Šiuolaikinėje verslo literatūroje vis daugiau kalbama apie socialinio ir etinio marketingo būtinybę, nes rinkos sąlygoms tampant vis sudėtingesnėms, kompanijų vadovai turėjo rasti būdą, kaip prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Pasirinkę marketingo politiką, paremtą vertybėmis įgyjame konkurencinį pranašumą bei sugebėjimą lanksčiai reaguoti į aplinkos pasikeitimus ir taikytis prie individualaus kliento poreikių. Tarpusavio santykių valdymo procese kultūros taisyklių formavimas ypač būtinas, nes formuojant laisvos rinkos eekonomiką didelę reikšmę turi žmonių tarpusavio santykiai bei profesinės ir valdymo etikos normos.
Akivaizdu, kad kiekvienas verslo dalyvis - ar jis būtų sąžiningas, ar užkietėjęs apgavikas - nori bendrauti tik su “švariu” partneriu. Taigi etišku marketingu suinteresuoti visi.
Rinkos mechanizmas veikia pagal savus ekonomikos dėsnius. Įtraukdamas subjektą į “rinkos erdvę”, jis kartu suteikia jam galimybę ir verčia rinktis. Todėl į rinkos mechanizmą galima žiūrėti ne tik kaip į “instrumentą”, geriausiai atitinkantį žmogaus ir visuomenės poreikius bei padedantį individui įgyvendinti savo sumanymus, bet ir kaip į socialinį kultūrinį fenomeną, kurį galima vertinti moralės požiūriu. Verslininkas, kaip rinkos subjektas, yra šio fenomeno dalis. Jo elgesys, moralės principai, normos, vertybės ir yra vverslo, o tuo pačiu ir marketingo, etikos objektas.
Verslininkas valdo įmonę, organizuoja jos marketingo strategiją ir atsako už jos sėkmę. Pastaroji priklauso ne tik nuo verslininko įgūdžių bei mokėjimo naudotis tam tikrais įrankiais, bet ir gebėjimo priimti sprendimus, remtis visuomenės pripažintomis vertybėmis. Kitaip tariant, matyti progas ten, kur kiti mato tik sunkumus, neužmiršti ir etikos taisyklių, kuriomis grindžiama moralė. Henris Micbergas, įvardydamas pagrindines savybes, kurios būtinos verslo žmogui, vadovui, pabrėžė ir verslo etikos, etiketo svarbą.
Šiuolaikiniai Etikos Kodeksai
Šiuolaikiniai etikos kodeksai-tai dėsningas tam tikro moralės tipo išsivystymo plečiantis laisvajai rinkai rezultatas. Kodeksai yra pagrindžiami ne iliuzinėmis metafizinėmis etikos teorijomis, o tikrovę, kasdienį, profesinį, veiklųjį žmonių gyvenimą analizuojančiomis ir aiškinančiomis teorijomis. Verslas - viena iš žmonių veiklos rūšių. Pirmiausia jis privalo tarnauti žmogaus gerovei. Antra vertus, verslas padeda tobulėti ir pačiam žmogui - suteikia naujų įgūdžių. Energingas verslininkas ugdo naujų prekių bei paslaugų poreikį visuomenėje, suteikia galimybę rinktis ir plečia jos narių “rinkos erdvę”.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Verslo įmonių teikiamos paslaugos neturėtų kenkti žmogaus sveikatai, prieštarauti jo prigimčiai, naudotis silpnybėmis, liga. Ryškiausias tokio verslo pavyzdys - narkotikų biznis. Tai bene pelningiausias užsiėmimas. Pirma, neišvengiamai supriešina verslininką su įstatymu (o įstatymų privalu laikytis), savaime įstatymų nesilaikančių verslininkų įvaizdis visuomenės akyse menkėja. Antra, neteisėtai gautam pelnui paslėpti tenka sunaudoti per daug jėgų, energijos, kuri galėtų būti nukreipta verslui plėtoti. Be to, neretai sprendžiant tokio pelno legalizavimo klausimus pasinaudojama nusikalstamų struktūrų paslaugomis, kurie verslininkus glaudžiai susieja su nusikalstamu pasauliu.
Taršios gamybos plėtotė ir jos pasekmės - ryškiausias visuomenės ekologinės ir ekonominės erdvės pažeidimo pavyzdys. Juk plėtodamas tokią gamybą verslininkas pirmiausia kenkia pats sau, nes gyvena toje pat aaplinkoje. Kenkia sveikatai ir prekyba ekologiškai nešvariais produktais. Jų labai daug įvežama į tas šalis, kuriose silpna kontrolė. Lietuvoje tikrinama tik 30 procentų įvežamų maisto produktų kokybė. Nesant objektyvios ir išsamios informacijos apie įvežamą prekę, vartotojai tampa apsukrių, nesąžiningų verteivų aukomis, kurių pagrindinis ginklas mažesnės kainos. Tokia prekyba yra žalinga ne tik sveikatai. Menkėja verslo reputacija visuomenėje. Tokiu būdu verslininkai praranda vartotojų pasitikėjimą ir jo susigražinimas įmonei gali kainuoti žymiai daugiau nei gautas pelnas.
Rinkoje mes negalime būti visiškai laisvi: mūsų laisvė turi ribas - “kito nosį”, t .y .mes turime elgtis pagal galiojančias rinkos taisykles ir normas taip, kad nepažeistumėme kitų teisių. Vadinasi, verslininkas neatsako už viską, kas vyksta rinkoje, o tik už savo konkrečius poelgius. Atsakomybė rinkoje įgyja konkretų adresatą - ji tampa realia. rinkos subjektų veiksmų, priimtų sprendimų bei elgesio rezultatas.
,,Kiekvienas verslininkas, laikydamasis bendrųjų etinių nuostatų, užsitikrina geresnę nišą civilizuoto verslo erdvėje, kuri apima geresnę partnerystę tiek su užsieniu, tiek su Lietuvoje verslu užsiimančiais žmonėmis, turi didesnį autoritetą visuomenės akyse, gali kovoti su konkurentais įsigydamas jų pagarbą, išvengti rizikos ieškodamas įprastų sprendimų. Aišku, visos verslo etinės nuostatos ir jų laikymasis civilizuotose šalyse jau seniai tapo įprastu dalyku, todėl Lietuvai kuo greičiau dera priimti šias nuostatas ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“.
Konkurencija - neatsiejamas rinkos požymis. Ji skatina pažangą įvairiose visuomenės srityse. Tačiau konkurencija turi būti sąžininga, kad ir kaip toli mūsų šalis bebūtų pažengus, šioje srityje vis dar atsiranda tokių įmonių, kurios rengdamos marketingo strategiją stengiasi kuo labiau pakenkti savo konkurentams bet kokia kaina, t.y. savo reklamose pateikia neteisingus duomenis apie konkurentų teikiamas identiškas paslaugas. Kaip pavyzdys galėtų būti įmonės, teikiančios mobiliojo ryšio paslaugas.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Skiriami dviejų tipų įsipareigojimai: verslo partneriui ir valstybei. Įsipareigojimų verslo partneriui vykdymas reiškia sutartyje numatytų sąlygų laikymasis. Jas pažeidus, atsiranda įtampa, nepasitikėjimas ir galiausiai bendradarbiavimas nutrūksta, kas neišvengiamai didina įtampą rrinkos santykiuose. Verslo etikos normų pažeidėjas patiria ne tik materialinių nuostolių, nukenčia jo reputacija verslo pasaulyje bei visuomenės akyse. Gal tai suvokę Lietuvos verslininkai supras, kad verslo etika - tai atviras kelias bendradarbiavimui su kitų šalių verslininkais.
Verslininko santykiai su valstybe yra sudėtingesni, nes verslininkas vvalstybei nėra lygiavertis partneris (ekonomine prasme). Verslininkas yra žmogus, kuris savo iniciatyva ir darbu uždirba nemažas lėšas, kurių nemažą dalį valstybė pasiima sau kaip mokesčius. Verslininko įsipareigojimas valstybei reiškia būtinumą laikytis verslą reglamentuojančių įstatymų ir sąžiningai mokėti mokesčius, o sąžiningai vykdydamas savo įsipareigojimus, iš valstybės jis tikisi, kad jinai saugos ir gins jo interesus.
Įmonės marketingo veiklos centre yra vartotojas. Jo poreikiams tenkinti ir aptarnauti sutelkiamos visos įmonės pastangos, kurios įgyvendinamos remiantis keturiomis sprendimų ir veiksmų ggrupėmis - prekė, kaina, paskirstymas ir rėmimas, sudarančiomis vadinamąjį marketingo kompleksą . Minėtos sritys - tai daugybė priemonių šiam tikslui pasiekti. Čia ir iškyla klausimas: kaip visa tai susieti su etika? Ar tarptautinis ir etika - iš tikrųjų suderinami dalykai? Teoriškai būtų galima teigti: taip, marketingo specialistai turi elgtis etiškai ir taip daryti jau vien dėl to, kad tai moraliai teisinga. Tačiau kaip visa tai suderinti praktikoje, kai interesas gauti didelį pelną susiduria su etinėmis nuostatomis? Daugelis verslininku ištartų: „Verslas ir etika? Elgtis etiškai - vadinasi, elgtis taip, kad elgesys atitiktų visuotinai priimtus moralaus elgesio standartus.
- Pirkėjai/vartotojai, perkantys ir vartojantys firmos gaminius arba paslaugas, yra suinteresuoti produkto kokybe ir teisinga kaina, galėjimu patenkinti jų poreikius.
- Savininkai/darbdaviai tikisi, kad marketingo specialistų darbas it lėšos, skirtos marketingui, atneš jiems naudos ir pelno.
- Tiekėjai/pardavėjai tikisi, kad bus tęsiamas verslas.
- Vietos bendruomenė/plačioji visuomenė/vyriausybė tikisi, kad jie bus atsakingi piliečiai. T.y. bendruomenė tikisi, kad įmonė, kurdama savo produktą, kartu saugos švarią ir sveiką aplinką, visuomenė ir jos atstovai vyriausybėje tikisi, jog bus laikomasi visų įstatymų ir nuostatų, taip pat, kad įmonė tvarkingai mokės mokesčius.
Visa šių suinteresuotųjų asmenų grandinę galima pavaizduoti kaip įmonės vidinei aplinkai ir išorinei aplinkai priklausančius dalyvius (žr. 1 pav.).
Taigi kodėl etiškai elgtis yra svarbu ir naudinga įmonei? Kodėl greta tokią įprastų dalykų, kaip pardavimų planavimas, kainodara, reklama, pradedama kalbėti apie etikos svarbą? Etiškas elgesys teikia organizacijai realią naudą. Verslas yra paremtas santykiais su pirkėjais, pardavėjais, darbdaviais, tiekėjais ir kitomis grupėmis. Šių santykių jėga yra pasitikėjimas tarp šių grupių ir įmonės. Neetiškas elgesys naikina pasitikėjimą ir sugriauna ryšius. Etika yra daugelio firmų verslo sėkmingumo kertinis akmuo.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Kodėl Etiškas Marketingas Svarbus?
Apžvelkime kketurias pagrindines priežastis, kurias nurodo W. J. Stantonas, M. J. Etzelis, B. J. Pirma priežastis, šių autorių nuomone, yra ta, kad etiškas marketingas padėtu padidinti mažėjantį visuomenės pasitikėjimą marketingu. Marketingo prestižas daugelio žmonių akyse yra kritęs. Antroji priežastis, dėl kurios marketingo specialistai turi elgtis etiškai, yra ta, kad toks elgesys leistų išvengti didėjančio vyriausybės reguliavimo. Marketingo specialistai privalo elgtis etiškai, kad pateisintų jiems suteiktą privilegiją veikti daugiau ar mažiau laisvoje ekonominėje sistemoje, arba tam, kad ji būtų jiems suteikta. Ši priežastis labai aktuali ir Lietuvoje. Mūsų teisėtvarkos ir teisėsaugos sistemos dar nėra tobulos, jose dar daug ką reikia petvarkyti, keisti, tobulinti. Nors daugelio dabartinių Lietuvos verslininkų nuomonė apie vyriausybę, jos institucijas, leidžiamus įstatymus, teisėtvarką nėra visiškai teigiama, jie turėtų atkreipti dėmesį į aptartą atvirkščiai proporcingą verslininką elgesio etiškumo ir vyriausybės kontrolės priklausomybę.
Trečioji - etiškas tarptautinis marketingas padėtų grąžinti visuomenės pasitikėjimą. Koncepcija, teigianti, kad socialinė jėga sukuria socialinę atsakomybę, padeda paaiškinti, kodėl marketingo specialistai turi tokią didelę atsakomybę visuomenei: jie daro įtaką rinkai, išsako savo nuomonę, apie ekonomines problemas. įtakos jų socialiniam svoriui. Ketvirtoji - etiškas elgesys padeda išsaugoti organizacijos įvaizdį. Prekių ir paslaugą pirkėjai paprastai mielai bendrauja su kompanijos darbuotojais, atstovaujančiais kompanijos marketingo skyriui. Ši sąveika formuoja jų nuomonę apie visą kompaniją. Pavyzdžiui, apie visa mažmeninę parduotuvę dažnai sprendžiame vien iš jos pardavėjo elgesio.
Be to, etikos standartai tarptautinio marketingo specialistams svarbūs ne tik moraliniu, bet ir verslo požiūriu, nes etiškas, teisingas elgesys, kaip jau minėta, padeda sukurti ir išsaugoti kompanijos įvaizdį, kuris turi įtakos klientų pasitikėjimui ja, ppakartotiniams pirkimams, vartotojai jiems patikusias firmas rekomenduoja draugams bei pažįstamiems ir t.t. Dėl to ne tik padidėja firmos gaunamos pajamos, bet ji konkurentų atžvilgiu tampa pranašesnė vartotojų skaičiumi ir pan. Kaip sako vienas įžymus JAV verslininkas: „Būti teisingam yra geras verslas“ (G. A. Churchill, P. J.
6 VERSLO ETIKA
Socialinis - Etinis Marketingas
Socialinis - etinis marketingas - tai verslo orientacija, kurios esmę sudaro pastangos siekti verslo tikslų tenkinant vartotojų poreikius ir kartu atsižvelgiant į visuomenės interesus. Kadangi marketingas veikia socialinėje aaplinkoje, jis gali būti laikomas socialine institucija. Todėl marketingo, kaip ir bet kurios kitos socialinės institucijos, socialinės teisės ir atsakomybė yra nustatomos visuomenės priimtų normų ir vertybių kontekste. Problema kyla tuomet, kai šios normos ir vertybės tarpusavyje nesuderinamos, konfliktuoja. Tuomet mmarketingo specialistai ar kiti žmonės susiduria su etikos problemomis.
Socialinis - etinis marketingas tampa vis populiaresnis dėl to, kad įmonėms tiesiog nuostolinga ignoruoti visuomenės interesus ir visuomenėje populiarias nuostatas. Pavyzdžiui, „šalyse, kuriose stiprus “žaliųjų” judėjimas ir daugelis rūpinasi gamtosauga, vis mažiau palankumo (ir pelno!) gauna įmonės, naudojančios daug vienkartinės taros. Tuo tarpu tos, kurios pilsto gėrimus į lyg ir senamadiškus bei kartais mažiau patogius stiklinius indus, sulaukia daugiau visuomenės pritarimo. Mat šie nėra išmetami suvartojus jų turinį - jie gali būti panaudoti daug kartų, taigi ir neteršia aplinkos.
Marketingo specialistai susiduria su problema, kaip savo kasdieninėje veikloje subalansuoti vartotojų, organizacijos ir visuomenės interesus. Bet kurioje situacijoje jie privalo nustatyti, kas etiška, ir elgtis atitinkamai, nepaisydami padarinių. Tačiau dažniausiai realiame gyvenime atsiranda daugybė aplinkybių, dėl kurių nuspręsti, kas sudaro etišką elgesį, nėra taip paprasta. Gerus ryšius su visuomene palaikančių įmonių patirtis parodė, kad atsižvelgti į visuomenės nuostatas naudinga.
Marketingo orientacijos įmonės labai rretai gali prisitaikyti prie pavienių individų poreikių - realiai pavyksta atsižvelgti tik į didesnių ar mažesnių grupių pageidavimus. Kita vertus socialinio - etinio marketingo koncepcijos pagrindas yra įmonės socialinė-visuomeninė atsakomybė. Ši koncepcija orientuojasi į įmonės socialinę-visuomeninę atsakomybę, kai įmonės marketingo uždaviniai suderinami atsižvelgiant į įmonės, vartotojo bei visuomeninius norus ir poreikius. Vienų žmonių poreikių tenkinimas neturi kelti ir didinti kitų žmonių skausmo
Etinės problemos yra žmonių bendravimo rezultatas. Tik bendraudami, kontaktuodami vieni su kitais žmonės priima sprendimus, kurie gali būti vertinami etiniu požiūriu. Verslininkai, pasitelkdami žmones savo tikslams pasiekti, priversti priimti sprendimus, kurie gali išprovokuoti etinių problemų kilimą. Tai didžia dalimi priklauso nuo pačių verslo subjektų moralinės brandos, teikiamų moralinių vertybių prioriteto. Verslininkui privalu turėti stiprius moralinius principus ir laikytis tam tikrų moralės standartų. Tai jį įpareigoja paprasta aplinkybė: jam tenka priimti sprendimus, nuo kurių priklauso daugelio žmonių likimai, sprendimus, kurie ne visada sutampa su darbuotojų ar vartotojų interesais.
tags: #socialines #atsakomybes #veidai