose, gaunama valstybinė paskata ir mažesni turto valdymo mokesčiai. III Pakopa: Savarankiškas kaupimas pensijai. Čia įmokos gali būti mokamos savarankiškai, o taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata gali būti iki 20 proc. Šios pakopos suteikia lankstumą ir didesnę galimybę reguliariai papildyti savo pensiją. Carina: Išmokos gali būti išmokamos kaip vienkartinė suma arba kaip anuitetas - periodinė išmoka iki gyvos galvos, kartu su galimybe papildomai išmokėsti paveldėjimą. Detalesnis pasirinkimas priklauso nuo amžiaus, rizikos tolerancijos ir asmeninių poreikių.
- Pradėkite kaupti dabar. Paskaičiuokite, kiek jums reikia išėjus į pensiją, ir pradėkite reguliariai įmokas net ir mažomis sumomis.
- Sudarykite pensijų kaupimo sutartį II ir III pakopose, suprasdami mokesčius, rizikas ir galimybes.
- Paversti kaupimą reguliariu įpročiu: darbdaviai gali prisidėti ir skatinti papildomą kaupimą net ir III pakopos fonduose.
- Įtraukite darbdavį: pasikalbėkite, kokią dalį atlyginimo galima nukreipti į III pakopos fondą ir ar įmanoma papildomai gauti premijų įmokas.
- Atidėkite dalį neplanuotų pajamų: premijos, tryliktas atlyginimas - puiki galimybė papildomai didinti pensijų fondų įmokas.
Ar verta vien valstybinei pensijai pasikliauti ilgalaikėje perspektyvoje? Daugiau nei 70 proc. dabartinių pajamų tikslas yra siekti, tačiau realybė Lietuvoje rodo, kad vidutinė pensija yra apie 40 proc. vidutinio atlyginimo. Todėl svarbu papildomai kaupti. Pensijų kaupimo sistema siūlo galimybes - I, II ir III pakopos - ir suteikia įvairias lengvatas bei mokesčių reguliavimus. II pakopos fondai pasižymi mažu administravimo mokesčiu ir valstybės paskatomis, o III pakopos fondai suteikia galimybę naudotis gyventojų pajamų mokesčio lengvata iki 300 eurų per metus (iki 25 proc. nuo 1,5 tūkst. įmokų). Visos lėšos, kurios nėra išsiimamos anksčiau laiko, neapmokestinamos pajamų mokesčiais, didindamos galutinę sukauptų lėšų sumą.
Kaip pasirinkti tinkamą pensijų fondą? Paprastam žmogui svarbu įvertinti rizikos lygį ir laikotarpį iki pensijos, tada pasirinkti konservatyvų fondą su obligacijomis. Prieš pasirenkant fondą būtina susipažinti su taisyklėmis ir mokesčiais, o taip pat pasinaudoti pensijų skaičiuokle. Išmokos: II ir III pakopos išmokos gali būti mokamos vienkartine išmoka arba periodine išmoka, o gyvybės draudimo pasirinkimas ir anuiteto tipas turi įtakos galutiniam dydžiui ir paveldėjimo galimybėms. Lietuvos bankas teikia anuitetų bazines lenteles, kurios nurodo, kada ir kokio kapitalo reikia, kad būtų galima gauti tam tikrą išmoką.
Praktiniai patarimai pradedantiesiems: svarbu pradėti kaupti tuo metu, kai tik pradėjote dirbti, kad ilgalaikio laikotarpio investicijų efektas būtų ypač stiprus. Skaičiuojama, kad 25 metų žmogus, pradėjęs kaupti, gali ateityje gauti apie 60 proc. savo dabartinių pajamų, o nekaupęs - tik apie 40 proc. Be to, svarbu turėti rezervą bent kelių mėnesių išlaidoms ir atidžiai rūpintis skolomis. Savarankiškai dirbantys asmenys turi pasirūpinti VSD įmoka Sodrai, o norint išlaikyti nuoseklumą, naudinga atsidaryti atskirą sąskaitą ir kas mėnesį pervesti dalį pajamų.
Skirtingi amžiaus tarpsniai reikalauja skirtingo požiūrio į riziką. Kuo ilgesnis laikotarpis iki pensijos, tuo daugiau galima rizikuoti akcijų dalimi, bet su laikui bėgant rizika turi būti mažinama pereinant į konservatyvesnes senatvės dalis. Sudėtinės palūkanos rodo, kad net mažos nuolatinės įmokos ilguoju laikotarpiu gali generuoti reikšmingą papildomą kapitalą. Taip pat svarbu, kad ateityje galėtumėte priimti sprendimus: kada pervesti įmokas, kokius fondus pasirinkti ir ką daryti su sukauptomis lėšomis, kai artėja pensinis amžius.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie dekretines atostogas
Ši išradinga sistema galėtų garantuoti valstybines pensijas visame pasaulyje
Penki žingsniai, kurie padės pasiruošti pensijai
- 1 žingsnis: pradėkite kaupti dabar - net mažos nuoseklios įmokos laikui bėgant didėja į reikšmingą kapitalą.
- 2 žingsnis: sudarykite pensijų kaupimo sutartį II ir III pakopose, suprasdami jų ypatybes, mokesčius ir rizikas.
- 3 žingsnis: kaupimą paverskite reguliariu įpročiu - automatiniai pervedimai padeda neatsigręžiant atrasinti prioritetus.
- 4 žingsnis: įtraukite savo darbdavį - darbdavio įmokos gali žymiai sustiprinti pensijų fondo augimą, o pinigai į III pakopos fondą gali būti mokami ne tik kas mėnesį, bet ir iš priedų ar premijų.
- 5 žingsnis: atsidėkite dalį neplanuotų pajamų - premijos ir „tryliktas“ atlyginimas gali būti puiki proga papildomai stiprinti senatvės pajamas.
Kiek turėtumėte sukaupti? Paskaičiuoti savo poreikius padeda „Sodros“ skaičiuoklė. Swedbank taip pat rekomenduoja pradėti nuo aiškaus tikslo ir struktūrizuotos strategijos, kuri apima bazinę apsaugą, įmokas į II pakopą, anuitetų pasirinkimą, rizikos valdymą bei nuolatinį finansinį auditą. Net jei iki pensijos liko tik keli metai, vis tiek verta pradėti - kuo anksčiau pradėsite, tuo mažiau reikės atidėti kiekvieną mėnesį ateičiai. Taip pat svarbu ugdyti vaikų finansinį raštingumą ir rūpintis savo sveikata, nes sveikatos išlaidos gali sudaryti didelę pensijos poreikio dalį.
Žinokite: vien valstybės pensija dažnai neužtikrina komfortiško gyvenimo senatvėje. Todėl svarbu apmąstyti papildomą kaupimą ir pasirinkti tinkamas priemones, atsižvelgiant į amžių, pajamas ir rizikos toleranciją. Ruošdamiesi pensijai, prisiminkite, kad ji yra ilgas procesas: pradėkite nuo bazinių įpročių, įtraukkite į planą įvairias priemones, nuosekliai kaupkite ir reguliariai peržiūrėkite savo tikslus bei poreikius.
Taip pat skaitykite: kaip sėkmingai rinkti lėšas internete