Ar galima per didelę meilę vadinti priklausomybe? Meilės priklausomybė - tai sudėtinga emocinė būsena, kuriai būdingas stiprus prisirišimas prie kito žmogaus, dažnai ignoruojant savo pačių poreikius, ribas ir savivertę. Nors meilės priklausomybė iš išorės kartais gali atrodyti kaip „stipri meilė“, ji turi keletą būdingų požymių, kurie padeda ją atskirti nuo sveikos meilės.
Kaip atpažinti meilės priklausomybę - pagrindiniai simptomai
- Stiprus poreikis būti su partneriu. Jaučiamas aštrus poreikis nuolat būti kartu su kitu žmogumi. Partnerio nebuvimas šalia sukelia kančią, stiprų nerimą ir skausmą.
- Padidėjęs kontrolės poreikis. Pagrindinė motyvacija priklausomuose santykiuose - jų neprarasti. Dėl šios priežasties žmogus gali tapti kontroliuojančiu.
- Savo vertės praradimo jausmas, kai atsiskiriate nuo partnerio. Negalėjimas išsiskirti.
- Noras visada būti kartu. Susitikimai su draugais, šeima, asmeniniai interesai ir pomėgiai palaipsniui nukeliauja į antrą planą.
- Konfliktų vengimas. Priklausomame ryšyje partneris bijos išsakyti savo nuomonę, slopindamas pyktį ir nuoskaudą.
- Įkyrios mintys. Kai partnerio nėra šalia, nuolat apie jį galvojama.
- Noras įtikti ir prisitaikyti. Priklausomas žmogus pasąmoningai bijo prarasti savo partnerį ir darys viską, kad išlaikytų sąjungą.
- Emociniai kalneliai. Kaip ir bet kokioje kitoje priklausomybėje, žmogus praranda kontrolę savo elgesio atžvilgiu; jis gali aštriai reaguoti į partnerio elgesį.
- Emocinė gerovė priklauso nuo partnerio - bet koks netinkamas jo veiksmas gali sukelti stiprų nerimą, pyktį, kaltės jausmą.
- Stipri koncentracija į partnerį ir panika be partnerio. Labai būdingas priklausomų santykių požymis yra visiškas dėmesio sutelktumas į antrąją pusę; vien mintis apie tai, jog šalia gali nebūti partnerio, kelia paniką.
- Trumpalaikis geras jausmas. Kaip ir bet kuri priklausomybė, ši irgi neleidžia žmogui kontroliuoti savo veiksmų - jaučiama trumpalaikė euforija, o likusį laiką užpildo liūdesys, baimė, neviltis.
- Jūsų netraukia vyrai, kurie yra geri, pastovūs, patikimi ir domisi jumis.
- Jūs save menkinate. Giliai širdyje netikite, kad esate verta laimės.
- Turite nenumaldomą poreikį kontroliuoti savo vyrą ir jūsų santykius, nes vaikystėje patyrėte mažai saugumo.
Kaip meilė skiriasi nuo priklausomybės
Vienas pagrindinių priklausomybės ir meilės skirtumų, anot gydytojo psichoterapeuto D., „Skirtumas tarp meilės ir priklausomybės išlieka jausmuose - kaip jaučiuosi. Jei myliu žmogų, noriu su juo būti, bet man nebaisu, nejaučiu įtampos, nepavyduliauju, jei jis kur nors išeina, gerai jaučiuosi būdamas su savimi.“
„Meilė - gebėjimas pažinti, kaip myliu save. Myliu kitą taip pat, kaip myliu save: nuoširdžiai, besąlygiškai, esu savo pusėje, todėl galiu būti ir partnerio pusėje, rūpinuosi savo augimu, gebu rūpintis partnerio augimu. Nebijau įsipareigoti sau, kelti tikslus ir jų siekti, taip pat elgiuosi ir su savo partneriu - padedu jam išsikelti tikslus ir juos pasiekti, tai nemažina mano vertės ir neskaičiuoju savo laiko“, - pastebėjimais dalijasi I.
„Tikra meilė gali pasireikšti jausmų stabilumu. „Ar tikrai santykyje turi būti jausmų, kurie uždeda sparnus - nebūtinai. Visuomet sakau, kad mylėti kitą, tai matyti to žmogaus situaciją. Vadinasi, žinau ir matau, kaip jis jaučiasi, todėl galiu reaguoti: padėti, palaikyti, pasidžiaugti kartu <...>“, - sako J. „Sveiko ir suaugusio žmogaus gyvenimas apima ne tik partnerystę. Tai savirealizacija, darbas, studijos, savanoriška veikla, bendravimas, draugai. Priklausomas asmuo mato vienintelį objektą, t. y. partnerį ir partnerio poreikius“, - tikina R.
Kopriklausomybė ir jos ypatumai
Kopriklausomybė apibūdinama kaip susitelkimas į kitą asmenį ir autonominių veiksmų stoka. Kopriklausomiems žmonėms nereikia prisiimti atsakomybės, tai padarys narcizas. „Neretai būna taip, kad kopriklausomi žmonės pasirenka partnerį narcizą. Tokiu atveju iš partnerio nebūtinai visuomet sulaukiama palaikymo, tad reikia auginti stuburą, rasti stiprybės, suvokti, kodėl esu šiame santykyje ir kaip iš jo išeiti, jei mano ribos peržengiamos“, - įžvalgomis dalijasi D.
Taip pat skaitykite: Meilės trūkumas kaip priklausomybės priežastis
Anot kognityvinio elgesio terapijos psichoterapeutės R. Suchockaitės, kopriklausomam partneriui gali būti būdingas vaikystėje nepatenkintas meilės ir saugaus prieraišumo poreikis. „Jei tėvai turėjo fizinių, psichologinių ligų ar problemų, jei augintojai turėjo alkoholizmo problemų ar buvo emociškai atsitraukę - vaikas augo su nepatenkintu meilės ir besąlyginio priėmimo jausmu. Jis neturėjo prie ko saugiai prisirišti, todėl pradėjo formuotis apleistumo schema. <...> Vaikas pradėjo rūpintis tėvais, jis atsitraukė nuo savo poreikių, nes paliktumo jausmas jam tapo per sunkus“, - priduria R.
Meilės priklausomybės priežastys
Meilės priklausomybė dažnai šaknis turi vaikystėje, ypač jei vaikas augo nestabilioje, emocijų stokojančioje ar atstūmimo kupinoje aplinkoje. Žmonės, kuriems trūksta vidinio saugumo, linkę savo vertę sieti su kitų dėmesiu, todėl meilės objektas tampa jų vidinio pasaulio centru.
- Šeimos santykių modelis - kartais moterys ir vyrai renkasi priklausomų santykių formatą, nes būtent tokį modelį matė pas tėvus.
- Vaikystės psichologinės traumos - jei vaikas tapo agresijos auka arba užaugo nesaugioje šeimoje, tai gali palikti rimtą pėdsaką.
- Vienišumo baimė - po visuomeninių vertybių spaudimu formuojasi klaidingas požiūris, kad pilnavertė moteriška realizacija įmanoma tik santykiuose su vyru.
- Žema savivertė ir nepasitikėjimas savimi - žmonėms su žema saviverte būdinga ieškoti atramos kituose.
- Asmeninių ribų nebuvimas - žmogus nežino, kur eina riba tarp jo ir partnerio.
- Infantilumas - pilnavertę sveiką sąjungą gali sukurti tik dvi psichologiškai subrendę asmenybės.
- Aukos pozicija - pasąmoninė aukos pozicija lemia negalėjimą nutraukti santykių su manipuliatoriais.
- Tėvų meilės trūkumas - jei vaikas negavo pakankamai dėmesio ir meilės, susiformuoja neuždarytas poreikis.
- Psichologinis polinkis priklausomybėms - kai kurie žmonės nuo gamtos labiau linkę į įvairias priklausomybes.
- Skirtumai tarp partnerių - nuolatinis bandymas pritapti gali sukelti priklausomybę.
- Nelaiminga meilė - palikimas mažina savivertę ir gali paskatinti priklausomybės atsiradimą.
Priklausomybė nuo autoritetų - susijusios problemos
Priklausomybė nuo autoritetų - tai visiškai psichologinis fenomenas, formuojamas vaikystėje, kai santykiuose su tėvais nepatenkinami priėmimo ir pripažinimo poreikiai. Poreikis būti svarbiam, pripažintam perkeliamas į kitus sutiktus įtakingus asmenis. Santykis su autoritetais neretai būna emociškai sudėtingas - jais gali būti žavimasi, tačiau jie gali būti už akių nuvertinami, nekenčiami, jaučiamas pranašumas prieš juos, o prie akių rodomas palankumas, pritrūksta vidinės jėgos paprieštarauti ir atsiskirti nuo autoriteto.
Gali jaustis silpnas vyras, tėvas. Neturėti savo balso ar tvirtos nuomonės. Turintiems priklausomybę nuo autoritetų tiek vyrams, tiek moterims gali būti sunku priimti savo trūkumus, neigiamas puses. Dažnai būdingas reiklumas tobulumui - tiek iš savęs, tiek iš kitų žmonių.
Kaip ištrūkti iš ko-priklausomybės
- Įsisąmoninti ir priimti, jog ši problema yra asmeninė, nesusijusi su kitu žmogumi, o savo problemas privalome spręsti patys.
- Pastebėti, kaip pasireiškia kopriklausomybė - ką jaučiame, ką galvojame ir kaip elgiamės.
- Paleisti kontrolę ir leisti kitiems patiems prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir elgesį.
- Atvirai įsivardyti sau - ką darau dėl savęs, o ką dėl kitų.
- Atpažinti negatyvias ir save nuvertinančias mintis, jas įsivardyti ir keisti pozityviomis.
- Leisti sau ilsėtis, sustoti, padaryti pertrauką, atsitraukti nuo asmeninių santykių ir skirti dėmesį tik sau.
- Kreiptis pagalbos į specialistus, bendruomenes: psichologus, psichoterapeutus, Al-Anon bendruomenę ar SAV.
Gydymas nuo meilės priklausomybės - praktiniai žingsniai
Gydymas nuo meilės priklausomybės - tai kelionė į save, reikalaujanti drąsos, nuoširdumo ir noro pažinti savo vidinį pasaulį. Tai procesas, kurio metu mokomasi mylėti save, stiprinti savivertę ir kurti sveikus santykius su kitais.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
- Atpažinkite modelį. Pirmas žingsnis - pripažinti, kad jūsų santykiai yra priklausomi. Stebėkite savo elgesį, emocines reakcijas, baimes.
- Atsigręžkite į savo vidų. Vietoj to, kad ieškotumėte saugumo kituose, pradėkite kurti ryšį su savimi. Skirkite laiko vienatvei, išmokite būti vieni ir nejausti tuštumos.
- Stiprinkite savivertę. Pradėkite vertinti save už savo pasiekimus, talentus ir gerąsias savybes.
- Užmegzkite ribas. Mokykitės sakyti „ne“, nesitikėti iš kito žmogaus daugiau nei jis gali duoti, ir paleisti santykius, kurie skaudina.
- Ieškokite pagalbos. Pokalbiai su psichologu ar emocinės paramos grupės padeda pamatyti platesnį vaizdą.
- Atsiskyrimas nuo kito žmogaus. Norint įveikti emocinę priklausomybę, reikia suvokti, kad jūs - individualybė.
- Savo norų ir poreikių pažinimas. Turite išmokti patenkinti daugumą savo poreikių nepriklausomai nuo partnerio. Turite turėti draugų, hobius, kurios teikia džiaugsmą.
- Įkvėpimo paieška. Viduje yra šaltiniai, kurie padės būti stabiliais ir ramiais - pomėgiai, veiklos, hobiai.
- Dėmesys kitiems žmonėms. Laikas išmokti matyti dėmesio ženklus iš aplinkinių ir akcentuoti juos.
- Asmeninės erdvės kūrimas. Priimkite faktą, kad žmogus negali būti su jumis visą parą; tai kelias į asmeninį augimą.
- Daugiau vadovautis protu. Reikėtų susikaupti ir konkrečiai pasverti - daugiau gaunate ar duodate?
- Stebėti savo savijautą. Meilė turi suteikti laimės, džiaugsmo, gerų emocijų. Jeigu moteris viena jaučiasi blogai - verta susirūpinti.
- Kreiptis į psichologą. Priklausomybė nuo meilės verčia žmogų siekti aistros objekto, visiškai pamirštant save; terapija padeda atstatyti pusiausvyrą.
Terapijos metodai ir paramos formos
Psichologiniai metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija arba psichoanalitinė terapija, gali būti naudingi padedant asmenims suvokti ir įveikti savo meilės priklausomybę. Terapeutas gali padėti identifikuoti ir keisti žalingus elgesio modelius bei mąstymo įpročius. Taip pat padeda grupinė terapija ir įvairios palaikymo grupės. Dalyvavimas grupėje, kurioje yra kitų asmenų, kovojančių su tokiu pat priklausomybės tipu, gali suteikti emocinį palaikymą ir padėti išmokti iš kitų patirties.
Jeigu vis dar nežinote, nuo ko geriausiai būtų pradėti, daugiau praktinių psichoterapeutės Robin Norwood patarimų, kaip išsivaduoti iš toksiškų santykių, galite rasti knygoje „Moterys, kurios myli per stipriai“. Kelias iš tokių toksiškų santykių gali būti ilgas ir sunkus. Svarbu, kuo ankščiau atpažinti psichologinę priklausomybę nuo kito asmens. Ir suprasti bei pripažinti, kad nei jūs, nei jūsų partneris nesijaučia laimingas tokiuose santykiuose.
Įsisąmoninus, kad svarbiausia ne „turėti“ mylimą žmogų šalia ar kentėti iš meilės, o iš tiesų būti laimingai - tai bus pirmas žingsnis išlaisvėjimo link. O jeigu pastebite, kad esate priklausomi, kelkite klausimus: ko noriu, kokie mano poreikiai, kaip noriu atrodyti, ką noriu valgyti <...>
Pakalbėkime – meilės priklausomybė su dr. Cortney Warren
Praktiniai patarimai kasdienai
- Sekite savo emocijas ir elgesį: „Dažnai nesuvokiame, kad elgiamės blogai. Galvojame, kad meilė tokia: nuolat leidžiame laiką kartu, nuolat informuojame vienas kitą, nuolat aktyviai bendraujame. Jei partneris nuo to pavargsta, galvojame, kad partneris mūsų nebemyli.“
- Dirbkite su savivertės klausimais: „Jeigu pastebite, kad esate priklausomi, kelkite klausimus: ko noriu, kokie mano poreikiai…“
- Palaipsniui atstatykite socialinį gyvenimą: draugai, hobiai, savanorystė, studijos ar darbas.
- Jei jaučiate stiprią priklausomybę ir negalite susitvarkyti savarankiškai, kreipkitės į specialistus: „Kreiptis pagalbos į psichologą. Priklausomybė nuo meilės, kaip ir kitos priklausomybės, verčia žmogų siekti aistros objekto, visiškai pamirštant save.“
Trumpas atmintinės variantas
- Atpažinkite simptomus.
- Paleiskite kontrolę.
- Atkurkite ribas ir savarankiškumą.
- Ieškokite profesionalios pagalbos ir palaikymo.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
tags: #priklausomybe #nuo #meiles