Pulsas ir deguonies kiekis kraujyje yra du esminiai sveikatos rodikliai, ypač svarbūs vyresnio amžiaus žmonėms. Deguonis yra žmogui gyvybiškai reikalingos dujos, kurios dalyvauja oksidacijos procese, be deguonies organizmas negali pasisavinti gyvybei reikalingų medžiagų. Įkvėpimo metu mūsų plaučiuose atsiradęs deguonis netrukus patenka į kraują ir per kraujotakos sistemą pasiekia žmogaus kūno audinius bei organus. Hemoglobinas plaučiuose prisijungia deguonį, nuneša į audinius ir atiduoda, paima anglies dvideginį ir jį nuneša į plaučius. Kai trūksta audiniuose deguonies, negali pilnavertiškai dirbti mūsų organai.
Kodėl pulso ir deguonies matavimas svarbus pensininkams
Sveiko žmogaus plaučiai ir kraujotakos sistema sugeba užtikrinti normalų deguonies kiekio kraujyje lygį. Ramybės metu deguonies poreikis mažesnis, tačiau padidėjus fiziniam aktyvumui padidėja ir deguonies poreikis, kurį organizmas kompensuoja padažnėjusiu kvėpavimu bei dažnesniu širdies susitraukimų dažniu. Jei bent viena sistema, dalyvaujanti deguonies apytakoje, yra pažeista - palaipsniui vystosi kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, t. y. deguonies badas organizme. Iš pradžių atsiranda dusulys fizinio krūvio metu, vėliau intensyvėja, vargina net ramybėje. Dėl deguonies bado kenčia visų organų veikla: blogėja širdies darbas, prastėja atmintis, nyksta raumenys.
Trūkstant deguonies jaučiamas nuovargis, pablogėja mąstymas, atmintis, susilpnėja imuninė sistema, susergama įvairiomis ligomis, vėžiu, greitėja senėjimo procesai. Progresyvi ląstelių mirtis gali sukelti sunkių simptomų ir galiausiai organų nepakankamumą.
Pulsas: kas tai ir kokie yra norminiai rodikliai
Pulsas yra kraujo arterijų „bangavimas“, kuris yra tiesiogiai susijęs su širdies veikla. Pulsas ramybės būsenoje svyruoja nuo 60 iki 90 dūžių per minutę; norma dažnai nurodoma kaip 60-80 k./min. Treniruotų asmenų pulsas ramybėje svyruoja nuo 40 iki 60 dūžių per minutę. Pulsas vertinamas ramybės būsenoje ir krūvio metu. Visiems žmonėms vienodos normos nėra, tačiau yra nustatytas leistinas diapazonas.
Pulsas apibūdina ne tik dažnį, bet ir ritmiškumą, prisipildymo bangos stiprumą, jo minkštumą arba kietumą, pokyčius įkvėpimo ir iškvėpimo metu. Neritmiškas pulsas gali būti lengvai nustatomas apčiuopos metu, jį rodo dauguma šiuolaikiškų kraujospūdžio matuoklių. Pulso netolygumai gali būti daugybės ligų simptomas. Viena dažniausių neritmiško pulso priežasčių yra aritmija.
Taip pat skaitykite: Pulso dažnio kitimai atliekant fizinius pratimus
kada sunerimti
- Padidėjęs pulsas: per aukštas - jei viršija 100 dūžių/min.; dažnai pavojinga rizika, kai ramybės pulsas viršija 80.
- Per mažas pulsas: bradikardija - kai mažiau nei 60 dūžių/min.; esant kraštutiniam atvejui, kai pulsas siekia apie 30 k./min., gali būti reikalingas kardiostimuliatorius.
- Neritmiškumas: ekstrasistolės, prieširdžių virpėjimas ar kiti ritmo sutrikimai reikalauja papildomų tyrimų.
Pulsas ir senėjimas: kodėl vyresniems žmonėms matavimas ypač svarbus
Vyresniems nei 65 metų žmonėms, dėl kraujagyslių elastingumo sumažėjimo, kraujo spaudimas dažnai būna aukštesnis, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis neviršytų 140/90 mmHg ribos. Kraujo spaudimas ir pulsas yra glaudžiai susiję: kuo kraujo spaudimas didesnis, tuo širdis plaka greičiau ir atvirkščiai. Jei kraujo spaudimas yra normalus, o pulsas labai žemas arba aukštas - tai priežastis sunerimti.
Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugybę metų yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Kasmet dėl mūsų pačių kontrolėje esančių veiksnių sukeliamų širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų miršta dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje. Labai svarbu suprasti, kad daugybė žmonių patenka į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę: turintiems antsvorį, mažai fiziškai aktyviems, sergantiems cukriniu diabetu, rūkantiems, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, šeimos istorijoje turintiems insulto ar infarkto atvejų.
Kaip teisingai matuoti pulsą ir deguonies prisotinimą namuose
Yra keli patikimi būdai matuoti pulsą ir deguonies kiekį kraujyje: čiuopiant arteriją (dažniausiai riešo arba kaklo) bei skaičiuojant „bangavimus“, spaudimo matuoklio arba pulsoksimetro pagalba. Praktikoje vyresnio amžiaus žmonėms patogiausia naudoti kraujospūdžio matuoklį - praktiškai visi modernūs aparatai matuoja pulso dažnį. Pulsuksimetras yra prietaisas, kuris matuoja deguonies procentą hemoglobino baltymuose, vadinamą prisotintu deguonimi (SpO2).
Pulsoksimetras yra neinvazinis prietaisas ir nekelia rimtos rizikos. Tai nešiojamas pulsoksimetras, skirtas neinvaziniam funkcinio deguonies prisotinimo žmogaus arteriniame kraujyje (SpO2) nustatymui ir pulso dažnio matavimui. Šis prietaisas yra mažų gabaritų su integruotu pirštų davikliu. Dėl išskirtinio mobilumo ir funkcionalumo jį galima naudoti bemaž kiekvienoje situacijoje, kai būtina greitai ir tiksliai išmatuoti deguonies prisotinimą arteriniame kraujyje bei pulsą. Tai galima daryti namuose ir ligoninėse, operacijų, anestezijos, intensyviosios priežiūros metu, pediatrijoje, fizinės priežiūros ir sporto centruose.
Pulsoksimetrijos principas ir naudojimas
Pulsoksimetrija yra pagrįsta šviesos sugertimi audiniuose (audinių kraujagyslėse), kur šviesą sklaido tiek arterinio, tiek veninio kraujo hemoglobinas, esantis audiniuose tarp šviesos šaltinio ir imtuvo. Pulsoksimetras veikia dvigubo bangos ilgio šviesos absorbcijos principu. Šviečiant šviesai per santykinai skaidrią kūno vietą, šviesa perduodama į detektorių, esantį kitoje pusėje. Pulsoksimetrijos skaitymo metu ant piršto, ausies kriauklės ar kojos piršto uždedamas nedidelis į spaustuką panašus įtaisas. Per kraują praeina maži šviesos pluoštai, matuojantys deguonies kiekį.
Taip pat skaitykite: pulso pokyčių tyrimo metodika
Normalus prisotinimo deguonimi lygis yra nuo 95 iki 99 procentų. Jei tyrimai rodo, kad deguonies kiekis jūsų kraujyje yra didesnis nei 60 mmHg ar saturacija daugiau nei 90 proc., tuomet kvėpavimo funkcijos nepakankamumo nėra ir gydymo deguonimi jums nereikia. Pulsoksimetras veikia greitai: pradėti naudoti prietaisą ir gauti pirmuosius rezultatus užtrunka vos kelias sekundes.
Privalumai ir trūkumai: pulsoksimetras vs išmanusis laikrodis
Širdies ritmą ir deguonies kiekį kraujyje šiais laikais gali matuoti kai kurie išmanieji laikrodžiai. Tačiau išmaniojo laikrodžio naudojami jutikliai yra pastebimai mažesni ir mažiau tikslūs nei pulsoksimetrų. Tad nors išmanusis laikrodis ir yra naudingas, ekspertai vis tiek rekomenduoja turėti atskirą pulsoksimetrą vaistinėlėje.
Pulsoksimetrai nereikalauja kalibravimo, veikia tiksliai ir patikimai. Dėl paprasto naudojimo pulsoksimetrija labai išpopuliarėjo. Vis dėlto pulsoksimetras neteikia perspėjimų dėl visų galimų deguonies problemų ir negali būti kitų stebėjimo formų pakaitalas. Žmonės, naudojantys pulsoksimetrus, turėtų registruoti rodmenis ir aptarti su gydytoju esant pakitimams.
Kaip teisingai naudoti pulsoksimetrą (ir perskaityti rezultatus) | GoodRx
Kokius prietaisus rinktis pensininkams
Pulsoksimetrai vis dar nėra labai populiarūs, todėl ir daugelio žinios apie juos yra ribotos. Renkantis prietaisą verta atkreipti dėmesį į patikimumą, patogumą ir papildomas funkcijas, pvz., Bluetooth ryšį rezultatų sekimui per telefoną. Keletas pavyzdžių iš rinkos:
- "BERRY-BM1000C" - nedidelis, gali prijungti prie išmaniojo telefono, sveria vos 50 g.
- "HOMEDICS PX-101" - pigus modelis, matuoja pulsą ir SpO2, veikia su AAA baterijomis.
- "MEDISANA PM 100" ir "PM 100 Pulse" - pažangesni modeliai, rodo duomenis spalvotame ekrane; "PM 100 Pulse" palaiko Bluetooth.
- "Beurer PO60" - aukštos klasės įrenginys su spalvotu ekranu ir Bluetooth ryšiu į programėlę.
Kaip dažnai ir kaip matuoti: praktiniai patarimai pensininkams
Prieš kraujo spaudimo ir pulso matavimą rekomenduojama bent 5 minutes praleisti ramybėje, valandą iki matavimo nevartoti kofeino turinčių gėrimų, nerūkyti. Dedant kraujospūdžio matuoklio manžetę ant rankos reikėtų sėdėti patogiai, nesukryžiavus kojų, nugara atsirėmus, ranka turėtų būti širdies lygyje. Taip pat visą matavimo laiką patariama nekalbėti su aplinkiniais. Manžetė uždedama ant žasto, 2-3 cm virš alkūnės linkio.
Taip pat skaitykite: kaip nustatyti elektrovarą ir vidinę varžą kompensaciniu būdu
Registruoti savo rodmenis - labai svarbu. Stebint nuo normų nukrypusius kraujo spaudimo ar pulso rodiklius, jaučiant galvos svaigimą, silpnumą, maudimą širdies plote ar apsunkusį kvėpavimą, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Pulsas ramybės būsenoje turėtų būti matuojamas tuo pačiu paros metu, geriausia ryte ir vakare.
Matuojant pulsą rankiniu būdu
- Matavimui naudokite du ar tris pirštus (ne nykštį) ir uždėkite ant riešo, nykščio pusėje.
- Skaičiuokite dūžius per 60 sekundžių arba 30 sekundžių ir padauginkite iš 2.
- Matuokite ramybės būsenoje, sėdėdami patogiai.
Pulsas, fizinis aktyvumas ir kasdienė prevencija
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti širdies raumenį, pagerinti kraujagyslių elastingumą ir sumažinti kraujo spaudimą. Fizinis krūvis turi būti reguliarus, t. y. kasdienis. 30 min. reikia vaikščioti intensyviai: kad uždustum, suprakaituotum ir normaliai pavargtum. Būtent tokia veikla treniruoja pulsą. Turi dirbti masyvūs raumenys - šlaunų, sėdmenų ir juosmens - kad širdis treniruotųsi ir retintų savo pulsą.
Taip pat svarbu laikytis sveikos mitybos, riboti druskos suvartojimą iki 5 gramų per parą, vengti greito ir riebaus maisto, vartoti daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų. Mažinti arba atsisakyti žalingų įpročių - rūkymo ir per didelio alkoholio vartojimo. Pakankamas vandens suvartojimas (1,5-2 l per parą) ir mineralų, tokių kaip kalis ir magnis, pakankamas kiekis taip pat svarbus širdies ritmui reguliuoti.
Kada kreiptis į gydytoją
Rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, jeigu:
- pulsas ramybės būsenoje yra nuolatos aukštas arba žemas;
- pastebite neritmiškumą ar staigų pulsavimo pokytį;
- SpO2 rodmenys yra nuolat žemesni nei 93 proc.;
- jaučiate dusulį, galvos svaigimą, silpnumą ar skausmą širdies plote.
Pulsoksimetras gali padėti nustatyti, kada kvėpavimo sutrikimas ar plaučių uždegimas yra rimtesnės stadijos: jeigu deguonies lygis kraujyje yra mažesnis nei 93 proc., žmogui yra būtina profesionali gydytojų pagalba. Pulsoksimetrus rekomenduojama naudoti mažų kūdikių tėvams, miego apnėjos stebėjimui, gydytojų paskyrimu taip pat žmonėms su širdies ir kvėpavimo ligomis ar sportuojantiems, kurie nori stebėti savo organizmo reakcijas krūvio metu.
Medicininiai tyrimai ir ilgalaikė stebėsena
Registruojant įprastinę elektrokardiogramą širdies ritmas ir kiti galimi pakitimai stebimi trumpą laiką. Daugiau informacijos apie širdies ritmą suteikia paros monitoravimo tyrimai, kai pacientui pritvirtinamas nedidelis aparatas ir širdies ritmas fiksuojamas parą. Tiriant dėl širdies ritmo suretėjimo, laikoma normalu, jei širdis nestabteli ilgiau kaip 2,5 sekundės. Analizuojama, koks per parą buvo rečiausias pulsas (bradikardija) ir koks dažniausias (tachikardija).
| Parametras | Įprasta riba (suaugusiems) |
|---|---|
| Pulso dažnis ramybėje | 60-90 dūžių/min (dažniausiai 60-80) |
| Normalus SpO2 | 95-99 % |
| SpO2, reikalaujantis gydytojo apsilankymo | <93 % |
Praktiniai patarimai pensininkams
- Turėkite namuose patikimą pulsoksimetrą ir kraujospūdžio matuoklį; registruokite rodmenis ir parodykite gydytojui.
- Matuokite pulsą ramybės būsenoje tuo pačiu paros metu, ryte ir vakare.
- Jei naudojate išmanųjį laikrodį, naudokite jį kaip papildomą priemonę, tačiau pasitikrinkite rodmenis su medicininiu prietaisu.
- Laikykitės fizinio aktyvumo režimo: kasdienė 30 min. intensyvi vaikščiojimo sesija treniruoja širdį.
- Rūpinkitės mityba, druskos apribojimu, pakankamu skysčių vartojimu ir vitaminų bei mineralų balansu.
tags: #pulso #matavimas #pensininkams