Ar pavyks buvusiems mylimiesiems rasti kompromisą dėl vaiko auginimo, žiūrėkite laidoje „TV pagalba“ arba straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše. Ar pavyks tėvams pasiekti susitarimą, sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Konkreti bylos istorija laidoje
Gelbėtoja Toma nuvyko pas Liną, kuri atvirai pasakojo apie skaudžią santykių su buvusiuoju Tadu istoriją. Moteris tikino, kad paauglystėje užsimezgusią meilę jau tada lydėjo smurtas. „Jis moka padaryti gerą įtaką, moka kalbėti. Visą laiką tokiose situacijose išsisukdavo taip: „O ką tu sau leidi? Kas tu tokia?“ - pasakojo Lina.
Moteris dalijosi ilga santykių istorija, tikindama, kad jie niekada nebuvo ramūs ar pastovūs. Tadas, dirbdamas jūroje, iš jos, anot Linos, grįždavo pasikeitęs, piktas, o malonus tapdavo tik tada, kai jam ko nors prireikdavo. Sužinojus, kad Lina laukiasi neįgalaus kūdikio, vyrui, anot moters, buvo labai sunku su tuo susitaikyti. Lina sakė, kad Tadas iki šiol nėra to pilnai pripažinęs. „Visos mūsų problemos prasidėjo nuo tada“, - atviravo Lina.
Moteris prašė padėti susitarti su vyru, pas kurį mažametis vaikas šiuo metu gyvena pagal teismo sprendimą. Lina įsitikinusi, kad teismas tokį sprendimą priėmė todėl, jog ji pavargo lankytis posėdžiuose, kuriuose, jos teigimu, patyrė emocinį smurtą. „Ties 15 iš 20 posėdžių aš nuleidau rankas. Manau, kad teismas priėmė tokį sprendimą kaip nepagarbą dėl to, kad aš nepasirodžiau. Pilama iš tuščio į kiaurą - tik įžeidimai, kažkokie neaiškūs liudininkai“, - pasakojo moteris.
Klausantis Tado versijos, gelbėtoja Toma išgirdo visiškai priešingą istoriją. Vyras tikino, kad Linai šiuo metu taikomas 15 dienų orderis, pagal kurį ji negali artintis prie vaiko gyvenamosios vietos. „Ji atvyko į namus su piktybiškais ketinimais, daužė langus, skambindavo į duris, iš anksto man nepranešusi apie savo atvykimą. Dėl šio poelgio iškviečiau policiją“, - kalbėjo Tadas.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas: darbo stažas „Sodroje“
Vyras pasakojo, kad rūpinasi neįgalaus vaiko būkle labiau nei Lina. Anot Tado, gyvendamas su mama vaikas negaudavo reikiamos specialistų priežiūros, o lepinimas greitu maistu pakenkė jo sveikatai. „Jis svėrė daugiau nei 90 kg. Nereikia daug proto, kad maitintum picomis, ledais ir šokoladais. Geras tėvas ar motina yra tas, kuris moka ne tik palepinti, bet ir užtikrinti, kad vaikas gautų viską, ko reikia“, - tikino Tadas.
LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA: Laidą „TV Pagalba“ žiūrėkite kiekvieną darbo dieną 16:30 val. per TV3 televiziją. Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „TV Pagalba“.
Teisinis kontekstas: vaiko teisės ir bendravimo tvarka
Neretais atvejais vaikų globos dalybos tėvų ištuokos atveju yra sudėtingas ir sunkus procesas, tėvams bei vaikams sukeliantis nelengvų išgyvenimų bei pasirinkimų. Nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium vaiko teisė bendrauti ir leisti laiką su abiem tėvais iš esmės neturėtų pasikeisti.
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, turėtų spręsti abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turėtų siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai bei geranoriškai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir panašiai.
Sprendžiant ginčus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, šalys turi atsakyti į keletą esminių klausimų: su kuriuo iš tėvų liks gyventi nepilnametis vaikas (t. y., su kuriuo iš tėvų bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta)? Kokia bus nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka? Ar gali tėvai susitarti, jog kiekvienas iš tėvų su vaiku praleidžia po 50 procentų viso laiko, bendravimo tvarką paskirstant tolygiai tarp abiejų tėvų („50:50“ procentų laiko)?
Taip pat skaitykite: Socialinės atsakomybės diegimas įmonėje: gerosios praktikos
Teismų pozicija ir praktika
Ilgainiui buvo nusistovėjusi tokia teismų praktika dėl vaiko gyvenamosios nustatymo, jog nustatant gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitam skyrium gyvenančiam tėvui numatant bendravimo tvarką savaitgaliais, švenčių dienomis ar panašiai, iš esmės vaikui yra užtikrinamas stabilumas, kuris yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, padedantis vaikui geriau vystytis.
Viena iš nutarčių, tinkamai iliustruojančių išdėstytą mintį - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, kurioje teismas išaiškino, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad teismas visada privalo nustatyti 50:50 tvarką. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui.
Tačiau keičiantis visuomenės požiūriui ir poreikiui dėl platesnių galimybių nustatant vaiko bendravimo tvarką, keitėsi bei plėtojosi ir Lietuvos teismų praktika. Svarbu paminėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, kurioje teismas iš esmės pasisakė dėl galimybės ištuokos atveju vaiką tėvams globoti kartu, bendravimo su vaiku tvarką paskirstant tolygiai, pakaitomis („50:50 procentų laiko“).
Teisėjų kolegija pripažino, kad maksimalus bendravimas su abiem tėvais - idealiąja prasme vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų - tam tikrais atvejais gali geriausiai atitikti vaiko interesus, užtikrinti stabilumą ir eliminuoti lojalumo konfliktus. Tokią tvarką teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus.
Praktiniai aspektai: kas dažniausiai taikoma
Praktikoje dažniausiai laikomasi nuomonės, kad vienos ir pastovios gyvenamosios vietos turėjimas geriau atitinka vaiko interesus, todėl įprastai vaikui nustatoma gyvenamoji vieta su mama, o skyrium gyvenančiam tėvui suteikiama bendravimo tvarka - du savaitgaliai per mėnesį, viena ar dvi dienos per savaitę be nakvynės bei dalis atostogų laiko.
Taip pat skaitykite: Kaip išspręsti „Origin“ klaidos pranešimą „invalid info property“?
Advokatės teigimu, prieš 20 metų Lietuvoje tokia sąvoka, kaip 50/50 bendravimo su vaiku tvarka, net nebuvo vartojama. Tuometinėje teismų praktikoje maksimalus skyrium gyvenančio tėvo bendravimas suprantamas kaip du savaitgaliai per mėnesį, nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, ir 30 dienų vasaros atostogų metu.
Psichologai pataria atsižvelgti į vaiko amžių: 3-5 metų vaikai be mamos neturėtų būti ilgiau nei 1 naktį iš eilės, o vyresniems vaikams laikas gali būti ilginamas palaipsniui. Be to, abiem tėvams būtina sutarti dėl vienodų taisyklių, kurios vaikams galioja ir mamos, ir tėčio namuose.
Globa: laikinoji ir nuolatinė - pagrindiniai skirtumai
Yra du pagrindiniai globos tipai: laikinoji ir nuolatinė. Laikinosios globos tikslas - sugrąžinti vaiką į šeimą. Dažniausiai vaikas į šeimą grąžinamas, kai šeima išsprendžia iškilusias problemas. Laikinąją globą vaikui nustato savivaldybė, kurios teritorijoje vaikas gyvena su šeima, administracijos direktoriaus įsakymu. Įsakyme dažniausiai nurodomi pagrindiniai dalykai: paskiriamas vaiko teisėtas atstovas, nustatoma gyvenamoji vieta, įrašoma data, nuo kada įsigalioja globa (rūpyba). Laikinoji globa dažniausiai trunka apie 1 metus.
Nuolatinės globos tikslas - užtikrinti vaikui saugią aplinką, kurioje būtų tenkinami jo pagrindiniai poreikiai ir jis jaustųsi saugus. Nuolatinė globa skiriama teismo nutartimi. Tėvų valdžia (vaiko atžvilgiu) gali būti terminuotai arba neterminuotai apribota, nustatomi vaiko globėjai, gyvenamoji vieta, skiriamas vaiko turto administratorius. Be to, teismo sprendime yra nustatoma tėvų prievolė finansiškai prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Tėvų tinkamumas ir globėjų atranka
Vienas iš svarbiausių faktorių - tėvų tinkamumas. Vaiko, likusio be tėvų globos, priėmimas į šeimą, rūpinimasis juo, jo poreikių tenkinimas, saugios aplinkos užtikrinimas - labai kilnus ir būtinas. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus, būsimi globėjai turi atitikti reikalavimus (CK 3.269 str.), išklausyti mokymus pagal GIMK programą. Ketinantys globoti ar įvaikinti asmenys turi atitikti panašius reikalavimus.
Skiriant globą, šeima parenkama vaikui, o ne vaikas šeimai. Todėl galimybės pasirinkti globotinį ar įvaikį nėra. Globodami vaiką ar jaunuolį, globėjai gauna globos centro specialistų pagalbą ir paramą, gali jungtis į globėjų bendruomenę, lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.
Finansinė parama globėjams ir vaikams
Nuo 2025 metų pradžios padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre (pas budintį globotoją) ar šeiminiuose namuose globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Globos (rūpybos) išmokos dydis yra diferencijuojamas pagal vaiko amžių ir poreikius.
| Vaiko amžius / statusas | Globos (rūpybos) išmoka per mėnesį |
|---|---|
| Vaikai iki 6 metų | 364 eurai |
| Vaikai nuo 6 iki 12 metų | 420 eurų |
| Vaikai nuo 12 iki 18 metų, vaikai su negalia, buvę globotiniai mokslų metu | 455 eurai |
Kai vaikas yra globojamas šeimoje, šeimynoje ar globos centre (pas budintį globotoją), kas mėnesį mokamas 280 eurų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Išmoka mokama tol, kol vaikas yra globojamas (rūpinamas).
Vaiko laikinosios priežiūros išmoka mokama tais atvejais, kai VVTAĮT atstovai nustato vaikui apsaugos poreikį ir jis laikinai prižiūrimas ar apgyvendinamas pas giminaičius ar kitus emociškai su vaiku susijusius asmenis. Laikinosios priežiūros išmokos dydis siekia 420 eurų per mėnesį už vaiką, bet konkretus sumos dydis priklauso nuo to, kiek ilgai vaikas prižiūrimas.
Kai globojamas vaikas sulaukia pilnametystės arba globa pasibaigia dėl emancipacijos ar santuokos, jam skiriama 5 250 eurų dydžio išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai. Dėl vienkartinės išmokos įsikurti į savo gyvenamosios vietos savivaldybę galima kreiptis iki asmeniui sukanka 25 metai.
Globos ir įvaikinimo skirtumai
Esminiai skirtumai tarp globos ir įvaikinimo - įsipareigojimo trukmė ir įgyjamos teisės. Įvaikinimas yra baigtinis procesas. Globos atveju vaiko ryšiai su biologine šeima ar kitais šeimos nariais nenutrūksta; vaikas turi teisę palaikyti ryšius su biologine šeima, jeigu tai neprieštarauja jo interesams. Įvaikinimo atveju įtėviai turi teisę neatskleisti informacijos apie įvaikinimą, gali keisti vaiko vardą, pavardę.
Globos atveju vaikas neįgyja paveldėjimo teisės į globėjų šeimos turtą, o įvaikintas vaikas turi tokias pat juridines teises kaip biologinis vaikas. Įvaikis turi ne tik visas teises, bet ir pareigas, kokias turi vaikai savo tėvams. Įtėviai įgyja visas pareigas, kokias turi biologinius vaikus auginančios šeimos.
Senelių teisės: teisė matytis su vaikaičiais
Tėvų skyrybos ir vaikų dalybos skaudžiai paliečia ir senelius. Mažamečiai neretai tampa ir keršto įrankiais norint įskaudinti globos teises praradusią pusę. Skaičiuojama, kad ir Lietuvoje šimtams senjorų yra kliudoma lankyti vaikaičius. Tėvų skyrybos ir vaikų dalybos skaudžiai paliečia ir senelius.
Seneliai turi teisę reikalauti ne tik pasimatymo valandų, bet ir bent kelių dienų per mėnesį, kuomet vaikaičiai lankytųsi pas juos. Teismas gali pripažinti, kad net giminystės ryšiais su vaiku nesusijęs asmuo gali prašyti teisės matytis su juo, jei teisme įrodoma, kad tą asmenį su mažyliu siejo emociškai svarbus ryšys.
Močiutė iš Bulgarijos, Neli Valčeva, laimėjo bylą Europos Teisingumo Teisme dėl teisės matytis su anūku. Teismas įpareigojo į Graikiją atžalas išsivežusį tėvą sudaryti sąlygas bent vienam savaitgaliui per mėnesį anūkus nuvežti senelei. Bulgarės laimėta byla Europos Teisingumo Teisme, anot Seimo narės Dovilės Šakalienės, pasitarnaus ir mūsų tautiečiams, kovojantiems dėl teisės matytis su anūkais.
Vilnietė Aldona ilsisi Palangoje. Visgi ir saulėtą šiltą popietę pajūryje moteris negali pamiršti savo širdgėlos. Po sūnaus ir marčios skyrybų jai uždrausta lankyti savo anūką. Aldona atvirauja, jog ketverių mažylį matė vos kelis sykius, o dovanėles tenka perduoti per giminaičius. „Nuo sausio mėnesio jam ketvirti metukai eina. Net nežinau, kaip jis atrodo, nemačiau. Tik nuotraukas brolis persiunčia į kompiuterį. Mažutėlio Jokūbėlio. - Bet norėtumėte matytis? - Norėčiau. Kitą kartą pagalvoju gal ir man prisiteisti lankyti anūką, bet iš kitos pusės - kam man sveikatą gadinti“, - pasakoja Aldona Mikalauskienė.
Mediacija ir alternatyvūs ginčų sprendimo būdai
Kaip alternatyvą teismams vaiko teisių specialistai įvardija mediaciją. Tai ginčų sprendimo procedūra, kai stebint nešališkam teisininko bei psichologo išsilavinimą turinčiam ekspertui konfliktuojančios pusės savanoriškai susėda prie vieno stalo ir bando išspręsti nesutarimus. Būtent tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, 13 punktas).
Jei santykius išsiskyrę tėvai visgi aiškinasi teisme - jo nutarimą jie vykdyti privalo. O jei to nedaro, mama ar tėvas, ar seneliai, kuriems su anūku matytis trukdoma, gali kreiptis į baudas skiriančius antstolius.
Mitas ir realybė apie vyresnių vaikų globą
Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai ir jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama.
Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.
Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų auginimo patirtį. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus. Globėju galima tapti net jei nesate nuosavybės teisės į namus savininkas - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
Psichologiniai aspektai: kaip vaikai išgyvena skyrybas
Psichologas Mykolas Truncė teigia, kad vaikai dėl skyrybų traumą patiria visuomet - jie išgyvena atstūmimo, nereikalingumo, nesaugumo jausmus, jaučia gėdą, kaltę, menkavertiškumą, baimę, pyktį. Santykių specialisto teigimu, vienas svarbiausių dalykų vaikams, kai jie auga dvejuose namuose, yra užimtumas. Jis įgyja dar didesnę svarbą vaikams, kurie per tėvų skyrybas jaučiasi atstumti.
Psichologas akcentuoja, kad labai svarbu sukurti artimą tėčio ir mamos ryšį su vaiku. „Jei toks ryšys bus, vaikas įsiklausys į tėvų pamokymus ir nueis „takais dorybės“. Vaikui augant jo poreikiai ir santykiai su tėvais gali keistis. Taip pat gali keistis abiejų tėvų gyvenimo aplinkybės. Jeigu tėvai skyrybų metu geba draugiškai susitarti, kad vaikas pakaitomis, kas savaitę ar kas dvi savaites, gyvens su kiekvienu iš tėvų, tai jie sugebės susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Tokiu atveju teismui beliks tik patvirtinti tokį tėvų susitarimą“, - komentuoja teisininkė.
Praktiniai patarimai tėvams ir seneliams
- Siekite tarpusavio susitarimų - mediacija gali padėti pasiekti sprendimus be ilgo teismo proceso.
- Atsižvelkite į vaiko amžių ir poreikius nustatant bendravimo trukmę ir dažnumą.
- Užtikrinkite vaikui stabilumą - pastovi gyvenamoji vieta ir rutina yra svarbios ypač mažiems vaikams.
- Jei esama rizikos vaikui (smurtas, nepakankama priežiūra), kreipkitės į VVTAĮT ir teismą - vaiko interesai yra pirmoje vietoje.
- Seneliai, jei jums trukdoma matytis su anūkais, galite ginti savo teises teisme; teismas vertins emociškai svarbius ryšius ir aplinkos tinkamumą.
Turite klausimų teisininkams? Kyla keblumų santuokos, šeimos teisės, finansų, nekilnojamojo turto klausimais? Rašykite el. laišką specialistams.