Europos socialinė chartija (pataisyta) yra vienas iš svarbiausių Europos Tarybos dokumentų. Ši chartija yra tarptautinė sutartis, skirta socialinėms teisėms įtvirtinti. Šiame dokumente nuosekliai išdėstytos visos pagrindinės žmonių socialinės-ekonominės teisės, todėl kasdienėje kalboje Chartiją specialistai kartais vadina Europos socialinių teisių konstitucija.
Chartijos paskirtis ir reikšmė
Europos socialinė chartija - tai tarptautinė sutartis, kurios tikslas - įtvirtinti socialines teises. Ši chartija yra svarbus dokumentas, užtikrinantis pagrindines socialines garantijas Europos šalyse. Apibendrinant, Europos socialinė chartija yra svarbus instrumentas užtikrinant socialines teises Europoje, o Lietuva, ratifikavusi šią chartiją, įsipareigojo laikytis jos nuostatų.
Nuostatos, protokolai ir pataisymai
Iš viso Chartijoje yra net 98 nuostatos, Lietuva ratifikavo 86. Šią chartiją papildo trys protokolai, priimti 1988, 1991 ir 1995 metais. Europos socialinę chartiją papildo trys protokolai: 1988 m. papildomas protokolas (pirmasis; įsigaliojo 1992 m.), 1991 m. pataisų protokolas (antrasis; neįsigaliojo), 1995 m. papildomas protokolas (trečiasis; įsigaliojo 1998 m.).
Socialinių teisių grupės pagal Chartiją
Chartija ir pirmasis protokolas įtvirtino dvi socialinių teisių grupes:
- Teisės, susijusios su darbo sąlygomis: nediskriminavimas priimant į darbą, priverstinio darbo draudimas, su motinyste susijusios teisės, teisė į tinkamas darbo sąlygas ir teisingą atlyginimą.
- Teisės, susijusios su socialinėmis garantijomis bei tam tikrų grupių apsauga: teisė į sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, socialinę paramą ir medicinos pagalbą, vaikų ir paauglių teisė į apsaugą nuo fizinių bei moralinių pavojų.
Valstybės privalo priimti mažiausiai 5 iš 7 būtinųjų Europos socialinės chartijos straipsnių (arba mažiausiai 6 iš 9 1996 m. pataisytos Chartijos straipsnių). Būtinieji straipsniai apima teisę į darbą, teisę jungtis į organizacijas, teisę į kolektyvines derybas, teisę į socialinę apsaugą, teisę į socialinę paramą ir medicinos pagalbą, šeimos teisę į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą, darbuotojų migrantų ir jų šeimų teisę į apsaugą ir paramą.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
1996 m. papildymai
1996 m. papildant Chartiją, įtraukta naujų socialinių teisių, tokių kaip: teisė į apsaugą darbo sutarties nutraukimo atveju, darbuotojų teisė į savo reikalavimų gynimą darbdavio bankroto atveju, teisė į orumą darbe, teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties, teisė į būstą.
Kontrolės mechanizmas ir kolektyviniai skundai
Chartijoje numatytas kontrolės mechanizmas ir kolektyvinių skundų sistema. Valstybės teikia pranešimus apie tai, kaip įgyvendinamos Europos socialinės chartijos nuostatos. Chartijoje numatytas kontrolės mechanizmas, apimantis valstybių teikiamus pranešimus apie tai, kaip įgyvendinamos Europos socialinės chartijos nuostatos, bei kolektyvinių skundų sistema. Europos socialinių teisių komitetas neturi galios tiesiogiai priversti valstybes vykdyti Chartijoje numatytus įsipareigojimus ar skirti nuobaudas už jų nevykdymą.
Kolektyviniai skundai galimi, jei valstybė ratifikavo Chartijos 1995 m. protokolą arba pripažino pataisytos Chartijos D straipsnį, įtvirtinantį kolektyvinių skundų sistemą.
Lietuvos dalyvavimas ir įsipareigojimai
Lietuva Europos socialinę chartiją pasirašė 1997 m. gegužės 15 d., ratifikavo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Chartija įsigaliojo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Straipsniai, kurių Lietuva įsipareigojo laikytis, nurodyti įstatyme "Dėl 1996 m. Socialinių teisių ir Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo".
Chartijos vaidmuo nacionalinėje politikoje
Ši chartija yra svarbus dokumentas, užtikrinantis pagrindines socialines garantijas Europos šalyse. Lietuva, ratifikavusi šią chartiją, įsipareigojo teikti ataskaitas apie jos įgyvendinimą Europos socialinių teisių komitetui. Chartijos nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje susijęs su nacionalinių teisės aktų įgyvendinimu ir institucijų veikla.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Socialinis kontekstas ir ES politika
Devyni iš dešimties europiečių mano, kad socialinė Europa jiems yra svarbi ir kad joje turėtų būti sukurtos lygios galimybės ir teisės dalyvauti darbo rinkoje, teisingos darbo sąlygos ir socialinė apsauga. Tvirtos socialinės Europos esmė - žmonės ir jų gerovė. Europoje geriausiai pasaulyje užtikrinama lygybė, taikomi aukščiausi darbo sąlygų standartai ir teikiama plati socialinė apsauga.
Toks pat pažadas įtvirtintas ir 2017 m. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtame Europos socialinių teisių ramstyje. Dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų yra mūsų švyturys, rodantis kelią tvirtos socialinės Europos link ir padedantis apibrėžti mūsų naujojo socialinių taisyklių sąvado viziją.
ES tikslai iki 2030 m. ir Chartijos aktualumas
Veiksmingai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį dabar yra svarbiau nei bet kada, o jo įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo valstybių narių ryžto ir veiksmų. ES lygmens veiksmai gali papildyti nacionalinius veiksmus, tad šiuo veiksmų planu Komisija, atsižvelgdama į Europos valstybių vadovų ir Europos Parlamento raginimą, prisideda prie socialinio ramsčio principų įgyvendinimo.
Komisija siūlo tris pagrindinius ES užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos sričių tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki šio dešimtmečio pabaigos. Siekdami šių tikslų kartu su ramsčio principuose įtvirtintais tikslais ir naudodamiesi finansine parama pagal 2021-2027 m. daugiametę finansinę programą bei iniciatyvą „Next Generation EU“, galėsime suvienyti jėgas, kurti tvirtą socialinę Europą ir užtikrinti tvarų poveikį.
Sudėtingos iššūkiai ir socialinės politikos prioritetai
Klimato kaita, aplinkos apsaugos uždaviniai, skaitmeninimas, globalizacija ir demografinės tendencijos sparčiai keičia mūsų kasdienį gyvenimą. Dėl COVID-19 pandemijos Europoje įvyko dar daugiau drastiškų pokyčių, susijusių su mūsų darbo vietomis, švietimu, ekonomika, gerovės sistemomis ir socialiniu gyvenimu. Būtent tokių didelių permainų, kokios vyksta šiuo metu, laikais kyla išbandymų ir mūsų socialinei santvarkai.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Ryžtingas nacionalinio ir ES lygmens politikos atsakas į COVID-19 pandemiją padėjo sėkmingai apriboti pandemijos padarinius užimtumui ir socialinius padarinius.
Socialiniai rodikliai ir prioritetai
2020 m. gruodžio mėn. duomenimis, darbo neturėjo 16 mln. žmonių, jaunimo nedarbas sudarė 17,8 proc. Įgūdžiai yra itin svarbūs tam, kad žmonės būtų pasirengę naujoms žaliosioms darbo vietoms ir darbo vietoms skaitmeniniame sektoriuje. Mokymuose kasmet turėtų dalyvauti bent 60 proc. visų suaugusiųjų. Ekonomikos gaivinimo ir dvejopos pertvarkos sąlygomis labai svarbu siekti, kad mokymuose dalyvaujančių suaugusiųjų dalis padidėtų iki 60 proc. ir taip būtų gerinamas įsidarbinamumas, skatinamos inovacijos, būtų užtikrintas socialinis teisingumas ir pašalintas skaitmeninių įgūdžių trūkumas.
Moterims ir toliau tenka didžiausia priežiūros našta, joms yra sudėtinga patekti į darbo rinką ir joje likti, tai taip pat turi padarinių moterų pensijoms. Iki pandemijos su skurdo arba socialinės atskirties rizika susidūrė 91 mln. žmonių, 22,2 proc. vaikų gyveno skurdžiuose namų ūkiuose.
Chartijos vaidmuo skurdo, įsidarbinimo ir įgūdžių politikoje
Komisija siūlo tris pagrindinius ES užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos sričių tikslus (derančius su JT darnaus vystymosi tikslais), kuriuos reikia pasiekti iki šio dešimtmečio pabaigos. Per pastarąjį dešimtmetį skurdas ir socialinė atskirtis Europos Sąjungoje sumažėjo, tačiau dėl COVID-19 pandemijos padėtis greičiausiai pablogės, todėl finansinio nesaugumo, skurdo lygis ir pajamų nelygybė artimiausiu laikotarpiu gali išaugti.
| Temos | Pagrindiniai aspektai |
|---|---|
| Nuostatos | 98 nuostatos Chartijoje, Lietuva ratifikavo 86 |
| Protokolai | 1988, 1991 (neįsigaliojo), 1995 (įsigaliojo) |
| Būtinieji straipsniai | 5 iš 7 arba 6 iš 9 priklausomai nuo versijos |
| Kontrolė | Valstybių ataskaitos ir kolektyviniai skundai (jei ratifikuota) |
| Lietuva | Pasirašė 1997 m., ratifikavo 2001 m., įsigaliojo 2001-08-01 |
Chartijos įtaka vietos politikai ir socialinei apsaugai
Neįgaliųjų socialinė integracija ir savivaldybių koordinatoriaus vaidmuo rodo, kad Chartijos nuostatos ir kiti tarptautiniai dokumentai naudojami kaip nuoroda nacionalinei teisėkūrai. Pavyzdžiui, siūloma įstatymo norma dėl savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus siekia pagerinti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinimą savivaldybėse. Įstatymo projekto nuostatose taip pat atkreiptas dėmesys, kad neįgaliųjų teises reglamentuoja ir kiti tarptautiniai dokumentai, pavyzdžiui, Europos socialinė chartija (pataisyta), ratifikuota Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl 1996 metų Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo“.
Chartijos įgyvendinimo iššūkiai ir tolesnės gairės
Europos socialinės chartijos ir ramsčio principų įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo valstybių narių ryžto ir veiksmų. Dabar atėjo laikas pastangas sutelkti įtraukiant visų lygmenų valdžios institucijas, socialinius partnerius bei kitus subjektus ir socialinio ramsčio principus įgyvendinti visapusiškai. Taip bus užtikrinta, kad poveikio klimatui neutralizavimas, skaitmeninimas ir demografiniai pokyčiai būtų socialiai tinkami ir teisingi.
Turime stengtis parengti tokį naują socialinių taisyklių sąvadą, pagal kurį būtų užtikrinamas kartų solidarumas, visiems būtų suteikiama galimybių, savo darbuotojais besirūpinantiems verslininkams būtų atlyginama, dėmesys būtų sutelkiamas į darbo vietų kūrimą, būtų kuriamos geresnės gyvenimo ir darbo sąlygos, investuojama į aukštos kokybės, įtraukų švietimą, mokymą, įgūdžius, inovacijas ir visiems būtų užtikrinama tinkama socialinė apsauga.
Tvirta socialinė Europa yra ne tik piliečių klestėjimo ir gerovės, bet ir konkurencingos ekonomikos pagrindas. Tam bus itin svarbi kvalifikuota ir novatoriška darbo jėga, gebanti vykdyti ekologinę ir skaitmeninę pertvarką ir prisitaikyti prie jos rezultatų.
tags: #europos #socialines #chartijos #bendra #charakteristika