Bendratėvystė, globa ir su tuo susiję teisiniai procesai sprendžia svarbiausius vaiko interesus po šeimos pokyčių: skyrybų, tėvų negalėjimo rūpintis ar kitų sudėtingų situacijų. Bendratėvystės procesas prasideda, kai tėvai nori, kad vaikas turėtų galimybę bendrauti su abiem tėvais ir pasirinkti sprendimą, atitinkantį jų ir vaiko interesus.
Mediacija ir bendradarbiavimas po skyrybų
Tokie sprendimai dažnai priimami taikaus ginčų sprendimo proceso metu, vadinamu mediacija. Vis daugiau sąmoningų tėvų nori užtikrinti kokybišką vaiko ugdymą ir po tėvų skyrybų. Todėl kai kurie tėvai mediaciją išbandyti ryžtasi dar prieš prasidedant skyrybų procesui arba jam tebevykstant. Dalis į mediatorių duris pasibeldžia jau po teismo sprendimo, norėdami sukurti bendratėvystės planą, o ne formalią matymosi su vaiku tvarką, nustatytą teismo sprendimu.
Bendratėvystės planas apibrėžia, kiek laiko vaikas praleidžia su abiem tėvais, kaip jie turi elgtis, jeigu vaikas suserga arba patenka į kokią nors bėdą. Tai padeda užtikrinti stabilumą, saugumą vaiko gyvenime ir išlaikyti artimą ryšį su abiem tėvais.
„Teisme į visų poreikius mažai atsižvelgiama, nors, žinoma, siekiama priimti sprendimą, kuris labiausiai atitiktų vaiko interesus. Tačiau teismai neturi laiko įsigilinti į visų pusių poreikius. Mes išbandome tvarką, stebime vaiko reakciją ir pasikeitimus. Yra daug aspektų į kuriuos reikia atsižvelgti, kas teisme neįmanoma, jie negali skirti tiek dėmesio“, - sako J. Sondaitė.
Bendradarbiavimas per atstumą
Bendradarbiavimas įmanomas net kai tėvai gyvena skirtinguose miestuose ar šalyse. „Žinau atvejį, kai tėvai taikė bendratėvystės modelį, gyvendami skirtinguose miestuose. Tėvas nuo penktadienio pasiimdavo vaiką pas save ir pirmadienį ryte atveždavo jį į mokyklą. Abu tėvai buvo įsitraukę į vaiko gyvenimą, vaikas išlaikė gerus, artimus santykius su abiem tėvais, - sėkmingu atveju dalinosi mediatorė ir pateikė dar platesnių galimybių pavyzdį. - Netgi gyvenant skirtingose šalyse, įmanoma taikyti bendratėvystės principą. Žinoma, dažniausiai per atstumą. Mažesni vaikai sunkiai išlaiko dėmesį, bet vyresni gali bendrauti. Pavyzdžiui, galbūt tėvas moka matematiką ir gali ją paaiškinti. Būna susitarimas kiekvieną vakarą susiskambinti vaizdo skambučiu su tėčiu, jie kartu valgo, bendrauja, ruošia namų darbus.“
Taip pat skaitykite: Senelių teisės į anūkus: teisinė pusė
Tėvo ir vaiko santykis bei bendratėvystės modeliai
Mediatorė pasakoja, kad šiuolaikiniai tėčiai nebenori būti tik savaitgaliniais tėčiais, nori aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime. Jeigu vaikas mažas, iš pradžių negalės būti taikomas 50 / 50 proc. bendratėvystės modelis, tačiau palaipsniui prie šio modelio galima pereiti vyresniame amžiuje, maždaug nuo 5-6 m. Vis dėlto, daugelis dalykų priklauso ne tik nuo vaiko amžiaus, bet ir emocinės brandos.
Daugybė užsienio tyrimų rodo pozityvius bendratėvystės rezultatus, net jei vaiko priežiūra dalijamasi 30 / 70 proc. Kartais mamos nepastebi tam tikrų vaiko poreikių ir mano, kad tėtis negali tinkamai pasirūpinti vaiku, tačiau, po pokalbio su vaiku, mediatorė pastebi teigiamus pokyčius:. „Pavyzdžiui, būna, kad mama pyksta, jog tėtis nemaitina vaiko sveiku maistu, ne taip gerai gamina ar pan. Tačiau vaikui tėtis padeda mokytis matematikos, o mama šį vaiko poreikį buvo apleidusi ir nelabai galinti patenkinti. Todėl vaikas noriai bendrauja su tėvu, nes jam reikia jo pagalbos. Poreikiai gali būti įvairūs ir skirtingi tėvai skirtingus poreikius gali atliepti.“
Manipuliacijos ir emociniai veiksniai
Kartais pats vaikas atsisako bendrauti su vienu iš tėvų. Kokios to priežastys? Jolanta Sondaitė iš savo patirties įvardija du pagrindinius atvejus: „Jautresnis vaikas neatlaiko įtampos būti tėvų konfliktų lauke. Ypač jei vienas iš tėvų neigiamai reaguoja į norą bendrauti su kitu tėvu. Tai labai žalinga vaikui. Kartais būna sužaloti asmeniniai ryšiai, tenka dirbti su ryšio atstatymu. Buvo atvejis, kai vaikas bijojo būti su tėvu, nes jis turėdavo pykčio protrūkių. Kartais vaikui kai kurios temos būna per sudėtingos arba tėvai taiko psichologinį spaudimą. Reikia labai atidžiai žiūrėti, kodėl vaikas atsisako bendrauti.“
Mediatorė atskleidė galimus manipuliavimo atvejus, kai tėvas arba motina įsižeidžia, jeigu vaikas atsisako su juo bendrauti, ir nusprendžia nesiekti vaiko palankumo. Pasitaiko situacijų, kai kita pusė pasinaudoja susiklosčiusia situacija ir paaštrina konfliktą tarp vaiko ir tėvo / mamos, įtikinant vaiką, kad jis tėvui / mamai nerūpi. Todėl mediatorė rekomenduoja visada rodyti dėmesį vaikui, jam parašyti. Jei tėvas / mama žino, kad nesulauks atsakymo, vis tiek turėtų bandyti užmegzti ryšį, kad vaikas žinotų, jog abu tėvai nuo jo nenusigręžė ir vaikas jiems yra svarbus.
Mediacija konfliktiniuose santykiuose
Kartais nuo mediacijos atbaido mintis, kad teks susitikti su buvusiu sutuoktiniu. J.Sondaitė pasakoja apie procesą: „Dažniausiai kreipiasi vienas iš tėvų, tada aš bandau susisiekti su kitu tėvu. Dažnai iš pradžių antra pusė nenori įsitraukti. Jei tarp šalių konfliktiški santykiai, pirminė reakcija būna pasipriešinimas. Aš dažniausiai susitinku ir kalbuosi su poromis atskirai. Po to jie pamato, kad bendrauti įmanoma. Kai kurie nori bendrauti tik el. paštu arba tik telefonu. Galima viską suderinti, kaip komunikuoti, per kiek laiko sureaguoti ir pan.“
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas: darbo stažas „Sodroje“
Tarp mediacijos specialistų yra įvairių požiūrių. Ne visi tiki įmanomu taikiu sprendimu. Tačiau, mediatorės teigimu, jei tėvai yra konfliktinėje situacijoje, jie priversti ieškoti pagalbos, nes tėvams reikia kartu priimti sprendimus dėl vaiko būrelių, mokyklos ir pan. Docentė J.Sondaitė tikina, kad mediacijos procesas įmanomas net konfliktiškiausiomis situacijomis: „Dirbau su išsiskyrusia pora, kuri tarpusavyje labai konfliktavo, tačiau padirbėjome keletą mėnesių ir jie atrado vienas kitam priimtinus komunikacijos kanalus, todėl jiems nebereikia mediatoriaus. Jie puikiai taiko bendratėvystės modelį. Tokia ir yra mediacijos siekiamybė - kad šalys bandytų savarankiškai atrasti bendravimo būdus.“
Teisiniai pagrindai: kas yra globa ir tėvų valdžia?
Tėvų valdžia, be kitų dalykų, yra teisės ir pareigos, susijusios su rūpinimusi vaiku kaip fiziniu asmeniu ir vaiko turtu. Globa yra teisinė atsakomybė už vaiką kaip fizinį asmenį. Asmuo, kuriam priklauso globa, turi teisę ir pareigą priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų, pavyzdžiui, kur vaikas gyvens ir kokią mokyklą lankys.
Asmuo, kuriam priklauso globa, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti vaiko priežiūros, saugumo ir tinkamo auklėjimo poreikiai. Asmuo, kuriam priklauso vaiko globa, taip pat privalo užtikrinti pagal vaiko amžių, raidą ir kitas aplinkybes reikalingą priežiūrą, ir privalo stebėti, ar vaikas gauna pakankamai pagalbos ir ar yra pakankamai lavinamas.
Paprastai teisėtas vaiko globėjas yra vaiko tėvai arba vienas iš jų. Jeigu vaikui gimus tėvai yra susituokę vienas su kitu, globa savaime priklauso abiem tėvams. Jeigu tėvai nutraukia santuoką, bendra globa galioja toliau. Santuokos nutraukimo atveju teismui nereikia dėl to priimti jokio sprendimo. Jeigu kuris nors iš tėvų nori pakeisti globos statusą, globos klausimą galima spręsti teisme.
Socialinės paramos valdyba ir informaciniai pokalbiai
Vaiko tėvai turi būti dalyvavę Socialinės paramos valdybos informaciniame pokalbyje ir tik tada gali iškelti teisme bylą dėl globos teisių, gyvenamosios vietos ir teisės bendrauti su vaiku. Per informacinius pokalbius tėvai gauna aktualią informaciją, kuria siekiama surasti vaikui geriausią sprendimą dėl globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku. Tėvams iš pradžių pasiūlomas tarpininkavimas, o prireikus jiems pasiūloma kitokių formų parama ir pagalba arba jie orientuojami ta linkme. Po pokalbio išduodama ataskaita, kuri naudojama tuo atveju, jeigu tėvai dar nesusitarė ir nusprendžia iškelti bylą teisme.
Taip pat skaitykite: Socialinės atsakomybės diegimas įmonėje: gerosios praktikos
Glausti teisiniai žingsniai ir jurisdikcija
Sprendžiant globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku klausimus bet kuris iš tėvų gali paduoti ieškinį apylinkės teisme pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Prašymas iškelti bylą turi būti sudarytas raštu ir pasirašytas pareiškėjo asmeniškai arba jo atstovo. Sprendimas dėl globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku gali būti skundžiamas apeliaciniam teismui, o vėliau - Aukščiausiajam Teismui.
Laikinos priemonės ir vykdymo užtikrinimas
Teismas gali priimti laikinąjį sprendimą dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku. Pavyzdžiui, gali būti priimtas laikinasis sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, kol sprendžiamas ginčas. Teismo sprendimų, nutarčių arba sutarčių dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku vykdymą galima užtikrinti priverstinėmis priemonėmis. Dėl vykdymo užtikrinimo reikia kreiptis į apylinkės teismą pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą.
Apylinkės teismas gali nustatyti įvairias priemones. Paprastai teismas iš pradžių stengiasi, kad vaikas būtų perduotas savanoriškai. Jeigu tai neįmanoma, teismas gali galiausiai nuspręsti priteisti sąlyginę baudą arba nurodyti vaiką perimti priverstiniu būdu. Sąlyginė bauda reiškia, kad vaiką prižiūrintis asmuo įspėjamas, kad neperdavus vaiko jam gali tekti sumokėti nemažą sumą pinigų. Vaiko perėmimas priverstiniu būdu yra labai retai taikoma priemonė. Ją nusprendžiama taikyti tik tada, jeigu iš susiklosčiusios padėties nėra kitos išeities, ir tik tam, kad vaikui nebūtų padaryta didesnė žala.
Globa: praktika teismuose ir globos institucijų vaidmuo
Pasak 5 metus teisėja dirbančios R. Kurakienės, retas atvejis, kad teismą pasiektų byla tik nustatyti vaikui globą. Įprastai ieškinyje teismui būna nurodytas ir prašymas apriboti tėvų valdžią. „Globa reiškia, jog vaikui teko susidurti su labai skausminga patirtimi - jo tėvai dėl įvairių aplinkybių nebegalėjo jo auginti“, - pokalbį pradeda teisėja.
Vilniaus miesto apylinkės teismo praktika rodo, kad dažniausiai vaiko globėjais skiriamos globos institucijos arba seneliai. „Kai teismą pasiekia byla dėl nuolatinės vaiko globos, jam jau būna nustatyta laikinoji globa. Vaikas į teismą ateina jau turėdamas žmogų ar instituciją, kuri juo rūpinasi. Pamenu tik vieną kartą, kai kilo ginčas dėl vaiko globėjo skyrimo - berniuką norėjo auginti abi močiutės, tad teismui teko spręsti, kuri vaikui galės užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas ir tinkamą auklėjimą“, - pasakoja teisėja.
Dažniausios priežastys apriboti tėvų valdžią
„Kasmet išnagrinėju apie 20-30 šeimos bylų, susijusių su tėvų valdžios apribojimu ir vaiko globa, - sako R. Kurakienė. - Kad ir kaip būtų liūdna, dažniausia priežastis, kodėl apribojama tėvų valdžia, - piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais arba priklausomybė nuo narkotinių medžiagų ir su tuo susijusios pasekmės: didesnis dėmesys alkoholiui nei vaikui, asocialus gyvenimo būdas, nesirūpinimas vaiku ar piktnaudžiavimas tėvų valdžia.“
R. Kurakienė prisimena atvejų, kai moterys, susitvarkiusios gyvenimo būdą, susigrąžino vaikus, bet sprendimą panaikinti nuolatinę globą teisėjai tenka priimti nedažnai.
Vaiko nuomonė ir teismo apklausos
„Jeigu ieškinį teismui dėl nuolatinės vaiko globos teikia savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, jame turi būti vaiko sutikimas“, - sako teisėja. Tad vaiko nuomonė dėl parinktų globėjų paprastai jau būna išsakyta vienuose ar kituose dokumentuose. Jeigu byloje tokių duomenų nėra, teisėjas gali pakviesti vaiką dalyvauti teismo posėdyje ir jį apklausti.
Teisėja pamena atvejį, kai teisme dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo buvo apklausiamos dvi seserys. Viena mergaitė - beveik pilnametė, o sesutė keliais metais jaunesnė. „Mergaitės gyveno geruose globos namuose prie bažnyčios bendruomenės. Biologiniai tėvai norėjo jomis rūpintis, bet nebuvo tinkamai susitvarkę buities. Tėvas lyg ir nevartojo alkoholio, mamai tvarkytis su priklausomybe sekėsi sunkiau, - prisimena teisėja. - Pilnametei mergaitei labai norėjosi ištrūkti iš globos namų, gauti laisvę ir išeiti gyventi pas draugą. Mažoji iš pradžių labai nenorėjo grįžti pas tėvus, o vėliau jos nuomonė pasikeitė, matyt, sesuo padarė įtaką. Apklausiama jaunesnioji sesutė vis keitė nuomonę, blaškėsi. Matėsi, kad ryšys su tėvais išlaikytas, deja, negalėjome mergaičių grąžinti tėvams.“
Laikinas ir neterminuotas valdžios apribojimas - pasekmės vaikui
Tėvai, kuriems apribojama valdžia ir nustatoma nuolatinė vaiko globa, retai rodo iniciatyvą dalyvauti posėdžiuose. „Dažnai tėvai, kuriems apribojama valdžia ir nustatoma nuolatinė vaiko globa, meluoja, esą nebuvę informuoti apie susitikimą, - pasakoja teisėja. - Visada laukiu patvirtinimo apie tai, ar laiškai pasiekė tėvus, ar tėvai atvyko į paštą pasiimti jiems adresuoto laiško, jei jų nerado pašto darbuotojas. Deja, ne kiekvieną kartą tėvams pavyksta įteikti pirmą kartą siunčiamus teismo šaukimus atvykti į posėdį. Ne kartą teko pasinaudoti ir galimybe paskelbti paiešką viešai ar skirti tėvų atvesdinimą.“
Ką vaikui reiškia laikinas tėvų valdžios apribojimas? Jis dar 1-1,5 metų augs valstybės institucijoje. Mums šie atvejai skaudžiausi. Juk vaiko raidai, saugaus ryšio užmezgimui labai svarbus kiekvienas mėnuo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas iš karto suteiktų vaikui galimybę būti įvaikintam.
Istorijos iš praktikos
Prisimenu vieną atvejį. Į mūsų kūdikių namus atvyko 10 mėnesių berniukas. Jo mama turėjo priklausomybę, tačiau jai buvo duotas šansas pasitaisyti. Kol berniukas laikinai gyveno pas mus, mama pradėjo stengtis, tad po 3 mėnesių vaikas jai buvo grąžintas. Tačiau po metų jis vėl grįžo pas mus, tik jau dviese, su jaunesne sesute, gimusia per tą laiką. Broliukas ir sesutė augo pas mus apie metus laiko. Mama lyg ir norėdavo susigrąžinti vaikus, bet tik žodžiais žadėdavo, jokių konkrečių darbų nebuvo. Praėjus dar metams, buvo akivaizdu, kad mama nesusitvarkys gyvenimo: darbo nesusirado, iš reabilitacijos centro pabėgo. Galų gale, kai byla neterminuotai riboti mamos valdžią atėjo į teismą, pati mama posėdžio metu pripažino, kad nesugebės rūpintis vaikais, bet valstybės samdoma advokatė prašė mamai vėl skirti laikinąjį valdžios apribojimą. Teisėja tenkino advokatės prašymą. Šios istorijos atomazga - vaikučiai, praėjus dar metams laiko, buvo perkelti iš kūdikių namų į globos namus, nes berniukui jau buvo 6, mergaitei 5 metai. Teisėjos sprendimas nulėmė tų vaikų likimą. Mano žiniomis, vaikai iki šiandien auga globos institucijoje.
Seneliai ir kiti globėjai: praktiniai niuansai
Vilniaus miesto apylinkės teismo praktika rodo, kad dažniausiai vaiko globėjais skiriamos globos institucijos arba seneliai. Kartais pasitaiko ir tokių kuriozinių situacijų, kai tėvai sutinka, kad vaikai augtų pas globėjus, tačiau sužinoję, kad, apribojus valdžią, išlieka pareiga išlaikyti vaikus, - pakeičia nuomonę ir nebenori sutikti su šiuo reikalavimu. Pasak teisėjos, dažniausiai su tokiais ieškiniais sutinka asmenys, kurie yra įkalinimo įstaigose, nes žino, kad bet kuriuo atveju valstybė iš jų išieškos pinigus. „O asmenys, kurie turi pajamų, labiau jaudinasi dėl pinigų, o ne dėl saugaus vaikų gyvenimo. Kad ir kaip būtų liūdna, dažnai tėvai yra įpratę alkoholiui skirti daugiau dėmesio nei vaikui“, - pastebi teisėja.
Teisiniai reikalavimai globėjams ir jų atsakomybė
Nustatome, kad globėjai privalo vaikus gerai, garbingai auklėti bei pamokydami išlaikyti bei aprūpinti pagal dvaro turtingumą ir savo didelėmis pastangomis, kaip jam pačiam garbė miela, saugoti ir jų nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą visumoje laikyti. Globėjai neturi teisės nieko iš tų dvarų į svetimas rankas amžiams ar įkeitimo būdu perleisti.
Taip pat globėjai turi būti asmenys, galintys užtikrinti vaikui tinkamą priežiūrą ir nebūtinai svetimšaliai, bet gimę šalyje, geri žmonės, pamaldūs, nešvaistūnai, pasiturintys tame paviete, kur globos. Jeigu globėjas netinkamai vykdytų globą ir padarytų žalą vaikams, teismas turi teisę atimti globą ir priskirti ją kitam asmeniui bei iš globėjo išieškoti padarytą žalą.
Įtampa viešoje erdvėje: asmeninės istorijos ir medijos įtaka
Įtempta istorijos atomazga - „TV Pagalbos“ studijoje. Linas ir Laima šešerius metus puoselėjo darnius šeimos santykius, augino dukrą. Tačiau vieną dieną vyrui lyg šlapiu skuduru trenkė per galvą - Laima netikėtai nusprendė visiškai nuo Lino atsiriboti. „Aš esu beviltiškoj situacijoj“, - tikino vyras. Esą jo mylima moteris kaime pradėjo kalbėti, kad dukra vis dėlto ne jo.
Išeitis - DNR testas. Vyras papasakojo, kad grįžęs namo iš ligoninės savo daiktus rado sukrautus prie durų, o vienas daugiabučio gyventojas praeidamas užsiminė, kad viename kambaryje miega jo dukra, o kitame Laima esą miegojo su Šarūnu. Į „TV Pagalbos“ studiją atvykęs Šarūnas neslėpė, kad jau kurį laiką neslėpė jausmų Laimai. Tad Linas įsitikinęs, kad vienintelė išeitis - DNR testas.
Prieš praplėšiant DNR tyrimo voką, studijoje tvyro milžiniška įtampa. „TV Pagalbos“ vedėja perskaitė atsakymą: „Linai, jūs nesate vaiko tėvas“. Išgirdęs atsakymą Linas neslėpė emocijų. Kokia buvo vyro reakcija, pamatykite vaizdo įraše.
Tarptautiniai aspektai ir vykdymo procedūros
Tam tikrais atvejais taikomas Reglamentas „Briuselis II“. Kitais atvejais, šalyse, pasirašiusiose 1980 m. Europos konvenciją ir 1996 m. Hagos konvenciją, taikomos minėtos konvencijos. Pagal 1980 m. Europos konvenciją prašymai dėl vykdymo užtikrinimo teikiami apylinkės teismui pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Pagal 1996 m. konvenciją galima pateikti prašymą užtikrinti sprendimų, kurie skelbiami arba buvo paskelbti vykdytinais Švedijoje, vykdymą.
Į ką kreiptis užsienyje priimtų sprendimų atžvilgiu
Jeigu priimamas sprendimas, kuriam taikomas reglamentas, pirmiausia tas sprendimas pripažįstamas ir prireikus yra vykdytinas be jokios specialios procedūros. Tačiau yra galimybė pateikti prašymą, kad užsienyje priimtas sprendimas nebūtų pripažintas ar vykdomas šalyje, taip pat yra galimybė kreiptis dėl pareiškimo, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti užsienyje priimtą sprendimą.
Siekti geriausio vaiko intereso - praktiniai patarimai
- Prieš kreipiantis į teismą, išbandykite tarpininkavimą ir mediaciją - tai gali sutaupyti laiko ir sumažinti vaikui patiriamą stresą.
- Sudarykite bendratėvystės planą, kuriame būtų aiškiai nustatyti pagalbos atvejai (ligos, nelaimės), bendravimo būdai ir tvarkaraščiai.
- Rodykite nuolatinį dėmesį vaikui, bendraukite, net jei atsakymo negaunate - vaikas turi žinoti, kad esate šalia.
- Jeigu kyla įtarimų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais, kreipkitės į Vaiko teisių apsaugos institucijas - vaikų saugumas prioritetas.
- Jeigu svarstote globą ar globėjų paskyrimą, pasiruoškite teikti įrodymus apie savo galimybes užtikrinti vaiko saugumą ir auklėjimą.
Trumpa lentelė: Bendratėvystės modelių taikymas pagal vaiko amžių
| Vaiko amžius | Rekomenduojamas modelis | Pastabos |
|---|---|---|
| 0-3 metai | Prioritetas vienam iš tėvų arba trumpalaikė rotacija | Stabilumas, ilgi buvimai pas vieną asmenį |
| 3-5 metai | Palaipsniui didinami susitikimų dažniai | Priklauso nuo emocinės brandos |
| 5-12 metai | Galimas 50/50 arba 30/70 modelis | Vyresni vaikai geriau prisitaiko prie dalijamo režimo |