Analizuojant esamą įmonių socialinės atsakomybės situaciją Lietuvoje, svarbu tai, kad vis garsiau kalbama apie verslo etiką, vis dažniau nagrinėjamos socialiai atsakingo verslo idėjos. Nuo klausimų: „ar reikia?“, „kokia iš to nauda?“ pereinama, perimant Vakarų valstybių sėkmės patirtį, kitus etapus, kur ieškoma atsakymo į klausimą „kaip?“.
Verslo socialinės atsakomybės (toliau - ĮSA) samprata plačiai aptariama tiek teorinėje, tiek praktinėje literatūroje, ir jos aiškinimas priklauso nuo tyrimo požiūrio bei autorių. Pirmoji darbo dalis dažnai skiriama įmonių socialinės atsakomybės sampratai ir esmei atskleisti, antrojoje - instrumentams, naudojamiems įgyvendinti verslo socialinę atsakomybę, o praktinėse dalyse pateikiami mokslinio tyrimo rezultatai, atlikti taikant anketinės apklausos metodą.
ĮSA samprata ir ryšys su verslo etika
Šis verslo gestas nėra netikėtas, juk aplinka ir verslas glaudžiai susiję, verslo ilgalaikę sėkmę lemia gebėjimas harmoningai įsilieti į aplinką, pajausti visuomenės socialines nuotaikas. Ilgalaikė darni ekonomikos ir visuomenės plėtra - tai būtinybė, kurią turi užtikrinti pilietinės visuomenės atstovai, Vyriausybė, verslininkai.
Įmonės socialinė atsakomybė glaudžiai siejasi su juridine atsakomybe. Juridinė - siauresnė, ji paprastai kyla kaip moralinės ir socialinės atsakomybės stoka. Tačiau socialinė atsakomybė nereiškia, kad organizacija privalo atsisakyti savo pirminio ekonominio tikslo - pelno siekimo. Tai taip pat nereiškia, kad socialiai atsakingos įmonės negali būti pelningesnės už mažiau atsakingas.
Socialinė atsakomybė remiasi savanorišku organizacijos atsiliepimu ir prisiėmimu pareigos spręsti tam tikras socialines problemas. Socialinė organizacijos atsakomybė turi tendenciją didėti: vartotojų teisės, aplinkos apsaugos problemos ir kiti klausimai skatina organizacijas imtis iniciatyvos.
Taip pat skaitykite: Socialinės ataskaitos
ĮSA raida ir teoriniai požiūriai
Verslo socialinės atsakomybės mintis ima formuotis XIX-XX a. sandūroje. XX a. pradžioje tarp Amerikos verslininkų ima plisti „tarnavimo“ koncepcija, pagal kurią, be pelno siekimo, įmonės privalo turėti ir kitų tikslų. Tačiau praktikoje verslo uždaviniai ir prioritetai kito priklausomai nuo ekonominės situacijos: XX a. dešimtmetyje susiklosto nepalanki ekonominė situacija, kuri sukelia pasaulinę ekonominę krizę (1929-1933 m.), tuo metu verslo uždaviniai yra išlikimas.
Svarbiu socialinės atsakomybės tyrinėjimo etapu tapo suinteresuotųjų grupių teorijos plėtra ir raida. Įmonės išteklių požiūrio teorijoje išryškėjo tendencija verslo socialinį atsakingumą grįsti finansine nauda bei ilgalaikiu investavimu į socialines programas.
Anglų ekonominės minties klasikai pabrėžė organizacijos ekonominius tikslus - siekti maksimalaus pelno, tačiau šiai tradicijai šešėlio metė diskusijos apie platesnį verslo socialinį vaidmenį visuomenėje, ekologijos ir socialinės sanglaudos klausimus.
ES ir tarptautinės gairės bei Lietuvos kontekstas
Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos Ekonomikos ir socialiniam komitetui pabrėžiama, kad socialiai atsakingos įmonės savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosauginius klausimus į savo veiklą ir į santykius su interesuotomis šalimis. Spręsdama socialines reikmes, organizacija nusprendžia neapsiriboti būtiniausiais teisiniais reikalavimais ir įsipareigojimais numatytais kolektyvinėse sutartyse.
Įmonių socialinė atsakomybė suteikia galimybę mažoms ir didelėms įmonėms kartu su interesuotomis šalimis derinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus. Būtent todėl verslo socialinė atsakomybė tampa vis svarbesnė tiek visame pasaulyje, tiek Europos Sąjungoje, nes ji yra diskusijos apie konkurencingumą, globalizaciją ir tvarumą dalis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Sodros įmokas IĮ
Verslo bendruomenės raginamos viešai demonstruoti savo įsipareigojimus remti tvarų vystymąsi, ekonominį augimą ir kurti geresnes darbo vietas bei labiau įsipareigoti palaikyti įmonės socialinę atsakomybę, įskaitant bendradarbiavimą su kitomis suinteresuotomis šalimis.
Lietuvoje, taip kaip ir visoje Europoje, populiarėja socialiai atsakingos veiklos idėjos. Vis daugiau mūsų šalies verslo atstovų, paveikti globalizacijos procesų, orientuoja savo veiklą ne tik į pelno siekimą, bet ir į visuomenės poreikius, atsakingai saugo žmogaus teises, aplinką, vykdo socialinę solidarumą ir sanglaudą.
Lietuvos ir užsienio valstybių patirtis įmonių socialinės atsakomybės srityje yra labai skirtinga. Užsienyje pagrindine socialinės atsakomybės varomąja jėga yra visuomenės, vartotojų spaudimas, o socialinės veiklos vykdymas Lietuvoje dažniausiai ateina ir yra skatinamas tarptautinių partnerių ar pirminio kompanijos sprendimo. Lietuvos organizacijos dažniausiai vadovaujasi vidiniais moraliniais poreikiais, ir tai tik įrodo, kad mūsų šalyje dar pilnai neveikia įmonių socialinės atsakomybės koncepcija, kur pagrindiniu socialiai atsakingos veiklos impulsu yra atsakas į vartotojų reikalavimus.
ĮSA praktiniai instrumentai ir atskleidimo reikalavimai
Įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimui taikomi įvairūs instrumentai: įmonių vidaus politikos dokumentai, elgesio kodeksai, socialinės atsakomybės strategijos, bendradarbiavimas su NVO ir savivalda, socialinių projektų iniciatyvos ir kt. Verslo etikoje diskutuotini klausimai: ar verslas turi siekti dar kažko išskyrus pelno? Ar verslas yra atsakingas visuomenei už diskriminacijos mažinimą, užimtumą, aplinkos taršą ir t.t.?
Parama ir labdara, kita filantropinė veikla taip pat laikoma socialiai atsakinga veikla. Socialinė atsakomybė suprantama kaip socialinis jautrumas: tiek socialiniai įsipareigojimai, tiek socialinė reakcija į visuomenės reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Viešieji pirkimai ir socialinės įmonės
Įmonės socialinės atsakomybės atskleidimas dažnai apima ĮSA ataskaitų rengimą, audito procedūras ir viešą informavimą apie įmonės socialines ir aplinkosaugos iniciatyvas. Siekiant užtikrinti ĮSA rezultatų matavimą pagal objektyvius rodiklius ir ĮSA duomenų prieinamumo gerinimą, Lietuvoje planuojama sukurti verslo tvarumo ir atsakingumo indeksą, kuris padės objektyviai matuoti pažangą ĮSA srityje.
Parengta verslo tvarumo ir atsakingumo indekso skaičiavimo metodika ir įgyvendinti verslo tvarumo ir atsakingumo indekso apskaičiavimo pagal parengtą metodiką bandomieji projektai 10-yje įmonių. Bus organizuotos tarptautinės konferencijos, praktiniai seminarai įmonių vadovams, darbuotojams, darbdavių ir darbuotojų atstovams bei mokymai įmonių atstovams socialinės atsakomybės ir darnaus vystymosi temomis.
Šalies lygmens veiksmų planai ir priemonės
Siekiant užtikrinti ĮSA diegimą ir pažangą, numatyta konsultuoti ne mažiau kaip 50 įmonių socialinės atsakomybės diegimo klausimais, mokyti kaip parengti socialinės atskaitomybės ataskaitas, po mokymų ir konsultacijų planuojama parengti ne mažiau kaip 46 ĮSA atskaitomybės ataskaitų. Mokymuose dalyvaus ne mažiau kaip 4340 asmenų.
Bus atliktos ĮSA paplitimo ir potencialo savivaldybėse analizės, vykdant įmonių vadovų ir darbuotojų apklausas. Taip pat numatyta patikslinti ĮSA pažangos šalies lygmeniu vertinimo metodiką, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas gaires ir standartus, bus parengti ir atnaujinti metodiniai leidiniai ĮSA tema. Bus atliktas visuomenės nuomonės tyrimas socialinės atsakomybės, atsakingo verslo temomis.
Taip pat bus siekiama įgyvendinti iki 50 daugiašalių bandomųjų socialinės atsakomybės projektų įtraukiant įmones ir nevyriausybines organizacijas. Bus vykdoma ĮSA diegimo pažangos stebėsena pagal ĮSA pažangos šalies lygmeniu vertinimo metodiką, įvertinant pažangą 2019-2021 m.
ĮSA vertinimo ir matavimo iššūkiai
Sudėtinga tirti ĮSA sąvokos turinį, nes dažnai jos samprata nėra pateikiama vienareikšmiškai. Nėra nusistovėjusių tiriamojo objekto ribų, tyrimų metodų, vertinimo rodiklių. ĮSA tyrimai tebėra pradinėje stadijoje, todėl reikalingas aktyvus verslininkų įsitraukimas, teigiamas požiūris į verslumą ir pasitikėjimas verslu.
Organizacijos vertinimo ir atskleidimo praktikos skiriasi tarp šalių: Estijoje ir Lietuvoje socialiai atsakinga įmonės veikla suprantama kaip etiškas elgesys, tuo tarpu kitose valstybėse gali dominuoti skirtingi impulsai - vartotojų spaudimas, tarptautiniai partneriai ar reglamentai.
Empiriniai tyrimai ir praktika regione
Pasaulio bankas tyrė Lietuvos, Latvijos bei Estijos verslo įmonių vadovų nuomonę apie ĮSA ir apie tai, kaip ĮSA įgyvendinama praktikoje. Estijoje apklausta 80 įmonių, Latvijoje - 83, Lietuvoje - 80. Klausimai buvo užduodami interviu metu kompanijų vadovams. Apibendrinus gautus rezultatus, matyti, kad visų trijų šalių įmonės socialiai atsakingą veiklą suvokia skirtingai.
Įmonės, demonstruodamos atsakomybės jausmą prieš visuomenę, siekia pakelti savo profesijos socialinį prestižą. Įmonės socialinės atsakomybės idėjos formavosi istoriniu kontekstu, tačiau šiuolaikinėje praktikoje jos įgyja strateginį pobūdį kaip priemonė derinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus.
Rekomenduojamos gairės įmonėms atskleidimui
- Viešumas ir skaidrumas: viešai demonstruoti savo įsipareigojimus remti tvarų vystymąsi, viešinti ĮSA ataskaitas ir pasiektus rodiklius.
- Interesų suinteresuotųjų grupių įtraukimas: aktyvus dialogas su darbuotojais, tiekėjais, klientais, NVO ir vietos bendruomenėmis.
- Objektyvūs rodikliai: naudoti tarptautinius standartus ir metodikas vertinant ĮSA pažangą; kurti ir diegti verslo tvarumo ir atsakingumo indeksus.
- Mokymai ir konsultacijos: investuoti į darbuotojų ir vadovų mokymus socialinės atsakomybės srityje ir rengti ĮSA atskaitomybės ataskaitas.
- Bendradarbiavimas: dalyvauti tinkluose, pvz., Global Compact, nacionaliniuose atsakingo verslo tinkluose, dalintis gerąja praktika.
Lentelė: pagrindinės priemonės ĮSA atskleidimui
| Priemonė | Tikslas |
|---|---|
| ĮSA ataskaitos | Viešinti įmonės socialinę veiklą ir rezultatus |
| Indeksai ir metrika | Objektyviai matuoti pažangą |
| Mokymai ir konsultacijos | Didinti kompetenciją ĮSA diegime |
| Tarptautiniai tinklai | Įsisavinti gerąją praktiką ir standartus |
| Viešasis dialogas | Užtikrinti interesuotų šalių įtraukimą |
Įmonės yra atsakingos už kiekvieną savo veiksmą; tai ir yra socialinė atsakomybė - tai veikia žmones, jų bendruomenes ir aplinką. Socialinė atsakomybė suteikia galimybę derinti gaunamą naudą ir tos naudos pasiekimo būdus, todėl svarbu suderinti ekonominius interesus su socialiniais ir aplinkosaugos reikalavimais.
tags: #imoniu #socialines #atsakomybes #atskleidimas