Specialusis ugdymasis suprantamas kaip bendrosios programos pritaikymas, individualizavimas, atsižvelgiant į nustatytus mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus ir vadovaujantis pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos išvadomis ir rekomendacijomis. Specialusis ugdymasis gali būti nuolatinis ar laikinas.
2020 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus: negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą, bus priimami visiškai lygiais pagrindais su kitais mokiniais. Taip pat gerokai išsiplės pagalbos sistema mokyklose.
Naujos Švietimo įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos palaipsniui ir galutinai įsigaliotų nuo 2024 m. 14 straipsnis. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis - padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias.
Priėmimo į bendrąsias mokyklas principai ir prioritetai
Asmenys į mokyklas mokytis pagal bendrojo ugdymo programas, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pritaikytas bendrojo ugdymo programas priimami vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Žin., 2005, Nr. 9.
- į bendrąją mokyklą mokytis pagal pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis pirmumo teise priimami priešmokyklinio ugdymo grupę toje mokykloje lankę vaikai; mokiniai, toje mokykloje baigę pradinio ugdymo programą ar pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir toje mokykloje mokytis pageidaujantys asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.
- į valstybinę bendrąją mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą priimami mokiniai iš visos Lietuvos Respublikos teritorijos, į savivaldybės - pirmumo teise iš savivaldybės teritorijos. Bendrąją mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą asmenys renkasi patys.
- į valstybinės ir savivaldybės bendrosios mokyklos klases, kuriose taikomi atskiri savitos pedagoginės sistemos (Valdorfo, M. Montessori, Š. Suzuki, tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos ar kita) elementai, mokiniai priimami laisvu savo pačių ir (ar) tėvų (globėjų, rūpintojų) apsisprendimu.
- į valstybinės ir savivaldybės bendrosios mokyklos Tarptautinio bakalaureato klases priimami mokiniai konkurso tvarka, įgiję pagrindinį išsilavinimą Lietuvos Respublikos arba užsienio šalių mokyklose.
- asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, priimami į arčiausiai savo gyvenamosios vietos esančias valstybines ir savivaldybių bendrąsias mokyklas, vykdančias bendrojo ugdymo programas ir jas pritaikančias šiems mokiniams.
Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, grįžę ar atvykę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nemokantys valstybinės kalbos, į bendrojo ugdymo mokyklas priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 „Dėl Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 12.
Taip pat skaitykite: Specialieji poreikiai Lietuvoje
Mokinių skaičiaus ir klasių planavimas: institucijų atsakomybės
Valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas), priskirdami mokykloms aptarnavimo teritorijas (teritorija paprastai suprantama kaip: šalies, savivaldybės (kelių savivaldybių), seniūnijos (kelių seniūnijų)), nustatydami priėmimo į mokyklas tvarką, mokinių ir klasių skaičių, vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 29 straipsniu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 (Žin., 2011, Nr.
Kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas) bendrojo ugdymo mokykloms (atskirai - jų skyriams, filialams, jei jie įregistruoti kitose gyvenamosiose vietovėse) nustato priėmimo laiką, mokinių ir klasių pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas skaičių, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičių kitiems mokslo metams. Mokykloms (jų skyriams, filialams) valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas) kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. nustato ir iki rugsėjo 1 d.
Priėmimą vykdo mokyklos direktorius ir mokinių priėmimo komisija. Asmenys mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas priimami vadovaujantis profesinio mokymo programų nustatytais reikalavimais.
Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas ir švietimo pagalba
Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba. Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą.
Mokiniui padarius pažangą, mokyklos vaiko gerovės komisija gali kreiptis dėl specialiojo ugdymo nutraukimo arba pakartotinio ugdymosi poreikių vertinimo. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos dėl burnos higienos
Mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai.
- Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti vienas mokytojas arba mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas, o ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas.
Specialiųjų mokyklų ir centrų tinklas: kada taikomos alternatyvios formos
mokinių, priimtų iki šio sąrašo galiojusia tvarka į specialiąsias mokyklas, skirtas judesio ir padėties sutrikimų, regos sutrikimų, klausos sutrikimų, elgesio ir emocijų sutrikimų ar sveikatos problemų turintiems mokiniams, įsigaliojus įsakymui specialieji ugdymosi poreikiai turi būti įvertinti iki 2012 m. į vaikų socializacijos centrą priimami asmenys, kuriems yra paskirta vidutinės priežiūros priemonė pagal Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3214; 2010, Nr. 157-7969) nustatytus pagrindus. Į vaikų socializacijos centrą taip pat gali būti siunčiami vaikai Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (Žin., 2000, Nr.
į lietuvių namus pirmumo teise priimami 7(6)-18 metų lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonys, užsieniečių ir Lietuvos piliečių, atvykusių ar grįžusių nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikai, užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių vaikai sąrašo 11 punkte nustatyta tvarka. 2011 metais valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimai (savininkai) iki spalio 1 d.
Teisinis karkasas ir dokumentai
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 29 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627; 2010, Nr. 2. Lietuvos Respublikos konstitucija (Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. 2000-07-18. Nr.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. ISAK-1019 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 103-3809; 2011, Nr. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. ISAK-1019 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 103-3809; 2011, Nr.
Taip pat skaitykite: Naujas požiūris į negalią
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 158 „Dėl Specialiųjų poreikių asmenų priėmimo į specialiojo ugdymo įstaigą tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 158 „Dėl specialiųjų poreikių asmenų priėmimo į specialiojo ugdymo įstaigą“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr.
Klasės dydžio aspektas specialiųjų poreikių kontekste
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti vienas mokytojas arba mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas, o ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas.
Valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas) nustatydami priėmimo į mokyklas tvarką, mokinių ir klasių skaičių, vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsniu. Kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. nustatomas mokinių ir klasių skaičius kitiems mokslo metams. Tai reiškia, kad klasių komplektavimas atsižvelgia ir į švietimo pagalbos poreikį, ir į taikomą ugdymo organizavimo modelį.
| Aspkektas | Teisinė nuostata |
|---|---|
| Mokinių priėmimas su SUP | asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, priimami į arčiausiai savo gyvenamosios vietos esančias valstybines ir savivaldybių bendrąsias mokyklas |
| Ugdymo organizavimas | ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo mokytojas dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas |
| Planavimas | kiekvienais metais iki kovo 31 d. nustatomas mokinių ir klasių skaičius kitiems mokslo metams |
| Vertinimas | Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija |
Naujos Švietimo įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos palaipsniui ir galutinai įsigaliotų nuo 2024 m. 14 straipsnis. Taip pat gerokai išsiplės pagalbos sistema mokyklose.
Papildomos nuostatos dėl mokymosi trukmės ir lankstumo
Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. Tai siejasi su klasių dydžio sprendimais, kuriuos priima mokyklų savininko teises įgyvendinančios institucijos, nustatydamos mokinių ir klasių skaičių, atsižvelgdamos į ugdymo pritaikymą ir pagalbos poreikį.
Procesų seka nuo vertinimo iki priėmimo
- Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija.
- Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba.
- Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą.
- asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, priimami į arčiausiai savo gyvenamosios vietos esančias valstybines ir savivaldybių bendrąsias mokyklas, vykdančias bendrojo ugdymo programas ir jas pritaikančias šiems mokiniams.
- Priėmimą vykdo mokyklos direktorius ir mokinių priėmimo komisija.
- Mokiniui padarius pažangą, mokyklos vaiko gerovės komisija gali kreiptis dėl specialiojo ugdymo nutraukimo arba pakartotinio ugdymosi poreikių vertinimo.
Komplektavimo terminai ir informavimas
Kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas) bendrojo ugdymo mokykloms nustato priėmimo laiką, mokinių ir klasių skaičių kitiems mokslo metams. iki liepos 1 d. Mokykloms (jų skyriams, filialams) ... iki rugsėjo 1 d. Priėmimą vykdo mokyklos direktorius ir mokinių priėmimo komisija.
Asmenys į mokyklas mokytis pagal bendrojo ugdymo programas priimami vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu. Tai apima ir asmenis, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, kuriems mokykla pritaiko bendrąsias programas pagal tarnybų rekomendacijas.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo, poįstatyminių aktų ir ministrų įsakymų sistema nustato, kad mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priėmimas, ugdymo organizavimas, švietimo pagalbos teikimas ir mokymosi trukmė yra pritaikomi individualiems poreikiams, o klasių komplektavimas ir mokinių skaičius nustatomi atsižvelgiant į įtraukties principus ir švietimo pagalbos poreikį.