Vykdant Lietuvoje vaikų globos sistemos pertvarką, vienas iš svarbiausių klausimų yra siekis didinti gyventojų motyvaciją tapti globėjais ar įvaikintojais. Visgi, greičiausiai naujas šeimas suranda kūdikiai arba jaunesnio amžiaus vaikai. Paaugliams, vaikams su specialiaisiais poreikiais ar negalia globėjus ar įtėvius rasti daug sudėtingiau. Žinoma, tokios baimės yra pagrįstos - vaikai, kurie ateina į naują šeimą, kartu atsineša daug įvairių neigiamų patirčių, trauminių išgyvenimų, nepasitikėjimo - juk suaugusieji jų gyvenime dažniausiai buvo tie, kurie juos skriaudė, išdavė, paliko. Todėl naujoje šeimoje vaikams reikia laiko, kad išmokti iš naujo pasitikėti, išmokti naujų elgesio modelių ir atsikratyti visų sunkių išgyvenimų, kurie neretai pasireiškia nepriimtinu elgesiu.
„Lietuvoje kreiptis pagalbos ir prašyti patarimo, palaikymo, gauti psichologines, kitokias paslaugas vis dar yra gėdinga. Tačiau pagalbos prašymas yra labai svarbus žingsnis, kuris dažnai padeda užkirsti kelią nesuvaldomai krizei. Prašyti pagalbos yra natūralu - tai nereiškia, kad globėjas ar įtėvis nesugeba susitvarkyti su vaiko ugdymu ir už tai bus nubaustas ar neigiamai vertinamas. Specialistai tampa svarbus globėjų partneris saugant vaikystę ir padedant globojamam vaikui augti, vystytis ir mokytis iš naujo pasitikėti jį supančiu pasauliu.“
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė užtikrina galimybę globėjams ir įtėviams gauti nemokamas specialistų paslaugas - nuo 2016 m. kovo mėn. savivaldybė dalinai finansuoja paslaugas, kurias teikia Žiburio Fondas. Paslaugų tikslas - užtikrinti globėjams ir įtėviams, bei jų šeimose augantiems vaikams įvairiapusę, kompleksinę pagalbą. Pagalba teikiama tiek esamiems globėjams, kurie savo šeimose jau rūpinasi be tėvų globos likusiais vaikais ir patiems vaikams, tiek asmenims, kurie planuoja ar svarsto tapti globėjais. Žiburio Fondas teikia psichologines konsultacijas, socialines konsultacijas, tarpininkavimą ir globėjų bei globojamo vaiko interesų atstovavimą, informavimą, įvadinius mokymus pagal privalomąją GIMK programą ir kitas paslaugas, priklausomai nuo individualių poreikių. Nemokamos konsultacijos, kitokia pagalba yra teikiama ir tiems asmenims, kurie svarsto galimybę tapti globėjais ar įvaikintojais - jei asmenys turi tam tikrų baimių, abejonių ar nuogąstavimų, jie turi galimybę nemokamai konsultuotis su Žiburio Fondo psichologais ir socialiniais darbuotojais.
Norintys tapti globėjais ar įvaikintojais turi užbaigti 10 užsiėmimų pagal GIMK (Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo) programą - užsiėmimai padeda geriau suprasti vaiką ir sudėtingus jo išgyvenimus, ir geriau pasiruošti jo atėjimui į šeimą. Vilniaus m. savivaldybė teikia ir kitokią paramą globėjams bei įvaikintojams. Pvz., kalendoriniais metais įvaikinti, laikinąją ar nuolatinę globą turintys vaikai į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės priimami be eilės, neatsižvelgiant į teritorinį principą. Yra rūpinamasi ir finansine parama - asmenims, globojantiems vaikus, be įprastos globos (rūpybos) išmokos, kurią sudaro 152 EUR per mėnesį, yra mokamas 38 eurų globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, o nuo 2017 m. sausio 1 d. Šeimoms, globojančioms (besirūpinančiosioms) giminystės ryšiais nesusijusius vaikus, iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto papildomai mokami tokio dydžio pagalbos pinigai: šeimai globojančiai vieną vaiką mokama 76 eurų išmoka; šeimai globojančiai du vaikus mokama 114 eurų išmoka; šeimai globojančiai tris ir daugiau vaikų mokama 152 eurų išmoka. Tokiu būdu Vilniaus m. savivaldybė yra puikus pavyzdys, kaip pertvarkos procese turi būti užtikrinama kokybiška vaiko globa - finansinė parama turi būti derinama su nemokamai, laiku prieinama pagalba ir paslaugomis globėjams ir įtėviams. Tokia praktika taikoma ir užsienio šalyse - ne tik šalyse, kurios įprastai laikomos gerovės šalimis (pvz., Norvegija, Švedija, Vokietija), bet ir mums artimesnėse valstybėse, pvz., Estijoje.
Kita priežastis, dėl kurios bijoma globoti ar įvaikinti vaikus, yra klaidingi įsitikinimai, kuriuos visuomenė turi apie vaikus. Vienas iš dažniausių - kad kūdikius ar jaunesnio amžiaus tinkamai išugdyti lengviau, o vyresni vaikai yra jau su sugadintais genais ar nepataisomu elgesiu. Tai - netiesa. Saugioje, mylinčioje, priimančioje aplinkoje atsiskleidžia geriausi vaiko bruožai. Nors mūsų smegenys intensyviai formuojasi ankstyvoje vaikystėje, jos nenustoja formuotis ir vėliau. Mes visi gimstame su begale įvairių genų ir jų kombinacijų, o kaip jie pasireiš, priklauso nuo aplinkos, t.y. kokius genus aplinka paskatins pasireikšti, o kurie aplinkos dėka visai nepasireiš. Šiuo atveju globėjai ir įtėviai turi atsiminti vieną svarbų dalyką - lūkesčiai, kuriuos mes keliame vaikams, turi būti realūs ir pasiekiami vaikui. Pvz., jei tikitės, kad vaikas, kuris nelankė mokyklos 3 metus iš eilės, grįžęs į mokyklą, pasivys savo klasės draugus per 3 mėnesius, jūs iš anksto pasmerkiate vaiką nesėkmei. Taip pat teigiama mitų apie GIMK ilga trukmė - globos arba įvaikinimo procesas esą per ilgas. Tačiau pasiruošimas globai ir įvaikinimui užima laiko; svarbiausia - įvertinti savo gebėjimus, sulaukti specialistų konsultacijų ir suprasti, kad tai daugeliui yra kelias, o ne vien tik identifikavimas „turite nuosavus namus“.
Taip pat skaitykite: patarimai, kaip planuoti pensiją
Taip pat svarbu suvokti, kad paaugliai gali tapti puikiais globojamaisiais, o amžius nėra esminis rodiklis. Globodami galite būti jaunas ar brandus asmuo - svarbiausia energija ir motyvacija. Globėju galima tapti nuo 21 metų. Iškyla mitas, kad reikia nuosavo namo, bet tai neturėtų būti pagrindinis kriterijus. Svarbu yra, jog vaikas turėtų savo erdvę, o jūsų namai turėtų būti teisėtas, saugus ir tinkamai organizuotas globoje augančio vaiko poreikiams. Būti globėju gali būti ir jaunas, mokantis ar dirbantis žmogus, į kurio gyvenimą įsileidžiate meilę ir atsakomybę.
globos reiškinys yra laikinas darbas, kurį lydės nuolatinė komunikacija, konsultacijos ir pagalba. Vaiko atvykimas į šeimą žymiai keičia kiekvieno narių gyvenimus, todėl pirmieji mėnesiai reikalauja didesnio fizinio ir emocinio palaikymo. Tyrimai rodo, jog pirmieji trys vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikui ir tėvams megzti tvirtą ryšį, tačiau meilė ir prisirišimas gali formuotis bet kuriame amžiuje. Svarbu, kad globėjas suprastų, jog vaiko traumos ir sunkumai reikalauja laiko, kantrybės ir supratingumo. Globėjui reikia žinoti, kad laikas, kol vaikas įveiks nemalonius jausmus, yra normalus. Paprastai globėjų bendruomenė įtraukiama į paramą per mokymus, terapijas, konsultacijas ir savipagalbos grupes.
Taip pat svarbu atsižvelgti į socialinį kontekstą - kyla mitų apie paauglius globą ir apie tai, kaip jie atsiduria globos namuose. Lietuvoje gajos mitai apie vyresnius paauglius, menantys jų elgesį ar tikslus. Tačiau tikrovė rodo, kad paaugliai globai taip pat reikalingi kaip ir jaunesni vaikai; rutinos, mylinčios aplinkos ir nuoseklus palaikymas gali daryti didžiulį teigiamą poveikį jų sprendimams dėl ateities. Daug kartų globėjai patiria mažesnį stresą, kai aiškiai mato pagalbos kanalus, įskaitant specialias programas ir finansinę paramą. Globa - tai ne tik individuali pareiga, tai ir bendruomenės kilnojamoji jėga, kuri prisideda prie visuomenės saugumo ir pasitikėjimo.
Support package ir jo kūrimo principai
Kas yra support package? Tai individualiai pritaikytų paslaugų ir išteklių rinkinys, skirtas padėti globojamam vaikui įveikti sunkumus ir pasiekti gerovę. Šis rinkinys gali apimti įvairias pagalbos formas, pradedant nuo psichologinės pagalbos ir baigiant finansine parama.
Pagrindiniai reikalavimai ruošiant support package:
Taip pat skaitykite: Priklausomybės įveikimas: patarimai
- Individualus poreikių įvertinimas: suprasti unikalius vaiko poreikius, įskaitant istoriją, emocinę būklę, sveikatos problemas ir mokymosi sunkumus.
- Bendradarbiavimas: su vaiku, globėjais, socialiniais darbuotojais, mokytojais ir kitais specialistais.
- Aiški tikslai: konkrečiai ir pasiekiami tikslai, kuriuos norite pasiekti.
- Išteklių planavimas: reikalingų išteklių identifikavimas - finansinė parama, terapijos, mokymo priemonės ir kt.
- Nuolatinis stebėjimas ir vertinimas: reguliarus vaiko pažangos įvertinimas ir, prireikus, pakeitimai.
- Psichologinė pagalba: individualios terapijos, grupinės užsiėmimai ar meno terapija.
- Švietimo parama: papildomos pamokos, mokymo priemonės, specialus dėmesys mokykloje.
- Finansinė parama: drabužiai, maistas, higienos priemonės ir laisvalaikio užsiėmimai.
- Socialinė integracija: ryšiai su bendraamžiais ir dalyvavimas socialinėje veikloje.
- Globėjų parama: mokymai, konsultacijos ar pagalba namuose.
Šiame straipsnyje pateikiama pavyzdinė support package struktūra:
- Psichologinė pagalba: terapijos sesijos, grupiniai užsiėmimai; atsakingi asmenys - psichologas, socialinis darbuotojas; biudžetas - 500 EUR per mėnesį.
- Švietimo parama: papildomos pamokos, mokymo priemonės; atsakingi - mokytojas, globėjas; biudžetas - 200 EUR per mėnesį.
- Finansinė parama: drabužiai, maistas, laisvalaikis; atsakingi - globėjas, socialinis darbuotojas; biudžetas - 300 EUR per mėnesį.
- Socialinė integracija: būreliai, stovyklos, renginiai; atsakingi - globėjas, socialinis darbuotojas; biudžetas - 100 EUR per mėnesį.
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl support package turi būti pritaikytas individualiai. Daugeliui globojamų vaikų jų globėjai tampa tikrąja šeima, kurioje randamas saugumas ir šiluma. Šis susitikimas tiek vaikui, tiek globėjams - kelio pradžia, kuriame jie nėra palikti vieni. Po vaiko apsigyvenimo globėjų šeimoje pradedamos teikti tęstinės paslaugos šeimai: vaiko adaptacinio laikotarpio stebėjimas, vertinami individualūs vaiko poreikiai, padedama palaikyti ryšį tarp vaiko ir biologinių jo tėvų.
Operatyvios rekomendacijos globėjams ir šeimoms
Pagalbos paaugliams iniciatyvos direktorius Zigmas Giedrimas akcentuoja, kad pagalba dažnai reikalinga ne tik vaikams, bet ir globėjams, nors jie ne visada taip mano: „Dažnai su problemomis šeimoje susidūrę globėjai sako: „Čia vaikui padėkit, o mums viskas gerai.“ Tai netiesa. Globėjas kuria santykius su vaiku, jo pareiga padėti vaikui, todėl ir jam reikia peržiūrėti savo veiksmus, įsitikinimus ir t. t. “
Globėjais gali būti žmonės nuo 21 iki 65 metų, nebent vaiko artimasis - tokiu atveju amžiaus ribos platesnės. Pagrindiniai reikalavimai - noras ir tinkamos sąlygos vaikui augti ir ugdytis. Globėjais tapti negali žmonės, nuo kurių anksčiau buvo atskirtas vaikas, taip pat - žmonės, kurie buvo globėjai, bet netinkamai atliko pareigas. Prieš pradedant mokymus, specialistai konsultuoja būsimuosius mokymų dalyvius apie vaiko globą ir psichologinį pasiruošimą. Būsimi globėjai turi baigti GIMK mokymus, o lektoriai padeda įvertinti pasirengimą ir realius lūkesčius. Ilgą laiką prieš pradedant globą, svarbu įvertinti savo galimybes, gauti reikalingas konsultacijas ir būti pasiruošusiems intensyviam darbui su trauminiais vaikų išgyvenimais.
Įvairiose institucijose vyksta nuoseklūs procesai - nuo konsultacijų iki mokymų ir tęstinių paslaugų, kurios tęsiamos po vaiko apsigyvenimo globėjų šeimoje. Skyrybų metu socialinis darbuotojas teikia pagalbą vaikui ir jo tėvams, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, išlaikyti kasdienę rutiną ir užtikrinti jo saugumą. Taip pat tarpininkauja tarp vaiko, tėvų ir kitų specialistų, kad vaiko nuomonė būtų išgirsta. Socialinis darbuotojas gali pasiūlyti psichologinę pagalbą ar mediaciją tėvams. Tokia pagalba padeda sumažinti skyrybų padarinius vaikui ir skatinti konstruktyvų sprendimą vaikui naudingiausiu keliu.
Taip pat skaitykite: Seksualinis smurtas: kur kreiptis pagalbos
tags: #noras #padeti #globojamam #vaikui