Užimtumo tarnyba prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia informaciją ir konsultuoja darbdavius šiais klausimais: Laisvų darbo vietų registravimas ir skelbimas Užimtumo tarnybos svetainėje. Darbuotojų paieška ir atranka, atsižvelgiant į darbuotojams keliamus reikalavimus. Darbuotojų darbo užmokesčio išlaidų subsidijavimas. Verslo plėtros finansavimo galimybės. Darbuotojų rengimo galimybės.
Įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones (įdarbinimas subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimas), darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siūlytus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam asmeniui darbo sutartyje ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis už įdarbintus asmenis.
Subsidijų dydžiai ir trukmė
Subsidijų dydžiai: subsidijos dydis sudaro 50-75 proc. nuo priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų. Jos mokamos nuo 6 iki 36 mėn. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
75 procentai apskaičiuotų lėšų subsidija taikoma įdarbinant darbingo amžiaus neįgaliuosius, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis; suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma ar laikinoji apsauga.
Taip pat skaitykite: "Sodros" gidas užsieniečiams
60 procentų apskaičiuotų lėšų subsidija taikoma įdarbinant darbingo amžiaus neįgaliuosius, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo arba vidutinis neįgalumo lygis.
50 procentų apskaičiuotų lėšų subsidija taikoma įdarbinant darbingo amžiaus neįgaliuosius, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo arba lengvas neįgalumo lygis; bedarbius, kurie nėra įsigiję jokios profesinės kvalifikacijos; bedarbius iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai ir ilgalaikius bedarbius nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių; vyresnius kaip 50 metų ir iki 29 metų bedarbius; asmenis, turinčius teisę į papildomas užimtumo garantijas.
Subsidijos darboužmokesčiui dydis negali viršyti 1,55 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio.
Specialios situacijos: ekstremalioji situacija ir prastovos
Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 10 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, kurį galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudaro 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimo gidas MB
Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtos užimto asmens prastovos laikui.
Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 10 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
Prievolės ir atsakomybė
Kai Valstybinė darbo inspekcija nustato, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui buvo paskirta ir mokama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, vykdo (vykdė) darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu, darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos privalo grąžinti visą iki šio pažeidimo nustatymo dienos jam išmokėtą šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo nustatytas pažeidimas.
Kai Valstybinė darbo inspekcija nustato, kad darbdavys, kuriam buvo paskirta ir mokama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, paskelbė prastovą pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, šis darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo grąžinti jam išmokėtą šio straipsnio 3 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui priėmimo dienos privalo grąžinti visą jam išmokėtą šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už laikotarpį, kuriuo prastova buvo paskelbta pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
Toks darbdavys remiamojo įdarbinimo, darbo vietų pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali dalyvauti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sprendimo nutraukti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo dienos.
Taip pat skaitykite: Įdarbinimo subsidijos nepilnamečiams
Kas gali kreiptis dėl subsidijos?
Kokie darbdaviai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl įdarbinimo subsidijuojant priemonės įgyvendinimo? Nustatyti reikalavimai: įmonėms nėra iškelta bankroto byla, nėra likviduojami, nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ar „Sodra“, neturi neįvykdytų sutartinių ar Užimtumo įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų Užimtumo tarnybai, nėra bausti už nelegalų darbą, neturi dviejų ar daugiau nuobaudų už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo, darbo laiko apskaitos pažeidimus ar kitus pažeidimus, susijusius su darbuotojų darbu, sauga ir sveikata, o taip pat vykdomos komercinės ar ūkinės veiklos tvarka.
Subsidijavimo laikotarpiu priimtam darbuotojui pradėjus kitus darbo ar jiems prilygintus teisinius santykius, subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas darbdaviui yra nutraukiamas.
Darbdavio įsipareigojimai
Pasirašius įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartis, darbdavys įsipareigoja: Įdarbinti iš Užimtumo tarnybos siunčiamą asmenį. Per 3 darbo dienas po darbo sutarties sudarymo dienos pateikti Užimtumo tarnybai vadovo parašu ir anspaudu patvirtintos darbo sutarties kopiją. Užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias darbo sąlygas. Išmokėti įdarbintam asmeniui darbo sutartyje nurodytu laiku nustatytą darbo užmokestį ir laiku sumokėti nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotas draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo išmokas VSD fondui. Mėnesiui pasibaigus, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, pateikti Užimtumo tarnybai su įdarbinto asmens darbo laiko apskaita ir apmokėjimu susijusius dokumentus. Per 3 darbo dienas pranešti Užimtumo tarnybai apie darbo sutarties nutraukimą. Pateikti Užimtumo tarnybai jos prašomą informaciją bei dokumentus, susijusius su įdarbinimo subsidijuojant organizavimu, ir sudaryti sąlygas patikrinti įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimą.
Kas gali gauti darbo įgūdžių įgijimo rėmimą?
Norint gauti darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonę būtina sąlyga buvo, kad darbo veiklą bedarbiai pradėtų pirmą kartą pagal naujai įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją - pavyzdžiui, pabaigę profesinę mokyklą ar oficialius kursus per Užimtumo tarnybą. Visos kitos sąlygos - identiškos įdarbinimo subsidijuojant priemonei.
Iki šiol veikusia Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemone buvo siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims įgyti darbo įgūdžių pagal turimą kvalifikaciją ar kompetenciją tiesiogiai darbo vietoje. Dažniausiai subsidija būdavo mokama apie 6 mėnesius, nors iš viso šios priemonės trukmė buvo iki 12 mėnesių.
Darbo įgūdžių įgijimo remiama trukmė buvo iki 12 mėnesių, taip pat ši subsidija negalėjo viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio (1095 eurų) ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis buvo apskaičiuojamas procentais (50-75 proc.) nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų.
Dažniausiai subsidija būdavo mokama apie 6 mėnesius, nors iš viso šios priemonės trukmė buvo iki 12 mėnesių. Kiekvienas atvejis buvo vertinamas individualiai: atsižvelgiant į darbuotojo, darbdavio lūkesčius.
Kai darbdavys paskirdavo atsakingą asmenį, turintį ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį pagal atitinkamą kvalifikaciją ar kompetencijas, gebantį konsultuoti, padėti ir prižiūrėti, kad paskirtos užduotys būtų atliekamos kokybiškai, tuo atveju atsakingas asmuo darbo įgūdžių įgijimui organizuoti galėjo skirti daugiau kaip 20 proc. savo darbo laiko. Darbdaviui būdavo papildomai kompensuojamos darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos, bet ne daugiau kaip 20 proc. visos mokamos subsidijos darbo užmokesčiui už įdarbintus asmenis, jei paskirtas asmuo yra vyresnis nei 50 m. ir ne daugiau kaip 10 proc. kitais atvejais.
Subsidijos karo prievolininkams
Jei įdarbinamas atlikęs privalomąją karo tarnybą karo prievolininkas, gali būti skirta subsidija šio asmens darbo užmokesčio išlaidoms iš dalies kompensuoti. Subsidija už karo prievolininkus skiriama darbdaviams: įdarbinusiems karo prievolininkus, atlikusius nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą; karo prievolininkui grįžus dirbti į buvusią darbovietę po nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo.
Subsidijos mokėjimo dydis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 41 str. 2 d., negali viršyti 1,17 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Karo prievolininkas turi būti įdarbintas arba sugrįžti į darbą per 3 mėnesius nuo nuolatinės privalomosios pradinės tarnybos atlikimo datos. Karo prievolininkui subsidija mokama 6 mėnesius nuo karo prievolininko įdarbinimo arba sugrįžimo į darbą dienos.
Dokumentai subsidijai gauti
Darbdavys, norėdamas pasinaudoti subsidija karo prievolininko darbo užmokesčiui, Užimtumo tarnybai turi pateikti tokius dokumentus: Prašymą skirti subsidiją. Darbo sutarties, sudarytos su įdarbintu karo prievolininku, kopiją. Pažymą apie įdarbinto karo prievolininko dirbtą darbo dieną, apskaičiuotą ir išmokėtą jam darbo užmokestį, taip pat apskaičiuotas draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo išmokas. Pirmą kartą dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, pasibaigus pirmam kalendoriniam mėnesiui po karo prievolininko įdarbinimo arba grįžimo į darbą. Už likusį laikotarpį ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kiekvieno mėnesio pabaigos. Užimtumo tarnyba per 10 darbo dienų nuo dokumentų gavimo priima sprendimą dėl subsidijos mokėjimo / nemokėjimo / pateiktų dokumentų patikslinimo.
Kam siūlomas remiamas įdarbinimas?
Kai nedirbantis gyventojas įsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, įvertinamos jo įsidarbinimo galimybės, individuali situacija ir numatomi siektini užimtumo tikslai. Jeigu paslaugų teikimo metu nustatoma, kad asmuo patiria sunkumų įsidarbinti, kaip viena iš pagalbos priemonių, gali būti siūlomas remiamas įdarbinimas.
Pasak V. Kamandulienės, darbuotojų atrankoje svarbiausia aplinkybė - klientui turi būti suteiktas bedarbio statusas ir ilgesnį laiką registruotas Užimtumo tarnyboje bei bent pagal vieną požymį yra darbo rinkoje papildomai remiamas.
Asmeniui, kuris įdarbinamas į subsidijuojamą darbo vietą, svarbu žinoti, jog jis turi dirbti įmonėje visą subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpį ir nenutraukti darbo sutarties be pateisinamų priežasčių, t. y. savo noru ar būti atleistas už darbo drausmės pažeidimus. Tokiu atveju pusę metų negalės registruotis Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu.
Nauda darbdaviams ir efektyvumas
Šis finansinis instrumentas naudingas abipusiškai. Patogus įmonėms - gera proga nuolatiniam darbui susirasti reikalingų darbuotojų ir, jei reikia, juos apmokyti tiesiogiai darbo vietoje. Aktualus ir su problemomis įsidarbinti susiduriantiems bedarbiams - darbdavius pasiekianti finansinė paskata dažnais atvejais tampa vienu iš svarbių argumentų priimant sprendimą dėl asmens įdarbinimo. Didžioji dalis taip įdarbintų asmenų lieka dirbti ir pasibaigus darbo vietos subsidijavimui, - teigė Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo departamento l.e.p. direktorė Vaida Kamandulienė.
Ši priemonė veiksminga integruojant papildomai remiamus darbo rinkoje nekvalifikuotus žmones, ilgalaikius bedarbius, vyresnius kaip 45 metų, jaunimą iki 29 metų, asmenis su negalia, taip pat kitus asmenis, kuriems integraciją į darbo rinką riboja kitos aplinkybės.
Statistika
2022 m. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemone pasinaudojo 1089 Užimtumo tarnybos klientų, įdarbinimo subsidijuojant - 15785. 2023 metais įdarbinimo subsidijomis pasinaudojo 13,7 tūkst. darbdavių, kurie įdarbino 16,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Šiais metais iki sausio 30 d. subsidija darbo užmokesčiui skirta 739 darbdaviams už 980 įdarbintų asmenų. Ši įdarbinimo forma 2023 metais veiksmingiausia jaunimui iki 29 metų - beveik 72 proc. dirbo ir po 6 mėnesių, vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų įsidarbinimo efektyvumas siekė 69 proc., o mažiausias asmenų su negalia - 59,4 proc.
Viešinimas ir skaidrumas
Informacija apie vadovaujantis šiuo straipsniu darbdaviams paskirtas ir išmokėtas subsidijas darbo užmokesčiui, nurodant subsidiją darbo užmokesčiui gaunančio darbdavio pavadinimą, jam išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui sumą ir asmenų, už kuriuos išmokėta subsidija darbo užmokesčiui, skaičių, taip pat informacija apie subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimą, vadovaujantis šio straipsnio 11 dalies 4 punktu, nurodant darbdavio, kuriam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutrauktas, pavadinimą, jam iki subsidijos darbo užmokesčiui nutraukimo išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą ir jos mokėjimo nutraukimo datą, skelbiama viešai Užimtumo tarnybos interneto svetainėje.
Šioje dalyje nurodyta informacija apie darbdaviams paskirtas ir išmokėtas subsidijas darbo užmokesčiui skelbiama iki subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos, o jeigu subsidiją darbo užmokesčiui gavęs darbdavys turi pareigą atitinkamą terminą po subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos išlaikyti darbo vietas, - iki sueina terminas darbo vietai išlaikyti.
Praktiniai patarimai darbdaviams
- Darbdavys, ieškantis darbuotojo per Užimtumo tarnybą ir norintis jį įdarbinti savo įmonėje ar ūkyje, gali pasinaudoti subsidijomis darbo užmokesčiui.
- Užimtumo tarnyba skelbia, kad darbdavys mokslus baigusį specialistą galės priimti, pasinaudojusiu kita priemone - galimybe gauti subsidiją darbo užmokesčiui.
- „Kelerius metus stebėjome kvalifikuotų specialistų darbo rinkoje trūkumą, vos baigusius profesinio mokymo programas darbdaviai priimdavo ir be papildomos paramos. Jei darbdavys norės finansinės paramos, ją galės gauti, pasinaudojęs įdarbinimo subsidijuojant priemone. Šiuo sprendimu siekiame išgryninti besidubliuojančias paslaugas“, - teigia Užimtumo tarnybos atstovai.
- Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
Kas yra subsidijos? | Grįžimas prie pagrindų
tags: #idarbinimas #subsidijuojant #arba #igudziu #igijimo #remimas