Socialinės rizikos šeima - tai šeima, kurioje auga vaikas iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turi priklausomybę nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos sunkiai moka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi bei saugumui. Nustačius tokius faktus, šeima įrašoma į apskaitą; po to Socialinės paramos skyrius nustato socialinių paslaugų poreikį ir jas teikia.
Socialinės paslaugos tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį ir užkirsti kelią didesnėms problemoms bei galimam vaiko paėmimui iš šeimos. Šiuo metu socialinės rizikos šeimų apskaitoje dėl girtavimo ir svaiginimosi įrašyta 60 šeimų, dėl socialinių įgūdžių stokos - 153 šeimos, dėl smurto prieš vaikus - 18 šeimų, o kitos - dėl įvairių priežasčių. Jei situacija šeimoje pagerėja, ir nepriežiūra išnyksta, vaikas lieka saugus, o šeima iš socialinės rizikos apskaitos yra išbraukiama.
Priežastys ir formos
Nepilnamečio nepriežiūra ir apleistumas pasireiškia tada, kai suaugusieji nesirūpina vaiku, trūksta tinkamos higienos, drabužių, maisto, sveikatos priežiūros ir pan. Nepriežiūra gali būti fiziška, medicininė, socialinė, psichologinė-emocinė ir pedagoginė. Fizinė nepriežiūra pasireiškia, kai nėra tinkamo būsto ar maisto, kartais vaikams daromi sunkių darbų reikalavimai, paliekami be priežiūros. Medicininė nepriežiūra reiškia nesirūpinimą vaiko sveikata, kai sergantis vaikas neturi gydymo ar vaistų. Socialinė nepriežiūra - kai vaikui nesudaromos galimybės socializuotis, ribojami kontaktai su aplinka; psichologinė-prievarta apima abejingumą, nuolatinį bernavimo, gąsdinimą ar izoliaciją. Pedagoginė nepriežiūra - kai vaikui ribojama ar nereikšmingai taikoma prieiga prie ugdymo įstaigų, jos lankymas nekontroliuojamas, vaikas nemoko ar netrūksta akademinių pasiekimų.
Vaiko poreikių tenkinimas ir aplinka
Vaikams būtina saugi, rami ir skatinti augančią asmenybę aplinka: būtini yra maisto produktai, drabužiai, tinkama namų erdvė (lovos vieta, stalas pamokoms), gydytojo priežiūra, apsauga nuo pavojų. Kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą gyvenimą, todėl šeimų finansinės problemos neturėtų lemti vaiko nepriežiūros. Socialiniai darbuotojai teikia pagalbą, siekdami įveikti materialiį nepriteklių, padėti įgyti socialinius įgūdžius, skatinti savarankiškumą ir integraciją į visuomenę.
Formos ir paslaugos Lietuvoje
Lietuvoje socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis ypač suaktyvėjo nuo 2007 m., įvedus Socialinių paslaugų įstatymą (2006) ir skyrus lėšas savivaldybėms paslaugų teikimui. Klientų poreikius atitinkanti pagalba gerina šeimos funkcionavimą, skatina savarankiškumą ir padeda spręsti kyla problemas. Įvairios institucijos teikia pagalbą: švietimo pagalbos specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai), pedagoginės-patyrų tarnybos, vaikų dienos centrai, krizių centrai, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos ir kt. Nevyriausybinės organizacijos taip pat atstovauja bendruomenės interesams, teikdamos pigesnes ir lankstesnes paslaugas, kurios dažnai veikia greičiau nei valstybinės struktūros.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Rizikos veiksniai ir jų įtaka vaikams
Rizikos veiksniai apima skurdą, alkoholizmą, vaistų vartojimą, smurtą šeimoje, diskriminaciją, nepriteklį ugdymo įstaigose, socialinę atskirtį. Tyrimų duomenys rodo, kad skurdas ne visada tiesiogiai lemia vaiko neigiamus rezultatus, nors rizikos veiksniai dažnai susiję su mokymosi sunkumais, elgesio problemomis ir emociniu nestabilumu. Vaikai iš rizikos šeimų dažnai išmoksta vertybių, kurios prieštarauja visuomenės normoms, ir gali įsitraukti į rizikingą elgesį, ypač jei jų aplinka neatitinka jų poreikių ar neatitinka jų gyvenimo sąlygų.
Kaip elgtis pastebėjus nepriežiūrą
Kai matote aiškius vaiko nepriežiūros požymius, svarbu neabėjoti ir aktyviai reaguoti. Daugiausia galimybių pastebėti problemą turi kaimynai, bendruomenės nariai, mokytojai, socialiniai darbuotojai ir seniūnijos atstovai. Reikia pokalbio su vaiku ir jo tėvais, siūlant pagalbą iš savo ar bendruomenės pusės. Jeigu pagalbos nėra, būtina kreiptis į vaiko teisių apsaugos institucijas. Specialistai gali identifikuoti problemos priežastis ir pasiūlyti sprendimus. Visuomet siekiama empatiškai ir jautriai reaguoti: valstybė siūlo įvairias finansines ir socialines paramos priemones, tokias kaip nemokamas maitinimas, dienos centrai, socialinės pašalpos, parama mokyklinėms prekėms ir priemonėms įsigyti. Socialiniai įgūdžių stokojantiems tėvams ir globėjams teikiama pagalba - mokymai ir socialinio darbo specialistų įsitraukimas į šeimos stebėseną. Svarbiausia - nelikti abejingiems ir veikti laikantis bendruomeninių principų.
Praktiniai pavyzdžiai ir tyrimų įžvalgos
Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus apskričių duomenys rodo, kad šiuo metu Klaipėdos apskrityje gyvena 391 socialinės rizikos šeima su 448 vaikais. Socialinės paslaugos dienos centruose 2012 m. teiktos 6 873 vaikams, t.y. 14,2% mažiau nei 2011 m. bei 18,1% mažiau nei 2010 m. Taip pat pastebima, kad 2010 m. pradžioje vaikų teisių apsaugos tarnybos apskaitoje buvo 11,1 tūkst. socialinės rizikos vaikų, o augimas per metus siekė apie 24,2 tūkst. vaikų. Tyrimai akcentuoja, kad bendruomenės parama ir socialinis darbas turi didelį vaidmenį siekiant mažinti rizikos veiksnių įtaką vaikams, o svarbiausia - ugdyti vaikų savarankiškumą ir socialinę integraciją.
Įvairių mokslininkų nuomonės rodo, kad rizikos šeimos dažnai susiduria su sunkumais, tačiau pagalba turi būti integruota į bendruomenės gyvenimą. Tyrimų duomenys apie dienos centrus ir jų teikiamas paslaugas rodo, kad centrai gali efektyviai prisidėti prie vaiko socialinės integracijos, psichologinės ir pedagoginės pagalbos, tačiau vien finansinė parama dažnai nėra pakankama. Todėl ypatingą dėmesį reikia skirti kompleksiniams metodams ir priemonėms, skatinantiems socialinės rizikos šeimų įsitraukimą į bendruomenę, taip pat bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis bei vietos bendruomenėmis.
Veiksmų planas bendruomenėje
- Identifikuoti rizikos šeimas ir įtraukti jas į socialinių paslaugų apskaitą bei stebėjimą.
- Teikti kompleksinę pagalbą: finansinę, socialinę, psichologinę, pedagoginę, kuri skatina savarankiškumą ir vaiko tinkamą vystymąsi.
- Išplėsti bendradarbiavimą su bendruomenės nariais, mokyklomis, socialiniais darbuotojais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
- Sudaryti patikimas komunikacijos grandines tarp šeimos, mokyklos ir vietos institucijų, siekiant užkirsti kelią atskyrimui ir skurdui.
- Auginti socialinius įgūdžius ir motyvaciją suaugusiems šeimos nariams, siekiant jų savarankiškumo.
- Organizuoti tėvų švietimą apie vaikų raidai svarbius poreikius, apsaugą ir teisėtas teisines priemones.
- Teikti pagalbą vaikams integruotis į visuomenę, įskaitant laikinojo globos centrus, dienos centrus ir kinetines veiklas.
Analitinės išvados
Socialinės rizikos šeimos kelias į pokyčius yra ilgas ir sudėtingas: neretai patiriamas šeimos narių abejingumas, neracionalus pasitikėjimo stygiaus jausmas, ir vienalaikis laikinas nusivylimas. Tačiau laipsniškai įtraukus į procesą bendruomenę, socialinius darbuotojus ir nevyriausybines organizacijas, vaikai gali įgauti saugią aplinką, o šeimos - įgauti savarankiškumo. Taikant kompleksines priemones galima ne tik pagerinti vaikų raidą, bet ir sumažinti rizikos veiksnių pasikartojimą ateityje. Svarbiausia - ne abejingumas, o aktyvus įsitraukimas, empatija ir nuoseklus darbas bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #rizikos #seima #vaikais #nesirupina