Socialinio Darbo Veiklos Aprašymas: Nuo Teorijos Iki Praktikos

Socialinis darbas, kaip profesinė veikla, yra paplitęs visame pasaulyje, tai gi Lietuvoje socialinis darbas taip pat nebenaujas reiškinys. Nors mūsų visuomenės gyvenime tai viena iš naujausių profesijų. Socialinis darbas dar besivystanti sistema, kuri orientuota ne vien į bendruomenės gerovę, taip pat ir į atskirų asmenų gerovę. Socialinis darbas pradžioje orientavosi į savanorišką sistemą ir palaipsniui pradėjo daugiau dėmesio skirti visuomenės ekonominei ir demokratiniai gerovei.

Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFWS) apibrėžia, jog socialinio darbo praktika yra pagrįsta profesine ir akademine disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, socialinę sanglaudą, žmonių įgalinimą ir išlaisvinimą. Labai svarbu socialinio teisingumo, žmogaus teisių, kolektyvinės atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai yra svarbūs socialiniam darbui. Socialinis darbas, paremtas socialinio darbo, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir vietinių žinių teorijomis, įtraukia žmones ir struktūras, kad išspręstų gyvenimo iššūkius ir pagerintų gerovę.

Socialinio darbo tikslas yra socialinių problemų sprendimas, kurios atsiranda kai žmogus susiduria su bendruomene ir visuomene.

Socialinio Darbuotojo Pareigos ir Funkcijos

Socialinis darbuotojas kaip savo srities žinovas, dirbdamas su klientais, teikdamas socialines paslaugas, bendradarbiaudamas kartu su kitais specialistais, dalyvauja įvairiuose profesiniuose amplua. Anot Johnson (2001), profesinė rolė - tai būdas, kurį darbuotojas naudoja parodyti save įvairiose situacijose. Socialinis darbuotojas turi gerai suprasti ir suvokti savo atliekamus vaidmenis.

Varėnos socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo darbui su šeimomis pareigybės aprašyme nurodomos šios funkcijos:

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

  • Vadovaujantis žmogiškomis vertybėmis, abipusės pagarbos, tarpusavio bendradarbiavimo principais, planuoja ir teikia socialinę pagalbą šeimoms:
    • jų socialinėje aplinkoje;
    • bendrauja su šeima jų gyvenamojoje vietoje;
    • socialinių paslaugų centre;
    • kitose sutartose vietose;
    • palaiko kontaktą su šeima kitomis priemonėmis, pvz., telefonu.
  • Dirbta socialinį darbą su vaiku ir šeima, juos konsultuoja (individualiai ir grupėmis), teikia emocinę bei socialinę pagalbą ir didina šeimos motyvaciją dalyvauti:
    • kompleksinės pagalbos ar prevencinės pagalbos teikimo procese;
    • pozityvios tėvystės mokymuose;
    • šeimos stiprinimo programose;
    • nesmurtinio elgesio mokymo programose;
    • priklausomybės ligų gydymo ir kitose programose.
  • Teikia šeimai reikalingą informaciją ir žinias:
    • ugdo tėvystės įgūdžius;
    • ugdo socialinius įgūdžius;
    • skatina glaudesnius šeimos santykius su socialine aplinka;
    • organizuoja tėvų pagalbos grupes;
    • vykdo kitą prevencinę pagalbą.
  • Tarpininkauja šeimai dėl pagalbos priemonių:
    • psichologinės pagalbos;
    • psichologinės pagalbos krizių centre;
    • pagalbos šeimai tarnyboje;
    • paslaugų vaikui dienos centre;
    • piniginės socialinės paramos;
    • užimtumo;
    • sveikatos priežiūros;
    • švietimo ir ugdymo;
    • socialinio būsto;
    • specialiųjų pagalbos priemonių;
    • specializuotos pagalbos centrų kompleksiškai teikiamos pagalbos;
    • esant situacijai, teikia informaciją bei padeda šeimos nariams kreiptis į kitas valstybės ir (ar) savivaldybių institucijas (esant poreikiui palydėti į jas), įstaigas ar organizacijas, kuriose šeima gali gauti pagalbą;
  • Bendradarbiauja ir veikia kartu su atvejo vadybininku organizuojant, planuojant ir teikiant pagalbą šeimai:
    • teikia siūlymus atvejo vadybininkams dėl pagalbos plano, jame numatytų priemonių vaikui jo šeimai;
    • tikslina pakitusią šeimos situaciją, jos poreikius.
  • Dalyvauja atvejo nagrinėjimo posėdžiuose;
  • Dalyvauja kuriant bei plėtojant pagalbos vaikams ir šeimai paslaugų sistemą, seniūnijoje bei (ar) savivaldybėje;
  • Jei nustatyta vaiko laikinoji globa, dalyvauja vaiko susitikimuose su biologine šeima;
  • Formuoja socialinės rizikos šeimų bylas ir jas parengia archyvui;
  • Renka ir kaupia informaciją apie socialinės rizikos šeimų problemas, jų socialinę aplinką, suteiktas paslaugas ir kitą svarbią informaciją;
  • Laikantis konfidencialumo ir protingumo principų, nurodydamas priežastis ir motyvus, teikia išvadas ir siūlymus dėl šeimų socialinės situacijos bei jų problemų sprendimo būdų, pasiektų/nepasiektų rezultatų;
  • Kelia kvalifikaciją ir dalyvauja socialinių darbuotojų atestacijoje;
  • Pavaduoja kitus Centro socialinius darbuotojus atostogų, laikino nedarbingumo metu ar kitais atvejais;
  • Dirba su Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) registrų duomenų baze, renka informaciją pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti;
  • SPIS informacinėje sistemoje teikia duomenis apie šeimoms teikiamą pagalbą.

Be to, socialinis darbuotojas turi gebėti tarpininkauti, konsultuoti ir atstovauti kliento interesams.

Socialinis darbas

Specialūs Reikalavimai Socialiniam Darbuotojui

Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus:

  1. Būti įgijęs aukštąjį socialinio darbo (profesinio bakalauro, bakalauro) kvalifikacinį laipsnį ar iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijęs kitą kvalifikacinį laipsnį (profesinio bakalauro, bakalauro) ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją, ar iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijęs kitą kvalifikacinį laipsnį (profesinio bakalauro, bakalauro) ir baigęs socialinio darbo studijų programą ar įgijęs socialinės pedagogikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį;
  2. Būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymais, Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu, seniūnijos veiklos nuostatais, Savivaldybės tarybos sprendimais, Savivaldybės mero potvarkiais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais socialinės paramos teikimą;
  3. Turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Socialinio Darbuotojo Požiūris į Darbą ir Iššūkiai

Socialinė darbuotoja Aušra Žukauskienė teigia: ,,Socialinis darbas turi daug, bet labai panašią reikšmę turinčių apibrėžimų. Man socialinis darbas, tai kasdieninis iššūkis sau, randant konstruktyvias išeitis tam tikrose situacijose su klientu ar klientų grupe. Vienas iš didžiausių privalumų socialiniame darbe yra tvirtas ir pasitikėjimu grįstas ryšys su klientu, jo globėju/ artimuoju. Jei atrandi priėjimą prie savo kliento, tai tuomet ir džiuginančių rezultatų gali pasiekti, tačiau jei tarp socialinio darbo atstovo ir kliento nėra tvirto abipusiu pasitikėjimu grįsto ryšio tuomet ir rezultatai nedžiugins."

Socialinis darbuotojas Šarūnas Vainius Suchovas: ,,Visuomenė kelia padidintus lūkesčius socialiniams darbuotojams bei laukia greitų rezultatų. Tuo pačiu nepagrįstai ir nepelnytai nuvertina pačią specialybę, jos poreikį ir specialistus. Tame matau paradoksą. Socialinis darbuotojas sustiprina asmenų socialinį gyvenimą, metodiškai naudoja konsultavimą, informavimą, tarpininkavimą, atstovavimą. Dirbdamas šį darbą, jaučiuosi realizuojantis savo gebėjimus, turiu galimybę nuolat mokytis ir tobulėti, o gyvenimas tampa prasmingu."

Socialinė darbuotoja Aurika Lazdauskienė: ,,Esu dirbusi įvairiose sferose, tačiau visada jaučiau, kad esu labai jautri kitų žmonių nelaimėms bei nesėkmėms, visuomet stengdavausi padėti, kaip tik galėjau, skatinau, motyvavau. Niekada nesistengiau padaryti už patį žmogų tai, ką jis pats galėtų ir turėtų padaryti, tačiau ieškodavau būdų kaip jį paskatinti imtis vienų ar kitų veiksmų. Kadangi jau nuo gimimo esu toks žmogus, tai nutariau, kad būtent socialinis darbas man labiausiai tiks."

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Vedėja Neringa Žalėnė: ,,Socialinio darbo profesiją pasirinkau aistringai domėdamasi įvairiomis asmenų, grupių ir bendruomenių socialinėmis problemomis. Šiandien mane labiausiai džiugina atsinaujinantys socialinio darbo ištekliai, nauji įvairių grupių interesus atstovaujantys judėjimai, savanorystės iniciatyvos, į kurias noriai įsitraukiu, man svarbu nuolat plėsti profesinį akiratį."

Socialinė darbuotoja Alina Šukevič: ,,Socialinį darbą pradėjau dirbti prieš 7 metus, praėjus vos keliems mėnesiams po universiteto baigimo. Socialinis darbas tai pokyčių profesija, veikla, kuri reikalauja iš žmogaus ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų generavimo. Dirbti socialinį darbą - reiškia visą laiką tobulėti, taikyti naujausias žinias ir metodus aktualius sparčiai besikeičiančios visuomenės kontekste."

Sunkiausia socialiniame darbe yra perdegimas, gal net ne fizinis, tačiau emocinis. Kai tu perdegi emociškai ir tampi apatiškas darbui bei savo klientams, jie tai labai greitai pajaučia, savaime aišku, tokia darbuotojo būsena atsiliepia ir klientams. Todėl labai svarbu laiku save įsivertinti ir reikalui esant paprašyti pagalbos sau.

Socialinio darbo diena

Savanorystė Socialiniame Darbe

Jaunimo savanoriškos tarnybos (JST) programa suteikia jaunimui galimybę prisidėti prie socialinių paslaugų teikimo ir įgyti vertingų įgūdžių, kurie atliepia ne tik jų asmeniniam augimui, bet ir socialinio darbo profesijai. Savanoriai, dirbantys socialinių paslaugų centruose, ne tik prisideda prie paramos teikimo, bet ir susipažįsta su įvairiomis socialinio darbo praktikos sritimis.

Savanorystė socialinių paslaugų srityje - tai galimybė tiesiogiai susidurti su socialinio darbo kasdienybe. Savanoriai tampa svarbia komandos dalimi, padedančia teikti paramą šeimoms ir asmenims, susiduriantiems su sunkumais. Ši veikla apima įvairias sritis: nuo praktinės pagalbos (dokumentų tvarkymas, paramos paskirstymas, vaikų priežiūra ir t.t.) iki emocinės paramos (dalyvavimas savitarpio pagalbos grupėse, bendravimas su klientais).

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

Savanoriai, dirbantys socialinių paslaugų centruose, taip pat turi galimybę dirbti su įvairiais specialistais, tokiais kaip atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai. Šis bendradarbiavimas leidžia savanoriams geriau suprasti, kaip yra koordinuojamos socialinės paslaugos, kokios pagalbos priemonės yra taikomos ir kokios strategijos yra naudojamos sprendžiant sudėtingas socialines problemas.

Vienas iš pagrindinių JST savanorių darbo sričių socialinių paslaugų centruose - darbas su šeimomis, susiduriančiomis su socialiniais, ekonominiais ar asmeniniais iššūkiais. Šios šeimos dažnai patiria skurdą, nedarbą, priklausomybes, smurtą ar kitus gyvenimo sunkumus.

Savanorė, dirbdama su šeimomis, atliko svarbų tarpininko vaidmenį. Mergina dalyvavo savitarpio pagalbos grupėse, kuriose šeimos galėjo dalintis savo patirtimis ir gauti moralinę paramą. Savitarpio pagalbos grupės dažnai tampa erdve, kurioje žmonės gali išvysti, kad jų problemos nėra unikalios, o kitų šeimų patirtys gali padėti rasti sprendimus ir pasijusti mažiau izoliuotiems.

Savanorės veikla apėmė ir praktinę pagalbą centro veikloje. Emilija padėjo prižiūrėti gėles, atvejo vadybos posėdžių metu prižiūrėti vaikus, tvarkyti bylas, ieškoti atvejo vadybininkei reikalingos informacijos susijusios su socialiniu darbu internetinėje erdvėje ir mokslinės literatūros.

Savanorystė yra ne tik praktinis būdas padėti kitiems, bet ir svarbus įrankis, ugdantis socialinio darbo įgūdžius ir prisidedantis prie šios profesijos tobulėjimo. Savanoriai dažnai tampa svarbia socialinių paslaugų sistemos dalimi, padedančia teikti paramą bendruomenei, kurioje jie veikia.

Vienas iš pagrindinių savanorystės privalumų - tai galimybė išmokti realių įgūdžių, kurie yra būtini socialiniame darbe. Savanoriai ugdo empatiją, gebėjimą dirbti komandoje, spręsti problemas ir reaguoti į sudėtingas situacijas. Šie įgūdžiai yra itin vertingi ne tik savanorystės metu, bet ir tolesniame profesiniame kelyje.

Savanorystė ne tik atliepia socialiniam darbui, bet ir suteikia daug naudos pačiam savanoriui. Ji padeda ugdyti asmeninius įgūdžius, tokius kaip atsakomybė, komunikacija, gebėjimas įveikti stresą bei spręsti sudėtingas situacijas. Savanorystė suteikia galimybę išbandyti save įvairiose situacijose, patirti emocinius iššūkius ir ugdyti empatiją bei supratimą.

Savanorystė socialinių paslaugų srityje yra unikali galimybė susipažinti su socialinio darbo profesija, įgyti praktinių įgūdžių ir prisidėti prie visuomenės gerovės.

Kaip tapti savanoriu?

Apibendrinant, socialinis darbas yra sudėtinga ir atsakinga profesija, reikalaujanti ne tik teorinių žinių, bet ir praktinės patirties, empatijos bei gebėjimo dirbti įvairiose sudėtingose situacijose. Savanorystė yra puiki galimybė susipažinti su šia profesija, įgyti vertingų įgūdžių ir prisidėti prie visuomenės gerovės.

tags: #socialinis #darbo #veiklos #aprasymas