Hepatitas B yra virusinė infekcija, pažeidžianti kepenis. Ši liga plinta trimis pagrindiniais būdais: per užkrėstą kraują ar kitus organizmo skysčius, lytinių santykių metu bei iš motinos vaikui.
Svarbu paminėti, kad hepatitas B yra išvengiamas skiepais, o hepatitas C - išgydomas, nors skiepų nuo jo nėra.
Ką reikia žinoti apie hepatitą B
Hepatito B plitimo iš motinos vaikui prevencija Lietuvoje
Lietuvoje, siekiant užkirsti kelią hepatito B plitimui iš motinos vaikui, vykdomos specialios prevencinės priemonės. Štai kaip tai veikia:
- Naujagimių skiepijimas: Nuo 1998 metų Lietuvoje visi naujagimiai yra skiepijami nuo hepatito B. Pirmasis skiepas atliekamas pirmąją parą po gimimo, o vėliau skiepijama pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
- Pilnas vakcinos kursas: Pakankamas imunitetas hepatito B virusinei infekcijai susidaro įskiepijus pilną vakcinos kursą, kuris susideda iš trijų vakcinos dozių.
- Skiepijimų apimtys: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, naujagimių skiepijimų apimtys nuolat didėja.
- Nėščiųjų tyrimai: Lietuvoje, kaip ir visose ES šalyse, nėščiosios nemokamai tiriamos dėl virusinio hepatito B. Joms atliekamas serologinis tyrimas iš veninio kraujo, kuriame ieškoma hepatito B viruso paviršinio antigeno (HBs Ag).
Šie tyrimai atliekami tam, kad būtų išvengta viruso perdavimo iš užsikrėtusios nėščiosios jos vaikui, nes hepatito B virusu (HBV) užsikrėtusi nėščioji šį virusą gali perduoti savo vaikui nėštumo ir gimdymo metu (perinatalinis perdavimas).
Perinatalinė hepatito B viruso perdavimo rizika
Perinatalinė hepatito B viruso perdavimo rizika priklauso nuo įvairių veiksnių. Didžiausia rizika yra tuomet, kai nėščioji suserga hepatitu B trečiąjį nėštumo trimestrą. Ši rizika siekia iki 95 procentų, o tai reiškia, jog devynios iš dešimties trečiąjį trimestrą susirgusios hepatitu B nėščiosios gali perduoti virusą savo vaikui nėštumo ir gimdymo metu.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Būtent perinataliniu keliu užkrėsti naujagimiai turi didžiausią lėtinės infekcijos riziką, t.y. devyni iš dešimties gali susirgti lėtiniu hepatitu B; o tai reiškia nepalankias gyvenimo prognozes, kai kas ketvirtas miršta anksčiau laiko nuo lėtinio hepatito komplikacijų - kepenų cirozės arba kepenų ląstelių vėžio.
Jei nėščiosios kraujyje patikros metu rastas hepatito B viruso antigenas, būtina nedelsiant tokią nėščiąją siųsti gydytojo infektologo konsultacijai, kuris atlikęs papildomus tyrimus, esant reikalui, skirs gydymą.
Nesirgusioms hepatitų B ir neskiepytoms nėščiosioms rekomenduojama pasiskiepyti prieš hepatito B viruso infekciją, ypatingai jei yra didelė HB rizika.
Pernai Lietuvoje dėl HBsAg ištirta apie 20 tūkst. nėščiųjų, tarp kurių 33 sirgo lėtiniu hepatitu B bei penkios buvo ūmioje HB stadijoje.
Sergamumas hepatitu Lietuvoje
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos Irmos Čaplinskienės, sergamumas ūmiais virusiniais hepatitais B ir C kelis dešimtmečius iš eilės Lietuvoje mažėjo. Tačiau problemas Lietuvoje kelia lėtiniai virusiniai hepatitai, kurių išaiškinamumas yra nepakankamas, o gydymo išlaidos vien kompensuojamiems vaistams pastaraisiais metais padidėjo daugiau kaip tris kartus (2018 m. siekė virš 12 mln. eurų, VLK).
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Hepatitai - tai antroji mirties nuo infekcinių ligų priežastis po tuberkuliozės. Jais pasaulyje užsikrėtę beveik devynis kartus daugiau žmonių nei ŽIV infekcija.
Naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, virusiniais hepatitais B ir C pasaulyje yra užsikrėtę 325 milijonai žmonių; kasmet nuo hepatitų miršta 1,3 mln.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
tags: #hepatito #b #pavirsinis #antigenas #nedarbingumas