Priedai prie atlyginimo ir pensijų sistemos pokyčiai Lietuvoje

Šis straipsnis skirtas darbo užmokesčio klausimams, įskaitant praktines konsultacijas, mokesčių naujienas bei seminarų ir laidų įrašus apie DU apskaičiavimą ir mokėjimą, VDU, viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, premijas ir priedus, suminę DLA, išskaitas iš DU, GPM bei Sodros įmokas, ligos išmokas ir kitus su darbuotojų darbo užmokesčiu susijusius klausimus.

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį įtraukiami visi priedai, priemokos ar premijos už atliktą darbą. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, metinė premija įtraukiama 12 mėnesių po jos išmokėjimo. Kai darbuotojui priklauso kalėdinė premija, kuri turėtų būti apmokestinama kaip darbo užmokestis - 20 proc. Leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriami tik atidėjiniai darbuotojų nepanaudotoms atostogoms.

Premijų registravimas finansinėje apskaitoje

Svarbu atsiminti, kad premijos nėra dovanos. Darbuotojams skirtas 2023 m. premijas išmokės tik 2024 m. VDU, kai 2023 m. 04 mėn. Apskaitoje už 2025 metų darbą paskirti priedai bus pripažįstami 2025 metų darbo užmokesčio sąnaudomis. Priedus už 2025 metais atliktus darbus išmokės 2026 m.

Pensijų sistemos pokyčiai ir gyventojų patirtis

Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar gyventojai savo sąskaitose pastebėjo tokį pokytį, koks buvo prognozuotas. Taigi, kiek iš tikro padidėjo gyventojų pensijos? Pakilo bent 9 proc.? Štai Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji. Jai paantrino ir Druskininkuose gyvenanti Nijolė (vardas pakeistas). Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų.

Tuo metu alytiškių Romo ir Rūtos (vardai pakeisti) pensijos paaugo kiek mažiau. Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. „Anksčiau gaudavau 490, o sausį jau pakilo iki 544 eurų. Vyro šiek tiek daugiau pakilo. Gaudavo apie 520 eurų, o dabar jau bus apie 580“, - nurodė Rūta. Moteris pasakoja, kad apie pensijas kalbėjosi su giminaičiais ir labiausiai jos kilo tiems, kurie ir taip gaudavo daugiau pinigų. „Mano sesės visada gaudavo didesnę pensiją nei aš, tai joms ir pakilo labiau. Bandėme net padauginti mūsų buvusias pensijas iš tų žadėtų 12 proc. Tai tikrai panašus padidėjimas ir įvyko“, - pasakojo ji.

Taip pat skaitykite: "Sodros" įmokos ir priedai

Marytė (vardas pakeistas) pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. Praėjusiais metais ši išmoka siekė 42,29 euro, o šiemet - 46,46 euro. Tiesa, našlių pensija yra fiksuota ir visiems vienoda. Tuo metu įprasta pensija, anot moters, padidėjo 48,69 euro. „Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.

Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst.

Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.

2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro).

Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Ir, kuo daugiau per karjerą sumokėta, tuo didesnė pensija laukia. Tačiau tai nėra tiesa. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių. Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo labiau didinamos pensijos. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.

Taip pat skaitykite: Globos namų istorija Elektrėnuose

Bet mūsų šalis išsiskiria tuo, kiek mažai lėšų skiria vyresnių žmonių pajamoms užtikrinti. Kaip rodo oficialioji statistika, pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Mažiau pinigų senatvės pensijoms skiria tik Airija ir Vengrija. Siekiant gauti palyginamų duomenų apie pensijas, dažnai vertinama, kiek pinigų joms skiriama bendrai visos šalies mastu. Tam yra skaičiuojamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP). Paprastai kalbant, taip patikrinama, kiek pinigų „prasisuka“ visoje šalies ekonomikoje ir kiek jų skiriama pensijoms.

„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms 2024 m. sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Tačiau, priklausomai nuo šalies, kartais skiriasi. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP. Iš karto po jų, trečia nuo galo, yra Lietuva. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis. Tiesa, Lietuva bene vienintelė niekaip neapmokestina net didžiausių pensijų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius. „Atitinkamai, ir išlaidos pensijoms priklauso nuo šių veiksnių bei ekonominės, demografinės situacijos, pasirinkto pensijų sistemos modelio ir svyruoja nuo 3,7 proc. BVP Airijoje iki 17 proc. BVP Italijoje. Su kaimynine Estija šia prasme atrodome panašiai“, - pabrėžė ministerija.

Tiesa, 0,6 proc. nuo 78 mlrd. eurų pernykščio BVP (tiek mažiau pinigų pensijoms skiria Lietuva) būtų 468 mln. eurų. Padalijus juos 600 tūkst. pensininkų, kas mėnesį išeitų po 65 eurus papildomai. Ir daugeliui Lietuvos pensininkų tai būtų nemaži pinigai.

Socialinė apsauga: apskaičiuojant pareigūno darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai skirti pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, turi būti atsižvelgiama į pareiginę algą ir nurodytus pareiginės algos priedus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, kuriam taikytinos Vidaus tarnybos statuto (Statutas) nuostatos. Statute apibrėžta, iš ko susideda pareigūnų darbo užmokestis. Pareiginė alga ir mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą čia išskirti kaip atskiros pareigūno darbo užmokesčio dalys. Be to, Statute apibrėžta, kaip tiksliai apskaičiuojama pareiginė alga.

Taip pat skaitykite: Institucinė globa Lietuvoje

2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą - 49,4 proc. 2024 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 539 eurų iki 600 eurų, t. y. 61 euru, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 574 iki 640 eurų, t. y.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 25,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 114,75 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m.

Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis arba trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 107 tūkst.

Nuo 2025 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 70 eurų. Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2025 m.

Svarbiausi pokyčiai kaupiantiesiems pensijai:

Apie tai, ką svarbiausia žinoti kaupiantiesiems, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Valstybės skatinamoji įmoka

Kaip ir iki šiol, dalyvis į pensijų fondą moka 3 proc. nuo savo pajamų „ant popieriaus“, o valstybė papildomai prisideda 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. 2026 m. valstybės skatinamoji įmoka jau siekia 33,49 Eur per mėnesį, arba 401,88 Eur per metus. Ši suma kasmet auga priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

„Valstybės paskata yra papildomas įnašas į žmogaus pensijos sąskaitą. Ji ne tik papildo įmokas, bet ir didina bendrą investuojamą sumą, taip sustiprindama sudėtinių palūkanų efektą. Ilguoju laikotarpiu būtent ši nuosekli valstybės dalyvavimo forma leidžia sukaupti daugiau ir sumažinti riziką, kad senatvėje pajamos reikšmingai atsiliks nuo buvusio darbo užmokesčio“, - sako L. Načajienė.

Ekspertė pateikia pavyzdį: jei žmogus uždirba 2 tūkst. Eur per mėnesį prieš mokesčius, jo įmoka į II pakopą sudarys 60 Eur, o valstybė kiekvieną mėnesį papildomai perves dar 33,49 Eur. Taigi bendra suma pensijai kaupti kas mėnesį sudarytų apie 93,49 Eur, o per metus - daugiau nei 1,121 tūkst. Eur, neskaičiuojant investicinės grąžos.

Savanoriškas kaupimas

Vienas didžiausių pokyčių 2026-aisiais - atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą kas trejus metus. Nuo šiol kaupimas tampa iš esmės savanoriškas: pensijų kaupime nedalyvaujantys 18-40 metų žmonės gaus nuolatinį kvietimą ir informaciją apie galimybes prisijungti savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje, tačiau be aktyvaus žmogaus sprendimo niekas nebus automatiškai įtraukiamas.

„Šis pokytis reiškia didesnę asmeninę atsakomybę. Kitaip tariant, norintys kaupti turės patys apsispręsti ir sudaryti sutartį. Tai gera proga sąmoningai įsivertinti, kokios pensijos siekiame ateityje, nes vien „Sodros“ pensija dažnai neužtikrina pajamų, artimų buvusiam atlyginimui“, - pabrėžia ekspertė.

Minimali anuiteto riba

Nuo 2026 m. atnaujintos ir pensijų anuiteto ribos, pagal kurias nustatoma, kokio tipo išmoka bus taikoma sukakus pensiniam amžiui. Ekspertė primena, kad iki minimalios pensijų anuiteto ribos sukauptą turtą galite atsiimti laisvai pasirinkdami išmokos tipą: vienkartine išmoka, periodinėmis išmokomis arba savanoriškai įsigydami pensijų anuitetą.

„Dabar minimali pensijų anuiteto riba, nuo kurios atsiranda prievolė įsigyti anuitetą ir sukauptą pensiją senatvėje gauti mėnesinėmis išmokomis, siekia 16,785 tūkst. Eur. O maksimali riba, virš kurios sukaupto turto dalį galima atsiimti vienkartine išmoka, siekia 83,926 tūkst. Eur“, - sako L. Načajienė.

Ekspertė pabrėžia, kad šie „slenksčiai“ yra svarbūs planuojant, kaip gausime pensiją senatvėje, tačiau sprendimai kaupti ar ne turėtų remtis ne vien ribomis, bet ir tikslu užsitikrinti stabilias pajamas senatvėje.

Kaupimas ne tik antroje pakopoje

L. Načajienė pabrėžia, kad norint senatvėje gyventi pernelyg nekeičiant savo gyvenimo būdo ir išlaidų, pensija turėtų būti ne mažesnė nei 70-80 proc. iki tol buvusio darbo užmokesčio. Norint pasiekti šį tikslą, tik pirmosios ir antrosios pensijų pakopos gali nepakakti.

„Prognozuojama, kad valstybinė pensija senatvėje sudarys tik apie 40 proc. dabartinio atlyginimo dydžio. Papildomai investuojant antros pakopos pensijų fonduose, tikėtina, asmens pensija išaugtų iki maždaug 50 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Tačiau norint senatvę pasitikti tikrai oriai, likusią dalį iki rekomenduojamo pensijos dydžio potencialiai gali užtikrinti savanoriškas investavimas į trečiąją pakopą“, - rekomendacija dalinasi ekspertė.

Baigus kaupimą joje gyventojų sukauptas turtas parduodamas, o už gautus pinigus „Sodros“ jie nusiperka pensijų anuitetą - teisę kiekvieną mėnesį gauti papildomą priedą prie įprastinės senatvės pensijos. „Sodra“ skaičiuoja, kad rugsėjo pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję 4832 gyventojai. Jiems mokėtų standartinių anuitetų be paveldėjimo galimybės vidutinė išmoka siekė 77,51 euro, o su paveldėjimu - 66,14 euro. Didžiausia mėnesio išmoka yra 364,74 euro, o mažiausia - 9,51 euro. Iš viso per rugsėjo mėnesį į Pensijų anuitetų fondą (PAF) už įsigytus pensijų anuitetus pervesta 0,55 mln. eurų.

Baigus kaupimą, pensijų fondų valdymo bendrovės gyventojų turtą parduoda, o pinigus perveda „Sodrai“. Atskaičiusi 2,5 proc. nuo gautos sumos administravimo sąnaudoms, likusius pinigus ji deda į PAF. Iš jo kas mėnesį pensininkams ir yra mokami priedai prie pensijų - vadinamieji pensijų anuitetai. PAF turtas, kurio vertė rugsėjo pabaigoje buvo 74,3 mln. eurų yra paskirstytas į tris portfelius arba „puodus“: likvidumo (virš 1 mln. eurų), garantinį (beveik 17 mln. eurų) ir augimo (54,3 mln. eurų).

Likvidumo portfelio tikslas - užtikrinti lėšas pensijų anuitetų išmokų mokėjimui trumpuoju laikotarpiu (6 mėn.). Tad jį sudaro lėšos, laikomos „Sodros“ sąskaitose. Garantinio portfelio tikslas - užtikrinti lėšas ilgesnio laikotarpio (5 m. ir ilgiau) pensijų anuitetų išmokoms, laikinai lėšas investuojant į skolos vertybinius popierius ir terminuotuosius indėlius. Augimo portfelio investavimo tikslas - uždirbti investicinę grąžą kiekvienam pensijų anuitetui per laikotarpį iki 20 metų. Tad čia lėšos investuojamos į akcijas, investicinius fondus (indeksinius, prekiaujamus biržoje (ETF) ir kt.).

Jeigu portfelių turtas parduodamas brangiau, nei buvo pirktas, „Sodros“ valdomas fondas gauna pelną, kurį paskirsto anuitetų gavėjams. Tiesa, rugsėjį tokio pelno fondas neuždirbo ir jo nepaskirstė.

Naujausioje PAF ataskaitoje „Sodra“ pažymi, kad rugsėjo mėnuo statistiškai yra laikomas pačiu blogiausiu metų mėnesiu investavimui. Visgi kiekviena taisyklė turi savų išimčių ir šiais metais rugsėjo rezultatais „Sodra“ nesiskundžia. Anot jos, tai labiausiai nulėmė Amerikos centrinio banko (FED) sprendimas sumažinti bazines palūkanų normas.

„Kuo mažesnės palūkanos, tuo pigiau verslai gali skolintis pinigus. Tai reiškia, kad didėja investicijos, auga darbuotojų poreikis, kyla atlyginimai, spartėja vartojimas, o svarbiausia - auga ekonomika. Su jos augimu tikėtina kyla ir akcijų kainos, todėl šis sprendimas ir yra toks džiugus investuotojams. Tik kyla klausimas - kodėl FED šį sprendimą priėmė būtent dabar?“ - rašoma ataskaitoje.

Pasak „Sodros“, pats reikšmingiausias veiksnys, lėmęs palūkanų mažinimą, buvo silpnėjanti darbo rinka. „Vis daugiau žmonių susiduria su problemomis stengdamiesi gauti darbą. Per praėjusius pusantrų metų nedarbas Amerikoje padidėjo 0,5 proc. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nereikšminga suma, ji reprezentuoja 840 tūkst. žmonių, kurie per šį laikotarpį buvo priskirti bedarbių kategorijai. Šis skaičius dar labiau gąsdina, jeigu į jį pažvelgtume iš istorinės perspektyvos. Nuo pat gūdaus aštuntojo dešimtmečio, kai R. Niksono įsakymu buvo atsisakyta Bretton Woods sistemos (JAV doleris buvo fiksuotas prie aukso kainos), iki pat 2019 metų COVID-19 krizės, visi ekonominių nuosmukių laikotarpiai pasižymėjo vienu bruožu - prieš pat juos arba jų pačioje pradžioje išaugdavo nedarbo rodikliai. Pavyzdžiui, prieš 2008 metų krizę nedarbas buvo pašokęs būtent per 0,5 proc.“ - atkreipė dėmesį ji.

„Sodra“ pabrėžė, kad rugsėjo mėnesį taip pat buvo uždaryta Amerikos vyriausybė, nes respublikonai su demokratais nepasiekė bendro susitarimo dėl šalies biudžeto, o dėl to buvo pristabdyta įvairių valstybinių įstaigų veikla - nuo muziejų iki tyrimų centrų. Tai reiškia, kad jeigu per ateinantį mėnesį situacija nebus išspręsta, bendras nedarbas gali dar išaugti, nuo rugsėjo pradžioje buvusių 4,3 proc. iki 4,6 proc.. Būtent todėl, anot „Sodros“, spalio pabaigoje tikimasi sulaukti dar vieno palūkanų normų mažinimo, kuris turėtų paskatinti akcijų rinkas toliau kilti aukštyn.

Visgi, ji atkreipia dėmesį, kad palūkanų mažinimas turi ir savų minusų. „Pagrindinis jų minusas - auganti infliacija. Todėl vienas sunkiausių FED uždavinių yra, kovojant su nedarbu Amerikoje, „neužšokti nuo vilko ant meškos“ - kai mažinant bazines palūkanų normas darbo rodikliai negerėja, o infliacija kyla. Kyla stagfliacijos grėsmė, o tai yra viena blogiausių situacijų, kurioje gali atsidurti šalies ekonomika“, - pabrėžė „Sodra“.

Nepaisant to, ji pažymi, kad kol kas PAF investiciniai rezultatai jokių rūpesčių nekelia, o per mėnesį Augimo portfelio vertė pakilo 2,26 proc., panašiai ir lyginamojo indekso (+2,27proc.).

Pagrindiniai rodikliai ir skaičiai:

Rodiklis	2024 m.	2025 m. (Prognozė)	2026 m. (Prognozė)
Vidutinė senatvės pensija	600 Eur	673 Eur	750 Eur
Vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą	640 Eur	-	810 Eur
Pensijų indeksavimo koeficientas	-	-	1.0987 (9.87%)
Valstybės skatinamoji įmoka per mėnesį	-	-	33.49 Eur

tags: #priedai #prie #atlyginimo #ir #pensija