Smurtas prieš moteris išlieka viena rimčiausių socialinių problemų, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Nepaisant ilgalaikių pastangų keisti visuomenės požiūrį ir plėtoti pagalbos sistemas, situacija vis dar kelia didelį nerimą. Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis.
2024 m. lapkričio 25 d. Eurostatas, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutas paskelbė pagrindinius Europos Sąjungos (ES) tyrimo dėl smurto dėl lyties tyrimo rezultatus, kurie išties neramina. Europos Sąjungos mastu viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą, o tai sudaro apie 50 milijonų moterų.
Lietuvoje situacija, atrodytų, yra šiek tiek geresnė - smurtą yra patyrę 25,2 % moterų, tačiau tai nereiškia, kad problemos mastas yra mažesnis. Kalbant konkrečiai apie smurtą artimoje aplinkoje, Lietuvoje 16,6 % moterų yra patyrusios partnerio fizinį ar seksualinį smurtą, o Europos vidurkis siekia 17,7 %.
Šie skaičiai rodo, kad smurtas dažnai vyksta ten, kur moteris turėtų jaustis saugiausiai - savo namuose. „Ne veltui sakoma, kad pavojingiausia vieta moteriai yra jos pačios namai. Statistiką grindžia ir mūsų nacionaliniai duomenys.
Nors Lietuvoje veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), daugelis moterų vis dar nedrįsta ieškoti pagalbos. Pagrindinės priežastys - baimė, gėda, kaltės jausmas ir informacijos trūkumas apie egzistuojančias pagalbos galimybes. Ši problema nėra unikali Lietuvai. Europos Sąjungoje tik 13,9 % smurtą patyrusių moterų kreipiasi į policiją, o vos 6,4 % - į specializuotas pagalbos linijas ar centrus.
Taip pat skaitykite: Apie 16 aktyvizmo dienų
Lietuvos visuomenė išlieka giliai paveikta stereotipinių nuostatų apie smurtą prieš moteris. tyrimas atskleidė, kad tik 55 % lietuvių mano, jog smurtas šeimoje yra visiškai nepriimtinas, o ES šis skaičius siekia 92 %. Šie stereotipai ne tik atgraso aukas nuo pagalbos ieškojimo, bet ir suteikia smurtautojams pasiteisinimą bei galimybę išvengti atsakomybės.
Pastebima ir tai, kad viešojoje erdvėje pasirodžius smurto artimoje aplinkoje istorijoms padažnėja aukų kaltinimo atvejų, o naudojama kalba - menkina smurto problemą. Antraštėse ir straipsniuose kartais naudojami romantizuoti ar smurtinius veiksmus pateisinantys posakiai, kurie nukreipia dėmesį nuo nusikaltimo esmės.
Pavyzdžiui, vietoje „smurtas prieš moterį“ kartais rašoma „šeimos drama“ ar „tragiška meilės istorija“, o smurtautojas apibūdinamas kaip esantis „sunkioje emocinėje būsenoje“. Tokie apibūdinimai mažina visuomenės supratimą apie smurto rimtumą ir formuoja klaidingą nuomonę, kad smurtas gali būti pateisinamas.
Neretai dėmesys yra perkeliamas ant nukentėjusio asmens veiksmų ar būsenos, tarsi siekiant rasti paaiškinimą, kodėl įvyko smurtas. Tai gali pasireikšti kaltinančiais klausimais, pavyzdžiui, „ar ji buvo išgėrusi?“ arba „kodėl ji liko santykiuose?“. Čia ir vėl grįžtame prie žalingų stereotipų, pavyzdžiui, kad moteris yra atsakinga už šeimos gerovę, o jos pareiga - „išlaikyti ramybę“ santykiuose, net jei jai gresia pavojus.
Tokia perspektyva ignoruoja svarbiausią faktą: smurtas yra sąmoningas smurtautojo pasirinkimas, o ne aukos elgesio pasekmė. Tokia visuomenės reakcija ne tik kenkia nukentėjusiam asmeniui, bet ir apsunkina pastangas užkirsti kelią smurtui. Užuot sutelkusi dėmesį į smurto priežastis - smurtautojo elgesį, visuomenė siunčia klaidingą žinią, kad kaltas yra ne pats smurtas, o aplinkybės ar nukentėjęs asmuo.
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą prieš moteris
Išsamioje apklausoje dalyvavo daugiau nei 114 tūkstančių moterų 27 ES šalyse. Interviu metu jų buvo teiraujamasi ne tik apie fizinį, bet ir apie psichologinį, seksualinį smurtą, taip pat seksualinį priekabiavimą darbe. FRA duomenimis, ketvirtadalis moterų Lietuvoje yra patyrusios fizinį ir / arba seksualinį smurtą. Patyrusios fizinį smurtą atskleidė 15 proc. dalyvių. ES vidurkis šiuo klausimu siekia 13,5 proc. Seksualinio smurto patirtis įvardijo 10 proc. respondenčių Lietuvoje.
Tyrimas parodė, kad fizinį ir / ar seksualinį intymaus partnerio smurtą patyrė 17 proc. apklaustųjų. Skaičiai šokteli moterų paklausus apie intymaus partnerio psichologinį smurtą. Jo apraiškas teigia patyrusios 30 proc. respondenčių Lietuvoje. Apskritai, bent vieną iš trijų intymaus partnerio smurto rūšių patyrė 31 proc.
2023-ųjų liepą pradėjęs galioti vadinamasis smurto orderis vien per pirmą pusmetį buvo skirtas daugiau nei 10,5 tūkst. kartų, iš jų - daugiau nei 7 tūkst. kartų jis buvo paskirtas tiems patiems asmenims pakartotinai. Antrasis orderio taikymo pusmetis buvo toks pat intensyvus, tad iki šių metų liepos, tai yra per pirmuosius šios priemonės veikimo metus, iš viso buvo skirta daugiau kaip 20 tūkst. orderių. Ne visais atvejais orderiai skirti aukų partneriams, tačiau visi jie žymi smurtą artimoje aplinkoje.
ES lygmens tyrimas apie smurtą prieš moteris paskutinį kartą buvo atliktas 2014 metais. Lyginant duomenis galima pastebėti pokyčius ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2014 m. fizinį ir / arba seksualinį smurtą teigė patyrusios 31 proc. moterų. „Nors šių metų duomenys rodo, kad fizinio ir seksualinio smurto atvejus įvardijo mažiau - 25 proc. - moterų, visgi toks pokytis per dešimtmetį yra mažas. Didesnis teigiamas pokytis pastebimas intymaus partnerio psichologinio smurto rodikliuose - 2014 m. jį teigė patyrusios 51 proc. Lietuvos respondenčių, 2024 m. - 30 proc.
Kita vertus, teigiamus pokyčius reikia vertinti atsargiai, nes smurto rodikliai priklauso ir nuo kitų tapatybės bruožų. Pavyzdžiui, kitas Tarnybos tyrimas atskleidė, kad smurto tikimybė gali išaugti, jei moteris turi negalią“, - komentuoja M.
Taip pat skaitykite: Parama Smurto Aukoms
Kalbant apie smurto patirtis svarbu paminėti visuomenės požiūrį, kuris dažnai turi įtakos smurto pateisinimui, aukų kaltinimui. Paaiškėjo, kad net 43 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje sutinka, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą, kai yra apsvaigusi, ji bent iš dalies pati yra už tai atsakinga. 30 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą. „Deja, su abiem teiginiais Lietuva yra viena „pirmaujančių“ Europos Sąjungos šalių kontekste. Esame vieni labiausiai linkusių į aukų kaltinimą ir smurto pateisinimą, gyventojų nuostatos taip pat rodo dažną netikėjimą aukomis. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl smurtą patyrusios moterys nedrįsta pranešti apie įvykį teisėsaugai ar kreiptis pagalbos“, - teigia M.
Paklausus vyro apie smurtą prieš moteris, buvo nutemptas žmonos
Jungtinių tautų padalinys lyčių lygybei ir moterų įgalinimui (UN Women) pateikia naujausius statistinius duomenis apie smurtą prieš moteris pasaulyje. Duomenys surinkti iš 106 šalių. 158 šalys yra priėmusios įstatymus, kovojančius su smurtu artimoje aplinkoje, 141-oje šalyje įstatymiškai draudžiamas seksualinis priekabiavimas darbe. Tačiau toli gražu ne visose šalyse teisiniai reguliavimai atitinka tarptautinius standartus ir rekomendacijas.
2021 metais Europos Sąjungos šalims smurtas artimoje aplinkoje kainavo 366 milijardus. 7 iš 10 prekybos žmonėmis aukų yra moterys, dvi iš jų - mergaitės. Viena iš 10 moterų Europos Sąjungoje yra patyrusi smurtą internete. 82 procentai moterų parlamentarių yra patyrusios psichologinį smurtą darbe: pastabos, gestai, žeminantys ar seksistinio pobūdžio vaizdai, grasinimai, mobingas. Politikės įvardijo socialinę mediją kaip pagrindinį patiriamo smurto šaltinį ir beveik pusė jų (44 proc) sakė, kad joms ar jų šeimoms buvo grasinama nužudyti, išprievartauti, pagrobti ar sumušti.
Europos Sąjungoje vykdyto tyrimo duomenims (FRA, 2014m) 1 iš 10 moterų nuo 15m. amžiaus yra patyrusios kokią nors seksualinio smurto formą, 1 iš 20 tokio pat amžiaus moterų yra patyrusios išprievartavimą.2021 metais Lietuvoje registruoti 291 nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Toks duomenų neatitikimas rodo, kad Lietuvoje seksualinės prievartos tema nėra atpažįstama, o į institucijas besikreipiančių yra gerokai mažiau nei realiai nuo tokio smurto nukentėjusiųjų. Lietuvoje seksualinis smurtas tarp sutuoktinių vis dar nėra atpažįstamas kaip viena iš smurto formų.
2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrimo duomenimis, 41% apklaustųjų visiškai arba iš dalies sutinka su teiginiu, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga. 2021 m. gimnazijose ir progimnazijose vykdyta apklausa „Lyčių stereotipai mokyklose“ parodė, kad 20 proc. merginų ir 39 proc. vaikinų mano, jog „kartais merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda ir (arba) elgesiu“. 3 proc. merginų ir 10 proc. vaikinų sutinka, kad „kai mergina sako „ne“ lytiniams santykiams, tai gali reikšti „galbūt“ arba „taip“. Kitaip tariant, 1 iš 10 vaikinų nesustotų iš merginos išgirdęs “ne”.
2021 metais vykdyto tyrimo duomenimis (FRA, 2021m.) 33% prieš moteris ir 19% prieš vyrus patirto seksualinio smurto atvejų įvykdė draugas ar pažįstamas, 18% moterų ir 14% vyrų jį patyrė iš šeimos nario ar giminaičio. Tai reiškia, kad 51% moterų ir 33% vyrų seksualinį smurtą patyrė iš žmonių, kuriuos pažinojo. Tačiau Lietuvoje nuo seksualinių nusikaltimų artimoje aplinkoje registruotas tik 31 atvejis, kai tuo tarpu visų registruotų nusikaltimų artimoje aplinkoje skaičius - 5801. Nesant kokybiško ir sistemingo lytiškumo ugdymo, žmonės vis dar neatpažįsta seksualinio smurto. Visuomenėje gaji prievartos kultūra palaikoma aukų kaltinimo, melagingų seksualinių nusikaltimų mitų.
Praėjusiais metais policija užregistravo daugiau nei 58 tūkst. pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Keturis iš penkių kartų pranešta apie galimą smurtą prieš moteris. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, lyginant su ankstesniais metais, išaugo nužudymų skaičius šeimose - 2020 m.
Nepaisant to, kad skaičius išties didelis, smurtas artimoje aplinkoje išlieka latentiškas, vis dar nemažai smurtą patyrusių asmenų nesikreipia pagalbos ir apie smurtą nepraneša jį reaguoti turinčioms institucijoms. 2020 m. asociacijos „Moterų informacijos centras” užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, jog 60 proc. asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė (78 proc. vyrų ir 52 proc. moterų).
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas ką tik paminėjo dešimtmetį. Per tą laiką nuosekliai didėjo asmenų, besikreipiančių pagalbos, skaičius, taip pat vis daugiau asmenų gavo specializuotos pagalbos centrų teikiamą pagalbą. Įstatyme buvo pagaliau pripažinta, kad smurtas yra žmogaus teisių pažeidimas, taip pat buvo panaikintas privataus kaltinimo institutas, t. y.
Tačiau įstatymas, nors buvęs progresyvus prieš dešimt metų, šiandien nesuteikia pakankamai įrankių, leidžiančių kovoti su smurto pandemija Lietuvoje. Per mažai dėmesio skiriama prevencijai, trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nuo smurto nukentėję arba galintys nukentėti asmenys nėra pakankamai apsaugomi nuo smurtinių išpuolių. Naujoji įstatymo redakcija atneštų reikalingų ir ilgai lauktų pokyčių. Pirmas ir bene svarbiausias - apsaugos nuo smurto orderis. Toks orderis būtų skiriamas, kai nėra pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau yra pagrįstų įtarimų, kad smurtas artimoje aplinkoje vyksta.
Asmuo, prieš kurį būtų išduodamas orderis, negalėtų artintis bei kontaktuoti su galimai nukentėjusiu asmeniu. Tokiu būdu, kaip teigia pagalbą teikiančios organizacijos, smurtautojas būtų patrauktas, o nukentėjusiajai atsirastų erdvės kvėpuoti, gauti pagalbą bei ieškoti būdų, kaip nutraukti smurtinius santykius. Siūlydama įstatymo pataisas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numatė ypač trumpą orderio galiojimo laiką - 48 valandas. Vis dėlto Seimo komitetuose įvairių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai rado kompromisą - rytoj svarstomame įstatymo projekte orderio trukmė numatyta 15 dienų, suteikiant galimybę asmeniui, prieš kurį išduotas orderis, jį apskųsti. Nors ir netobula, tačiau Seimui svarstyti teikiama įstatymo redakcija teikia nemažai vilties.
Prieš pora metų, pradėjus diskusijas apie galimą įstatymo keitimą, būta daugiau ambicijos: svarstyta išplėsti įstatymo taikymą ir jį taikyti ne tik artimoje aplinkoje. Nors statistika Lietuvoje akivaizdžiai rodo aiškią disproporciją tarp vyrų ir moterų, kenčiančių nuo smurto artimoje aplinkoje, teisės aktuose tai iki šiol tai niekaip neatsispidėjo.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio mėn. Penktadalis apklaustųjų (19 %) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys - kas ketvirta (25 %) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 % smurtautojų - esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai.
Jei lyginsime su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai džiugina. Dar viena teigiama tendencija - net 69 % apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų - vaikai.
Lietuvoje dažniausiai užfiksuojama smurto artimoje aplinkoje rūšis - fizinis smurtas (65 %). Tai nesikeičia jau kurį laiką. 2014-2019 metais daugiau nei pusė nukentėjusiųjų įvardijo patyrę būtent fizinę agresiją. Visgi negalima teigti, kad fizinis smurtas - dažniausiai pasitaikanti smurto rūšis. Ekonominis, psichologinis ar seksualinis smurtas gali būti sunkiau atpažįstamas.
Didžioji dalis (60 %) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos. Nukentėję žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Kartais būna sunku, ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją.
Nukentėję asmenys skundėsi informacijos apie pagalbos galimybes stoka, teigė nepasitikintys psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais, kartais jaučiantys skeptišką teisėsaugos pareigūnų požiūrį. Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos. Tai visuomenės grupė, kuri yra iš dalies izoliuota nuo informacijos. Policijos pareigūnai dažnai būna vieninteliai, iš kurių neįgalieji gauna informaciją apie savo teises. Tačiau jiems kai kuriais atvejais gali trūkti kompetencijos bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis.
Spręsti smurto prieš moteris problemą reikia nuosekliai ir visapusiškai. Pirmiausia būtina užtikrinti ilgalaikį finansavimą pagalbos paslaugoms ir užtikrinti jų prieinamumą visoms nukentėjusioms moterims, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Taip pat būtina investuoti į visuomenės švietimą apie smurto formas ir jų pasekmes, siekiant skatinti empatiją ir supratimą. Svarbų vaidmenį šioje kovoje atlieka ir žiniasklaida, kuri turi atsakingai perteikti informaciją apie smurto atvejus, vengiant romantizuojančių antraščių ar aukas kaltinančių naratyvų. Šiuolaikinė žiniasklaida turėtų būti empatiška, skaidri ir orientuota į visuomenės švietimą, o ne sensacijų vaikymąsi.
Pagalbos linijos:
- El. www.pagalbosmoterimslinija.lt (chat, el.
Smurto prieš moteris statistika Lietuvoje: Pagrindiniai skaičiai
| Rodiklis | 2014 m. | 2024 m. |
|---|---|---|
| Fizinis ir/ar seksualinis smurtas | 31% | 25% |
| Intymaus partnerio psichologinis smurtas | 51% | 30% |