Prieš gerą dešimtmetį įdarbinti užsienietį, kitos šalies nuolatinį gyventoją, pagal darbo sutartį bet kokioje Lietuvos įmonėje gal ir buvo reta, tačiau šiais laikais tai jau tapo kasdienybe. Vis daugiau užsienio piliečių pasirenka atvykti į Lietuvą. Priežastys yra labai įvairios: apsigyventi, studijuoti, kurti verslą ir kt. Nesvarbu, koks yra jūsų tikslas.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žingsnius ir aspektus, kuriuos svarbu žinoti įdarbinant užsienietį Lietuvoje, ypač atkreipiant dėmesį į registraciją "Sodroje" ir su tuo susijusius mokesčius.
Pirmieji žingsniai atvykus į Lietuvą
Esate užsienio pilietis ir atvykote gyventi į Lietuvą? Turite atlikti keletą veiksmų tam, kad jūsų buvimas šioje šalyje būtų visapusiškai aprūpintas.
- Registracija Migracijos departamente. Jei planuojate Lietuvoje būti daugiau nei 3 mėnesius, užsiregistruokite Migracijos departamente internetu arba atvykus į fizinę vietą. Tai atlikus valstybinės institucijos matys jūsų registraciją ir galės užtikrinti teisėtas sąlygas likti šioje šalyje. Be to, jūs galėsite gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje bei nacionalinę vizą. Tačiau, jei planuojate atvykti į Lietuvą iš trečiųjų šalių - visus šiuos leidimus privalote turėti dar prieš kelionę. Dažniausiai laikinas leidimas gyventi Lietuvoje yra išduodamas 1, 2 arba 3 metams.
- Gyvenamosios vietos deklaravimas. Atvykus į Lietuvą ir turint laikiną leidimą gyventi privalote per 1 mėnesio laikotarpį deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tai galite padaryti toje savivaldybėje arba vietos seniūnijoje, kurioje gyvensite. Jei neturite galimybės deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur apsistojote - galite būti įtraukti į vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą yra svarbu dėl kelių priežasčių, kurios pagerins jūsų gyvenimo kokybę Lietuvoje. Pirmiausia, galėsite pasirinkti bei registruotis į norimą medicinos įstaigą bei gauti privalomą sveikatos draudimą. Taip pat, turėsite galimybę pasinaudoti visomis, jums priklausančiomis išmokomis ir lengvatomis.
Registracija "Sodroje" ir privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Atvykus į Lietuvą ir deklaravus gyvenamąją vietą jūs jau tampate draudžiamuoju, o kai sumokate pirmąją privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką, jūsų statusas pasikeičia į apdraustąjį. Įprastai kas mėnesį šią įmoką už dirbantįjį sumoka darbdavys. Jei priklausote socialiai jautriai grupei, už jus tai atlieka valstybė.
Tad kitas svarbus veiksmas - registracija Valstybinio socialinio draudimo fonde, dar kitaip vadinamoje SODROJE. Ši valstybinė institucija yra atsakinga už gyventojų darbo ir socialinę apsaugą Lietuvoje. Tai tampa ypač svarbu praradus darbą, susirgus, išėjus į pensiją arba patiriant kitus finansinius sunkumus.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimo gidas MB
Kiti svarbūs žingsniai
- Registracija Užimtumo tarnyboje. Jei Lietuvoje dar neturite darbo, registruokitės į Užimtumo tarnybą. Ji gali ne tik suteikti darbo susiradimo paslaugas, bet ir kelti jūsų kvalifikaciją. Jums gali būti pasiūlytas lietuvių kalbos kursas, kuris leis be papildomų finansinių išlaidų lengvai suprasti ir išmokti kalbėti šia kalba. Taip pat galite dalyvauti įvairiose kvalifikacijos kėlimo / keitimo kursuose bei mokymuose. Visa tai padės jums tobulėti ir atvers platesnes galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Registracija į Užimtumo tarnybą vykdoma International House Klaipėda puslapyje arba atvykus į Užimtumo tarnybos teritorinį skyrių, esantį jūsų gyvenamojoje vietoje. Registracijai būtini dokumentai yra pasas / tapatybės kortelė ir galiojantis leidimas gyventi Lietuvoje ir dokumentas.
- Registracija Valstybinėje Mokesčių Inspekcijoje (VMI). Kitas, ne ką mažiau svarbus darbas - registracija Valstybinėje Mokesčių Inspekcijoje (VMI). Jei jūsų verslas sėkmingas ir per einamuosius 12 mėnesių pajamos Lietuvoje viršys 45 000 € arba iš ES šalių įsigysite prekių / paslaugų už daugiau nei 14 000€, jūs automatiškai tapsite PVM mokėtoju ir šį įmonės statusą turėsite įregistruoti VMI. Žinoma, taip pat juo tapti galite ir veiklos pradžioje, savanoriškai pateikus prašymą įsiregistruoti PVM mokėtojo statusą. PVM mokamas kas mėnesį, o jo dydis lygus 21%, tačiau skirtingoms ekonominėms veikloms gali būti taikomas lengvatinis PVM.
- Medicinos įstaigos pasirinkimas. Užsiregistravus visose būtinose valstybinėse įstaigose verta nepamiršti ir medicinos centro, kuriame jums bus teikiamos sveikatos priežiūros bei atstatymo paslaugos. Renkantis medicinos centrą, polikliniką arba šeimos gydytojo kabinetą verta atkreipti dėmesį į tai, ar medicinos įstaiga yra sudariusi sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) ir ar jos teikiamos paslaugos yra finansuojamos privalomojo socialinio draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Būtent tai leis jums naudotis nemokamomis arba pigesnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir nepermokėti.
- Banko sąskaitos atidarymas. Lietuviškos banko sąskaitos turėjimas atveria plačias galimybes gauti pajamas, atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir prekes, naudotis elektroninėmis valdžios paslaugomis, registruotis įvairiems vizitams pas specialistus ir kt. Tai galite padaryti bet kuriame norimame banko skyriuje. Svarbu nepamiršti, kad dauguma bankų paslaugas teikia iš anksto užsiregistravusiems.
- Kvalifikacijos pripažinimas. Įgijus akademinį išsilavinimą ir kvalifikaciją užsienyje, rekomenduojama turimus dokumentus pateikti Studijų kokybės vertinimo centrui (SKVC). Tuo tarpu profesinės kvalifikacijos pripažinimas patvirtina, kad jūsų anksčiau įgytos žinios atitinka konkrečiai darbo sričiai keliamus reikalavimus. Kai siekiama kilti karjeros laiptais srityje, kuri yra reglamentuota, būtina pateikti dokumentus atitinkančioms centralizuotoms kompetentingoms institucijoms. Jei jūsų atstovaujama profesija yra nereglamentuota - jūsų kompetencijas įvertina potencialus darbdavys. Patvirtinus jūsų kompetencijas galėsite pilnavertiškai konkuruoti darbo rinkoje su panašią kvalifikaciją turinčiais darbo ieškotojais.
Darbo sutarties ypatumai
Darbo sutartys ir kiti susiję dokumentai įdarbinamiems užsieniečiams privalo būti pateikiami jiems suprantama kalba. Taip pat 2022-08-01 įsigaliojo ir atnaujinta pavyzdinės darbo sutarties forma.
Mokesčių aspektai
Išmokant algą užsieniečiui vadovui, kuris yra kitos ES šalies nuolatinis gyventojas ir įdarbintas pagal darbo sutartį, dažnai buhalteriui kyla klausimas - išskaityti GPM ar neišskaityti? Dažniausiai buhalteriai sako: „Dėl šventos ramybės išskaitysiu 15 proc. GPM nuo pirmo euro cento, ir ramu.“ Deja, buhalteriai dažnai klysta dėl GPM išskaičiavimo. NPD (PNPD) yra taikomas tik Lietuvos nuolatiniam gyventojui, jo užsieniečiui taikyti negalima.
Pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas tarp Lietuvos ir atitinkamos ES šalies yra teigiama, kad atlyginimas, gautas už darbą Lietuvoje, apmokestinamas Lietuvos mokesčiais, bet už darbą ne Lietuvos teritorijoje - Lietuvos mokesčius išskaityti griežtai draudžiama, t. y.:
- kai tik užsienietis vadovas atvyksta į Lietuvą, už tas kelias darbo dienas nuo jo atlyginimo privaloma išskaityti 15 proc. GPM;
- kai tik užsienietis vadovas išvyksta iš Lietuvos, už tą laikotarpį, kurį jis dirba savo gimtojoje šalyje, šiuo atveju Estijoje, griežtai draudžiama išskaityti 15 proc.
Socialinio draudimo įmokos
Visiškai priešinga situacija yra su socialinio draudimo įmokomis. ES nuolatinis gyventojas, pateikęs prašymą atitinkamos šalies socialinio draudimo institucijai, gali gauti pažymos A1 formą.
- tarkime, Estijos gyventojas, dirbdamas ir gyvendamas Estijoje, yra traktuojamas kaip Estijos nuolatinis gyventojas (praleidžia daugiau nei 183 kalendorines dienas Estijoje) ir moka visas socialinio draudimo įmokas savo šalyje, šiuo atveju, Estijoje;
- pateikus A1 formą „Sodrai“, socialinio draudimo įmokų Lietuvoje nuo gaunamo darbo užmokesčio Lietuvos įmonėje mokėti nėra prievolės, t. y. neprivaloma.
Gauti A1 formą kartais užtrunka ne vieną dieną. Dažniausiai tokiais atvejais įmonė įdarbina Lietuvoje užsienietį ir sumoka „Sodrai“ įmokas. GPM išskaičiavimas yra griežtai reglamentuotas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei biuletenis nerodomas Sodroje
Nuotolinio darbo sutartis
Vieša paslaptis, kad dėl palankios geografinės padėties ne vienas sumanesnis užsienio pilietis yra įsteigęs tiek Lietuvoje uždarąją akcinę bendrovę (UAB), tiek Latvijoje SIA ar Estijoje OU. Antra, dažnai tas pats užsienietis vadovas daug keliauja verslo reikalais po įvairias užsienio šalis. Šiandien, naudojantis informacinėmis technologijomis, vadovybei dažnai būna tas pat, prie kurio kompiuterio sėdėti, stebėti ar valdyti įmonės ir (ar) įmonių grupės darbinius reikalus, t. y. Nuotolinio darbo sutartis reiškia, kad užsieniečio vadovo darbo vieta yra Estijoje, ne Lietuvoje.
Svarbiausia, kad pagal nuotolinio darbo sutartį reikia nurodyti tikslų adresą, kur yra užsieniečio vadovo darbo vieta.
Komandiruočių apskaita
Po darbo sutarties sudarymo su užsieniečiu vadovu kyla klausimų dėl komandiruočių apskaitos. Visiškai priešinga situacija, kai užsienietis vadovas yra įdarbintas pagal nuotolinio darbo sutartį. Dienpinigiai turi būti mokami pagal Estijoje nustatytas Finansų ministerijos normas vykstant į Lietuvą. Dirbant pagal nuotolinio darbo sutartį ir mokant estiškus dienpinigius vykstant į Lietuvą, sąnaudos yra leidžiami atskaitymai mokestiniu požiūriu. Visa tai paaiškinta GPMĮ komentare (tiek dėl nuotolinio darbo sutarties, tiek ir dėl dienpinigių).
Jei asmuo yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį vienai valandai per darbo dieną, „automatiškai“ supranti, kad komandiruočių apskaita yra kaip žuvies ašaka, įstrigusi gerklėje. Logiškai mąstant, negalima užsieniečio vadovo patirtų komandiruočių sąnaudų traktuoti kaip normalių įmonės sąnaudų. Šiuo atveju, patirtas komandiruočių išlaidas reikėtų apmokestinti 15 proc. tarifu, t. y.
Svarbūs pakeitimai užsieniečių įdarbinimo procese
2022-08-01 įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos, kuriomis:
Taip pat skaitykite: Prisijungimas prie „Sodros“: žingsnis po žingsnio
- nebeliko Patvirtintų įmonių sąrašo;
- sudarytos galimybės įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo įdarbinimo sutartis;
- darbdaviams lengviau įsivežti užsieniečius iš trečiųjų šalių;
- lanksčiau struktūruoti užsieniečių darbo užmokestį - nuo 1,5 iki 1,2 sumažinti minimalų darbo užmokesčio dydį (BDU), kurį įsipareigoja mokėti darbdavys;
- palankesnės sąlygos užsieniečių studentų įdarbinimui;
- paprasčiau įdarbinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus.
Siekiant suderinti nuostatas su pasikeitusiu įstatymu 2022-08-03 įsigaliojo įsakymų Nr. A1-133 ir A1-139 pakeitimai.
tags: #idarbinimas #sodroje #uzsieneti