Susirgus netikėtai ar pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, neretai kyla klausimas, ar būtina nedelsiant vykti į gydymo įstaigą ir stovėti eilėse prie gydytojo kabineto. Šiuolaikinės technologijos ir sveikatos apsaugos sistemos pokyčiai leido supaprastinti biurokratinius procesus, todėl šiandien nedarbingumo pažymėjimą, dar vadinamą „biuleteniu“, galima gauti ir nuotoliniu būdu.
Tai ne tik patogu pacientui, siekiančiam pailsėti ir pasveikti namuose, bet ir saugu aplinkiniams, nes sumažinamas infekcijų plitimas laukiamuosiuose. Kitaip sakant, asmeniui pasireiškus negalavimams, atitinkantiems užkrečiamosios ligos požymius, šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo sprendimu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuotoliniu būdu nuotolinės konsultacijos metu.
Kokiais atvejais galima gauti nedarbingumą nuotoliniu būdu
Skelbiama, kad padidėjusio sergamumo metu asmeniui pasireiškus negalavimams, atitinkantiems užkrečiamosios ligos požymius, šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo sprendimu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuotoliniu būdu nuotolinės konsultacijos metu. Padidėjusiu sergamumu laikomi atvejai, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę gripo, ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų (suminis rodiklis) viršijo 800.
Dažniausiai nuotoliniu būdu nedarbingumas išduodamas esant lengviems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomams. Tačiau ne kiekviena sveikatos būklė leidžia gauti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu.
Teisiniai ir praktiniai ribojimai
Tiesa, ilgiausias leidžiamas terminas išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu - 5 dienos. Ministerija pažymi, kad padidėjusio sergamumo metu nedarbingumo pažymėjimai dėl kitų, nei užkrečiamosios ligos požymius turinčių susirgimų, priežasčių, išduodami ir tęsiami šiose taisyklėse nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
Pagrindinis principas, kuriuo vadovaujasi gydytojai, yra galimybė įvertinti paciento sveikatos būklę be fizinės apžiūros. Svarbu suprasti, kad nuotolinė konsultacija nereiškia, jog gydytojas privalo išduoti pažymėjimą vien tik paciento prašymu. Gydytojas privalo įvertinti situaciją ir nuspręsti, ar pateiktos informacijos pakanka nedarbingumui pagrįsti.
Kaip vyksta nuotolinė konsultacija ir išdavimo procesas
- Registracija konsultacijai. Kreipkitės į savo šeimos gydytojo registratūrą telefonu arba naudodamiesi elektronine sistema, jei jūsų gydymo įstaiga tokią turi.
- Ryšys su gydytoju. Gydytojas su jumis susisieks sutartu laiku. Būkite pasiruošę detaliai apibūdinti savo savijautą: kada prasidėjo simptomai, kokia temperatūra, kokie kiti požymiai jus vargina.
- Sprendimas dėl pažymėjimo. Jei gydytojas įvertins, kad esate nedarbingas dėl ligos, jis suformuos nedarbingumo pažymėjimą elektroninėje sistemoje (E-sveikata).
- Informavimas darbdavio. Kai gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą, šie duomenys patenka į elektroninę sveikatos sistemą, o iš ten - į „Sodros“ duomenų bazę.
Gydytojas per EPTS pažymėjimą galės išrašyti greičiau, nes, įvedus paciento asmens kodą, kiti duomenų laukai užsipildo automatiškai - belieka įvesti diagnozę ir nedarbingumo laikotarpį. Lengvinant šių pažymėjimų išdavimą, mažinant klaidų bei siekiant išvengti taisymų, EPTS numatyta klaidų kontrolė ir įvairūs perspėjimai.
Kas įrašoma ir kam matoma informacija
Darbdavys per EDAS galės stebėti savo darbuotojo nedarbingumo laikotarpius. Ne, darbdavys neturi teisės ir techninių galimybių sužinoti tikslios jūsų diagnozės ar ligos kodo. Tačiau pašalpą „Sodra“ skirs tik gavusi asmens prašymą (galima pateikti per EGAS ar popierinį), kuriame nurodomas laikinojo nedarbingumo laikotarpis, už kurį prašoma skirti pašalpą, ir darbdavio užpildytą formą NP-SD.
Taip pat gydymo įstaigoms nebereikės vykdyti nedarbingumo pažymėjimų blankų apskaitos, vežioti į „Sodrą“ pranešimų apie ligos pradžią, taip pat bus įmanoma įvairiais pjūviais gauti ataskaitas apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Be to, gydytojų patogumui numatyta, kad į EPTS įvedus atitinkamus duomenis apie asmens nedarbingumą, iš karto gydytojas šios informacijos gali nepasirašyti elektroniniu parašu, t. y. numatytas „laukimo periodas“.
Gydytojų praktika ir kriterijai vertinant pacientą nuotoliniu būdu
Vis tik ne visais atvejais lyg burtų lazdele pamojus šeimos gydytojai privalo tenkinti paciento norą „biuletenį“ gauti nuotoliniu būdu. Gydytojai pasakoja, kad viskas šiuo atveju priklauso nuo individualios situacijos - kokie simptomai vargina pacientą, kaip jis jaučiasi. Taip pat svarbus ir gydytojo pasitikėjimas žmogumi.
Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas
„Ypač tiems pacientams, kurie lankosi pas gydytoją, yra pažįstami, juolab kai telefonu kalbant jaučiasi, kad balsas užkimęs ir gali aiškiai suprasti, kad žmogus nesimuliuoja. Tokiais atvejais tikrai keletui dienų išduodu nedarbingumą, bet vėliau, po 3-4 dienų, kai kažkiek pagerėja savijauta dažniausiai vis tiek rekomenduoju atvykti. Ir tada jau priimu sprendimą, tęsti „biuletenį“ ar užbaigti. Bet kiek leidžia teisės aktai, tuo tikrai naudojamės“, - kalbėjo šeimos gydytojas Andrius Bleizgys.
„Tiesa, ilgą laiką savo apylinkėse dirbantys gydytojai tikrai pažįsta pacientus, pagal tai ir įvertina, ar reikia pasikviesti žmogų, ar galima nuotoliu susisiekti, visais atvejais individualiai įvertiname situaciją“, - sakė L. Malinauskienė. „Gali kitą kartą ir gydytojas vykti pats pas ligonį, jei įtariama, kad gali būti koks sunkus plaučių uždegimas“, - pridūrė A. Bleizgys.
Kada primygtinai siūloma gyva konsultacija
Tiesa, jei paciento būklė labai sunki, jis skundžiasi aukšta temperatūra, kuri nekrenta geriant vaistus, ar vargina dusulys, stiprūs skausmai krūtinėje, tokiais atvejais gydytojas jau rekomendavo ne dėl nedarbingumo kreiptis, o kviestis greitąją pagalbą. Jei yra užsitęsęs karščiavimas, kviečiama gyvai atvykti į karščiuavimo kabinetus, kad būtų galima įvertinti žmogaus būklę.
„Jei tik skauda gerklę, yra sloga, bet pacientas nekarščiuoja, tikrai visus kviečiame gyvai apžiūrai. Kaip minėjau, tik jei atliktas testas namuose ar atvykus į polikliniką ir teigiamas rezultatas atsiųstas gydytojui, tada be kalbų galima išduoti nedarbingumą nuotoliu. Taigi reikia įrodymo, kad žmogus serga, vien žodinio pasakymo nepakanka“, - pastebėjo Šeškinės poliklinikos gydytoja Lina Malinauskienė.
Testai, įrodymai ir sekančios konsultacijos
Jei pacientas su stabiliais peršalimo simptomais turi teigiamą COVID-19 ar gripo testo rezultatą, be problemų išduodame nedarbingumą nuotoliu. Bet jei testo atsakymas neigiamas, dažniausiai kviečiame gyvai situacijai įvertinti. Taip pat jei išduodame nedarbingumo pažymėjimą kelioms dienoms, būtinai po to susisiekiame su pacientu ir, jei būklė negerėja, vėlgi kviečiame gyvai apžiūrai, paklausome plaučius ir panašiai.
Taip pat skaitykite: Patikrinkite savo nedarbingumo pažymėjimą
Taigi net jei pacientas pageidauja nedarbingumo pažymėjimo nuotoliu, gydytojas gali priimti sprendimą dėl tiesioginės konsultacijos - ir tuomet tenka atvykti į gydymo įstaigą.
Pacientų elgsena, piktnaudžiavimas ir gydytojo pasitikėjimas
A. Bleizgys neslėpė, kad kai kada pacientai išties gali gal kiek norėti ir pasimuliuoti, kad gautų nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu. Vis tik jis teigė, kad tokie atvejai nedažni ir reikia nemenkinti gydytojo pasitikėjimo pacientu. „Būna situacijos, kad daliai pacientų reikia nuotoliniu būdu pratęsti „biuletenį“, bet kai kyla įtarimų, ar dar tikrai serga, tada kreipiamės, prašome atvykti. Ir kartais žmogus neatvyksta, tai iš tikrųjų, matyt, nelabai to nedarbingumo pažymėjimo ir reikėjo.
L. Malinauskienė taip pat įspėjo, kad simuliuoti piktnaudžiauti bandant gauti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu tikrai nereikėtų. „Tikrai yra daug pacientų, kurie tikisi nedarbingumo išdavimo nuotoliu. Pasitaiko atvejų, kad vieną sekundę žmogus prašo nedarbingumo, nes susirgo, o kai paprašoma atvykti gyvai, persigalvoja. Būna net tokių, kurie jau užrašyti į priėmimą, bet neatvyksta. Tad tokiais atvejais galvojame, kad tai galėtų būti simuliuojantys žmonės ar tie, kuriems nedarbingumas reikalingas dėl kitų priežasčių. Taigi reikia labai atsargiai žiūrėti.
Gydytojai gerbia pacientų pasirinkimą, o jų pareiga - suteikti žinias. „Jei matome, kad būtų geriau, jog žmogus neatliktų lauko darbų esant aukštai kūno temperatūrai, tą pakartojame kelis kartus, bet vis tiek sprendimą priima pats pacientas“, - sakė R. Piličiauskienė.
Politikos pokyčiai ir slaugytojų vaidmuo
Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja tvarka, leidžianti slaugytojams ir akušeriams išduoti nedarbingumo pažymėjimus tam tikrais atvejais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais slaugytojams ir akušeriams suteikti įgaliojimai išduoti pacientams nedarbingumo pažymėjimus.
Bendrosios praktikos slaugytojai ir išplėstinės praktikos slaugytojai nuo šių metų liepos 1 d. jau gali rašyti siuntimus ir pratęsti vaistus. Nuo šių metų pradžios slaugytojai gali savarankiškai konsultuoti pacientus, paskirti tyrimus ir vertinti jų rezultatus, aptarti savikontrolės priemones, vaistų vartojimo ypatumus.
Technologinė modernizacija: EPTS ir EDAS
Naudojantis EPTS, iš karto bus matoma, ar asmuo draustas ir leis išduoti elektroninį pažymėjimą tik apdraustajam, darbo biržoje registruotam bedarbiui, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūnui. Kitiems asmenims sistema pažymėjimų išduoti neleis. Taigi automatiškai bus užtikrintas teisingas elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas.
Be to, gydytojas per EPTS matys visą aktualią informaciją apie paciento nedarbingumo laikotarpių istoriją per paskutinius 12 mėnesių, nesvarbu, kuriame Lietuvos mieste buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Gydymo įstaigoms nebereikės vykdyti pažymėjimų blankų apskaitos, o elektrinis pažymėjimas netvirtinamas įstaigos antspaudu ir papildomai neregistruojamas.
Praktiniai patarimai pacientui
- Norint gauti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu, pirmiausia turite susisiekti su savo šeimos gydytoju arba gydymo įstaiga, kurioje esate prisirašę.
- Būkite pasiruošę pateikti testų rezultatus, jei turite teigiamą COVID-19 ar gripo testo rezultatą - tai dažnai palengvina nuotolinio pažymėjimo išdavimą.
- Jei gydytojas rekomenduoja gyvą apžiūrą arba skubų atvykimą, nepamirškite, kad tai daroma siekiant saugumo ir tinkamo gydymo įvertinimo.
- Būkite sąžiningi: nedarbingumo pažymėjimas yra oficialus dokumentas, ir piktnaudžiavimas juo yra neteisėtas.
- Laikykitės gydytojo paskirto režimo - poilsio, skysčių, vaistų - siekiant greičiau pasveikti.
Ateities perspektyvos
Lietuvos sveikatos sistema sparčiai juda link visiško skaitmenizavimo. Nuotolinės paslaugos tampa nebe išimtimi, o norma. Ateityje tikėtina, kad nuotolinio nedarbingumo procesai taps dar labiau automatizuoti. Galbūt tam tikrais atvejais išmaniosios sistemos, susietos su paciento sveikatos duomenimis, galės pateikti rekomendacijas gydytojui greičiau, o pacientai gaus atsakymus dar operatyviau. Visgi, svarbiausia išlieka žmogaus - gydytojo ir paciento - ryšys, kurį net pažangiausios technologijos turėtų tik papildyti, o ne visiškai pakeisti.
tags: #biuletenis #nuotoliniu #budu