Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo pakeitimus, susijusius su nedarbingumo pažymėjimų išdavimu. Įstatymo pakeitimais siekiama didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, trumpinti eiles pas šeimos gydytojus ir gerinti medikų darbo sąlygas, kartu sudarant daugiau galimybių gyventojams sveikti namuose, o ne gydymo įstaigų laukiamuosiuose.
Siūlomi pakeitimai leistų sumažinti perteklinį gyventojų lankymąsi pas šeimos gydytojus tais atvejais, kai susirgimas yra lengvas ir nereikalauja medicininės konsultacijos ar specifinio gydymo. Tai ypač aktualu peršalimo, viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ar trumpalaikių virškinimo sutrikimų atvejais.
Siūlomi Pokyčiai: Dvi Ligos Dienos Be Pažymėjimo
Pagal siūlomą tvarką, darbuotojas, lengvai susirgęs ir turintis vieną darbdavį, galėtų apie pablogėjusią sveikatos būklę informuoti darbdavį, o šis - savo nuožiūra spręsti, ar leisti neatvykti į darbą vieną ar dvi pirmąsias ligos dienas.
„Šiandien žmogus, net ir sirgdamas vieną ar dvi dienas, yra priverstas kreiptis į gydytoją vien tam, kad gautų nedarbingumo pažymėjimą. Tai apkrauna pirminės sveikatos priežiūros grandį, didina eiles ir atima laiką iš pacientų, kuriems gydytojo pagalba iš tiesų būtina“, - pabrėžia sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Ligos išmoka už šį laikotarpį būtų mokama darbdavio lėšomis, kaip ir dabar, tačiau be gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Darbdavys apie suteiktas nedarbingumo dienas praneštų „Sodrai“.
Taip pat skaitykite: Medicininė reabilitacija: kas tai?
Jei darbdavys nesutiktų suteikti tokių dienų arba darbuotojo liga užsitęstų ilgiau nei dvi dienas, darbuotojas turėtų kreiptis į gydymo įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo - dabartinė tvarka tokiu atveju nesikeistų.
Ministerijos duomenimis, vien per 2024 m. dėl ligos vienai ar dviem dienoms buvo išduota beveik 93 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Tai sudaro daugiau nei dvi dešimtis tūkstančių šeimos gydytojų darbo valandų, kurios galėtų būti skiriamos pacientams, kuriems reikalingas ištyrimas, gydymas ar ilgalaikė priežiūra.
SAM pabrėžia, kad siūlomas sprendimas nebūtų privalomas darbdaviams - jiems paliekama teisė spręsti, ar leisti darbuotojui pasinaudoti pirmosiomis ligos dienomis be nedarbingumo pažymėjimo. Tokiu būdu siekiama skatinti socialinį dialogą, pasitikėjimą darbo santykiuose ir kartu mažinti administracinę naštą sveikatos sistemai.
Šis rengiamas įstatymo projektas derintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o šią savaitę susilaukė ir profesinių sąjungų palaikymo. Gavus Vyriausybės ir Seimo pritarimą, tokios galimybės atsirastų kitais metais.
Pavyzdys: Kaip Tai Veiktų Praktikoje
Įsivaizduokime, kad darbuotojas pasijuto blogai ir mano, kad serga peršalimo liga. Pagal siūlomą tvarką, jis galėtų informuoti savo darbdavį apie savo būklę. Jei darbdavys sutinka, darbuotojas galėtų praleisti vieną ar dvi dienas namuose, o už šį laikotarpį jam būtų mokama iš darbdavio lėšų. Jei darbuotojo būklė nepagerėja per dvi dienas, jis turėtų kreiptis į gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo.
Taip pat skaitykite: Naujovės darbingumo nustatyme Utenoje
Nedarbingumo Pažymėjimų Išdavimo Tvarkos Pažeidimai
Pažeidus nedarbingumo laikotarpiu elgesio taisykles, išduodamas kitas nedarbingumo pažymėjimas, nurodant pažeidimo laikotarpį, nustatymo datą ir pažeidimo pobūdį. Elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodros“ specialistai, remdamiesi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus.
Dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų.
Panaši Praktika Kitose Šalyse
Siūlomi pakeitimai taip pat atitinka daugelio Vakarų ir Šiaurės Europos šalių praktiką, kur nedarbingumo pažymėjimo dažniausiai nereikalaujama pirmosiomis ligos dienomis, o sprendimai grindžiami darbuotojo ir darbdavio tarpusavio pasitikėjimu.
Taip pat skaitykite: Sveikatos patikrinimo tvarka
tags: #medicinine #pazyma #nedarbingumo