1989 m. lapkritį įsikūrusi visuomeninė organizacija - Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ - nuo pat pirmųjų gyvavimo dienų drąsiai prabilo apie būtinybę sugrąžinti sutrikusios raidos asmenis į visuomenę. Nuo to laiko ji tapo pažangių, bet nelengvai prigyjančių reformų iniciatore bei skatintoja. Kurdama bendruomeninių tarnybų tinklą sutrikusios raidos žmonėms ir jų šeimoms, bendrija nuolat siekė ir tebesiekia dialogo su įstatymus leidžiančiosios bei vykdančiosios valdžios institucijomis, giminingomis Lietuvos bei užsienio organizacijomis, ir su plačiąja visuomene.
Šiuo metu bendrijos „Viltis“ teisinė forma - asociacija, kurios sudaro 55 asocijuoti nariai iš įvairių šalies rajonų ir miestų. Ji vienija daugiau nei 11 000 narių: sutrikusios raidos vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų, jų šeimų narių bei globėjų ir specialistų. Veikdama atvirumo bei socialinės partnerystės principais, bendrija „Viltis“ tapo aktyvia valstybinės Neįgaliųjų socialinės integracijos programos vykdytoja. Jos įgyvendinami projektai ir teikiamos paslaugos skirtos ne tik bendrijos nariams, bet ir visos Lietuvos sutrikusios raidos žmonėms, jų šeimoms bei globėjams.
Bendrijos „Viltis“ vizija ir tikslai
Mūsų vizija - būti pagrindiniu veiksniu, užtikrinančiu sutrikusio intelekto žmonių lygiateisį ir visavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime, atstovauti šių žmonių ir jų šeimų interesus visuose lygmenyse bei ginti jų pilietines, socialines ir žmogaus teises.
Tikslai:
- Telkti Lietuvos Respublikoje gyvenančius sutrikusios intelekto vaikus, jaunuolius ir suaugusiuosius, jų šeimas, globėjus bei kitus jų interesais veikiančius asmenis.
- Siekti visapusiškos sutrikusio intelekto žmonių integracijos į visuomenę.
- Skatinti intelekto sutrikimų ekologinę, medicininę ir socialinę prevenciją bei kuo ankstesnį jo nustatymą.
- Skatinti sutrikusio intelekto žmonių reabilitacijos metodų plėtrą ir praktinį jų įgyvendinimą.
- Ginti sutrikusio intelekto vaikų, jaunuolių bei suaugusiųjų ir jų šeimų socialines ir pilietines teises, laisves ir orumą, tenkinti jų socialinius, kultūrinius bei kitokius poreikius.
- Sukurti palankias sąlygas prievolių atlikimui, pasirinkimui bei dalyvavimui visuomenės gyvenime.
Veiklos kryptys
Bendrija „Viltis“ vykdo įvairiapusę veiklą, tarp kurios svarbiausios yra šios:
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
- Steigiamos naujos grupės ir klasės bendrojo lavinimo bei specialiosiose ugdymo įstaigose, skirtos sutrikusios intelekto ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikams ugdyti.
- Steigiami dienos užimtumo centrai ir šeimos paramos centrai, kuriuose lavinami sutrikusio intelekto jaunuolių socialiniai ir darbiniai įgūdžiai.
- Vykdoma ilgalaikė teisinė programa, siekianti sukurti naują neįgalaus žmogaus teisių sampratą bei savęs atstovavimo principus.
- Plečiamas stacionarių ir nestacionarių bendruomeninių socialinių paslaugų teikimas sutrikusio intelekto žmonėms, jų tėvams ir globėjams.
- Vietose buriamos tėvų savitarpio paramos grupės, siekiant įveikti krizę šeimoje, paaiškėjus, kad vaikas yra neįgalus.
- Kuriamas transporto paslaugų tarnybų tinklas sutrikusio intelekto žmonėms, kurie dėl negalios pobūdžio negali naudotis visuomeninio transporto paslaugomis.
- Šeimoms ir sutrikusio intelekto žmonėms suteikiama galimybė tobulėti bei ilsėtis vasaros poilsio psichosocialinės reabilitacijos stovyklose pajūryje.
- Rengiami seminarai ir kvalifikacijos kėlimo kursai specialistams bei savanoriams, dirbantiems su sutrikusio intelekto žmonėmis. Taip pat organizuojami mokymai tėvams.
- Leidžiamas žurnalas „Viltis“, skirtas informuoti apie bendrijos veiklą ir aktualijas.
Vertingi bendrijos narių ir partnerių atsiliepimai
Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorius, teigia: „Bendrija „Viltis“ man visuomet buvo pavyzdys, kaip gali gimti ir augti institucija, besiremianti žmonių poreikiais bei bendra iniciatyva. Stebuklas, kad visuomenės pažeidžiamieji, o neretai ir atstumtieji, atpažįsta savo padėtį ir poreikius, buriasi ir inicijuoja pokyčius.“
Vytautas Stacevičius, bendrijos „Lazdijų Viltis“ buvęs pirmininkas: „Troškome, kad mūsų atžalėlės įgytų žmogaus statusą, kad nuo jų gyvenimo langų būtų nuimtos grotos, kad koptume ne vieni, o su dideliu bendraminčių būriu.“
Stasė Giedrienė, „Telšių Vilties“ pirmininkė, pažymi susirūpinimą dėl vyresnio amžiaus sutrikusio intelekto asmenų likimo ir kviečia bendriją toliau būti „ledlaužiu“ šioje srityje.
Birutė Šapolienė, „Vilniaus viltis“ pirmininkė, kalba apie bendrijos svarbą tėvams: „Buvo saugu jausti, kad tu ne vienas, kad yra žmonių, kurie tave supranta ir padės bėdoje.“
Marytė Pocienė iš „Šiaulių Vilties“ išreiškia nusivylimą, kad savarankiško gyvenimo namai pritaikyti tik lengvesnę proto negalią turintiems žmonėms, o sunkesniems tenka gyventi valstybiniuose pensionatuose.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Dana Migaliova, bendrijos Asociacijos vadovė, pabrėžia, kad dažnai valstybės institucijos kuriami projektai neatsižvelgia į konkrečius paslaugų vartotojų poreikius ir ragina užtikrinti jų aktyvų dalyvavimą: „Europoje ir pasaulyje jau seniai vadovaujamasi požiūriu - „Nieko neįgaliesiems be neįgaliųjų“.“
Bendrijos svarba Lietuvos visuomenei
Bendrija „Viltis“ - daugiau nei tik organizacija ar grupė. Ji - stiprus politinis instrumentas, iš esmės pakeitęs Lietuvos specialiojo ugdymo ir globos institucijų žemėlapį. Jos atsiradimas nebuvo susijęs su išorės projektais ar finansų paieška, o kilo iš esminio susirūpinimo žmogaus teisių padėtimi Lietuvoje.
Jos veikla grindžiama pilietiniu sąmoningumu, brandumu ir ilga patirtimi, kurią konstruoja ne teoriniai vadovėliai, bet realios, kartais sunkios situacijos ir suburtų žmonių solidarumas.
Šiandien pagrindinis bendrijos tikslas - vienybė pačiais įvairiausiais lygmenimis: viduje, bendradarbiaujant su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, valdžios institucijomis ir visuomene, kurios darbas yra būtinas „amžiniems vaikams“ ir jų šeimoms.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai