Norint užtikrinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir užkirsti kelią jo kartojimuisi, sisteminės prievartos požymius svarbu atpažinti kuo anksčiau ir imtis tikslingų veiksmų. Kitais žodžiais tariant reikia gebėti atpažinti galios ir kontrolės strategijas, pasitelkęs kurias, smurtautojas baugina ir kontroliuoja aukas, manipuliuoja sistema.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje?
Smurtas artimoje aplinkoje tai bet kokia veika toje pačioje gyvenamojoje erdvėje, šeimoje, intymiuose santykiuose, tarp esamų ar buvusių partnerių. Smurtas artimoje aplinkoje suprantamas kaip bet koks fizinis, seksualinis, žodinis, emocinis, ekonominis smurtas, kai smurtiniai veiksmai yra padaromi esant santykiams tarp partnerių arba buvusių partnerių, nepaisant to ar tokie santykiai yra (buvo) formalizuoti, taip pat tarp pirmos eilės giminų (vaikų ir tėvų), antros eilės giminų (anūkų, senelių, brolių, seserų).
Daugumoje visuomenių smurto aukomis dažniausiai tampa moterys. Smurto artimoje aplinkoje aukomis dažniausiai tampa moterys todėl smurtas artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma.
Galia, kontrolė ir sisteminis smurtas
Siekdami valdyti padėtį ir priversti paklusti savo valiai, agresoriai pasitelkia įvairias dominavimo taktikas, kurios leidžia terorizuoti, kontroliuoti partnerę, palaužti jos valią ir apsunkinti jos galimybes deramai pasirūpinti vaikais. Atkreipkite dėmesį. Atsidūrusi smurtautojo „galios ir kontrolės“ epicentre moteris patiria sisteminį smurtą, apie kurį negali pranešti teisėsaugai, nes neturi galimybės pateikti prievartą patvirtinančių materialinių įrodymų.
Galia ir aukos kontrolė smurto artimoje aplinkoje situacijoje yra specialūs bruožai, kurie padeda šias smurto apraiškas išskirti iš kitų.
Taip pat skaitykite: specializuoti mokymai apie smurtą artimoje aplinkoje
Konfliktams būdinga tai, kad jie yra atsitiktiniai, nereguliarūs, abu santykio dalyviai gali juos ir išprovokuoti, ir aptarti, o diskusija keičia asmens, kuris sukėlė konfliktą, elgesį. Konflikto kurstytoja(s) jaučiasi atsakinga(s) už tai, kas įvyko. Kai partneriai geriau vienas kitą pažįsta, konflikto tikimybė mažėja, nes tai - abiejų žmonių, kurie atsižvelgia į vienas kito požiūrį, problema. Konfliktas yra spontaniška reakcija, kurią (dažniausiai) išprovokuoja išoriniai veiksniai (pavyzdžiui, nusiminimas, nuovargis, baimė).
Sisteminis smurtas, priešingai, vyksta reguliariai. Agresoriaus ir aukos vaidmenys nesikeičia, todėl tokie santykiai negali būti sėkmingai aptarti, o diskusija šiuo klausimu neatneša pokyčių. Smurtas nuolat stiprėja. Ši prievarta vyksta dėl ekonominės, socialinės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, todėl smurtautojas neprisiima atsakomybės ir kaltina nukentėjusį asmenį. Tokiuose santykiuose pripažįstamas tik vienas - stipresniojo - požiūris ir smurtauti pasirengiama sąmoningai.
Smurto formos ir požymiai
Smurtas artimoje aplinkoje yra fizinio, seksualinio, žodinio, emocinio ar ekonominio smurto ciklas, kuris kartojamas vis dažniau ir dažniau. Smurto formos dažnai eina kartu - fizinis smurtas retai kada pasireiškia be psichologinio, o ekonominė kontrolė dažnai irgi yra lydima grasinimų ar manipuliacijų.
- Psichologinis smurtas: žeminimai, manipuliacijos, kontrolė ar grasinimai - viena labiausiai paplitusių smurto formų artimoje aplinkoje.
- Ekonominė kontrolė: apribojamas prieinamumas prie pinigų, priverčiama finansinė priklausomybė.
- Fizinis smurtas: sužeidimai, smurtiniai veiksmai; svarbu nesumaišyti jų su atsitiktiniais konfliktais, kuriuose fizinis kontaktas gali būti netyčinis.
- Seksualinis smurtas: prievartavimas, seksualinis spaudimas santykiuose.
Psichologinio smurto padariniai gali pasireikšti įvairiai: nukentėjusieji dažnai susiduria su miego sutrikimais, depresija, valgymo problemomis, o ilgainiui šie sunkumai ima trukdyti jų darbui, mokslams ar kitai kasdieninei veiklai. Nukentėję asmenys dažnai patiria sumažėjusį savivertės jausmą, nuolatinį nerimą ar baimę.
Vaikai ir smurtas šeimoje
Vaiko teisių apsaugos specialistai ypatingą dėmesį turėtų atkreipti į smurtautojams būdingą polinkį manipuliuoti vaikais. Tai padėtų išvengti atvejų, kai institucijos funkcijas (vaiko teisių apsaugą) agresorius pasitelkia savo tikslui - nukentėjusiosios kontrolei ir gniuždymui - pasiekti.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Specialistams tenka atsakinga užduotis įvertinti, kas yra tikroji grėsmės, kylančios vaiko gerovei, priežastis: neatsakingas motinos elgesys ar motinos patiriamas smurtas, kurią apsaugojus būtų užtikrinti ir vaiko interesai. Vaiko gerovės samprata grindžiama požiūriu, kad vaikams geriausiai augti su abiem tėvais. Tačiau ši nuostata negali būti taikoma, kai šeimoje vienas iš tėvų (dažniausiai - tėvas) smurtaują prieš kitą (dažniausiai - motiną).
Šeimoje, kurioje bent vienas iš suaugusių sistemiškai smurtauja, nukenčia ir vaikai. Tai nėra saugi aplinka augti, agresija žaloja psichiką, kyla didžiulė tiek psichologinių, tiek fizinių padarinių grėsmė. Dar liūdnesniais atvejais, agresija nukreipiama ir prieš atžalas.
Smurto pasekmės ir socialinės implikacijos
Smurtas artimoje aplinkoje palieka gilias ir ilgalaikes žaizdas, kurios gali daryti įtaką įvairiems gyvenimo aspektams. Smurto artimoje aplinkoje pasekmės yra įvairios, tačiau tarp dažniausiai pasitaikančių yra emocinės sveikatos problemos, fizinė žala, finansinė priklausomybė, sumažėjęs pasitikėjimas savimi bei sunkumai užmezgant ir palaikant sveikus santykius, nutrūkę santykiai su šeima bei draugais.
Nukentėjusieji dažnai jaučiasi izoliuoti nuo draugų ir šeimos, bijodami būti nesuprasti ar netgi kaltinami dėl situacijos. Toks izoliavimas tik dar labiau sustiprina smurtaujančio asmens kontrolę. Ilgainiui smurto patirtis gali suformuoti iškreiptą pasaulio suvokimą, kai smurtą patyrusiam asmeniui atrodo, kad smurtas yra neišvengiamas ar netgi normalus reiškinys.
Kaip atpažinti smurto požymius praktiškai
Asmens sužalojimas nėra pagrindinis skiriamasis konflikto ir sisteminio smurto, apie kurį kalbame prievartos artimoje aplinkoje atveju, požymis. Ginčo metu taip pat gali įvykti fizinis kontaktas, pasibaigęs sužeidimais. Todėl siekiant tiksliau įvertinti nagrinėjamą situaciją svarbu atkreipti dėmesį į galios dinamiką tarp abiejų santykio dalyvių.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Smurtas šeimoje ne visada yra akivaizdžiai pastebimas ir paženklintas mėlynėmis. Tai gali pasireikšti ir kaip ekonominis, seksualinis, psichologinis smurtas. Psichologinis smurtas ne toks pastebimas, tačiau galintis visiškai sutrypti aukos savivertę, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis bei užkirsti kelią bet kokiam tobulėjimui.
Praktiniai požymiai
- Nuolatinis partnerio manipuliavimas, žeminimas ar kontrolė.
- Apribota prieiga prie pinigų, dokumentų ar socialinių ryšių.
- Nereguliarūs ar pasikartojantys pažeidimai, kartu su aiškia galios disbalanso istorija.
- Vaikų elgesio pokyčiai: baimė, užsidarymas, mokymosi ir elgesio problemos.
- Nukentėjusiojo izoliacija nuo šeimos ir draugų.
Pagalba ir atsakas
Patiriant ar patyrus smurtą artimoje aplinkoje, svarbu laiku kreiptis pagalbos. Pirmiausia, nukentėję asmenys gali gauna emocinį palaikymą, saugią erdvę išsipasakoti ir aiškiai suvokti savo poreikius, centro konsultantės ir konsultantai padeda atpažinti smurtą ir skatina imtis veiksmų.
Taip pat SKPC teikia teisinę pagalbą, apsaugos priemonių ir teisinės atsakomybės užtikrinimo. Dar vienas svarbus aspektas - informavimas. SKPC specialistai teikia informaciją apie laikiną prieglobstį, informuoja apie kitas socialines paslaugas, kurios padeda smurtą patyrusiems asmenims pradėti gyvenimą iš naujo. Svarbu prisiminti, kad pagalba teikiama konfidencialiai, o nukentėjusiojo pasirinkimas pradėti ar nepradėti teisinį procesą yra gerbiamas.
Jeigu jūs ar artimas žmogus patiria smurtą artimoje aplinkoje, svarbiausia yra nelikti vieniems. Suraskite žmogų, kuriuo pasitikite, ir pasidalinkite savo patirtimi. Kaip pabrėžia SKPC specialistai, svarbu netylėti ir ginti savo teises. Smurto pasekmes galima įveikti - atkurti savivertę, susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir vėl kurti pilnavertį gyvenimą.
Jei reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informuokite apie smurtą artimoje alinkoje. Nesant skubiam pavojui, policijos pagalbos sulaukti galite kreipiantis pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba el. Visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje veikia specializuoti pagalbos centrai, teikiantys kompleksinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Suteikiama kvalifikuota socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba. Nemokamą emocinę pagalbą visą parą teikia „Pagalbos moterims linijos“ savanorės.
Kur kreiptis pagalbos patyrus seksualinį smurtą?
Statistiniai ir institucijų duomenys
2020 m. SKPC užregistravo 16672 smurto atvejus, iš kurių 11 436 buvo suaugę asmenys ir 5 236 vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudininkais ir (arba) gyvenantys smurtinėje aplinkoje. 81 proc. nukentėjusiųjų - moterys, 89 proc. smurtavusiųjų - vyrai. 96 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų nukentėjo nuo vyrų.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui - 10 metų. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas mini dešimtmetį. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimas - nuoseklaus ir aktyvaus moterų nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo rezultatas. Įstatymas suteikė pagrindą specializuotos kompleksinės pagalbos centrų veiklai. „Iki įstatymo įsigaliojimo teisės aktuose sąvoka „smurtas artimoje aplinkoje“ neegzistavo. Praktikoje bet kokios smurto artimoje aplinkoje apraiškos buvo prilyginamos „buitiniam konfliktui“.
Organizatoriai konferencijoje kviečia dalyvauti teisėsaugos, socialinių, sveikatos apsaugos, švietimo, vaiko teisių apsaugos bei kitų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis.
Kodėl svarbu kritiškai vertinti atvejus?
Tiek situaciją, tiek savo reakciją į ją specialistai turėtų vertinti kritiškai. Esame įpratę, kad moterims deleguojamos pagrindinės vaiko globos pareigos. Viešojoje erdvėje (pavyzdžiui, reklamose) apstų priminimų, kad gera mama vaiku turi rūpintis 24/7. Vadovaujantis tokiomis kultūrinėmis normomis nei viena moteris negali jaustis pakankamai gera mama, nes šių reikalavimų paprasčiausiai neįmanoma atliepti. Tuo tarpu vaikus prižiūrintys vyrai mūsų visuomenėje vis dar suvokiami kaip teigiama išimtis. Atsižvelgus į šias aplinkybes visi atvejai turi būti kruopščiai įvertinti.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| SKPC užregistruoti atvejai 2020 m. | 16672 |
| Iš jų suaugusieji | 11 436 |
| Vaikai liudininkai | 5 236 |
| Procentas nukentėjusiųjų moterų | 81 % |
| Procentas smurtavusiųjų vyrų | 89 % |
tags: #smurto #artimoje #aplinkoje #atpazinimas