Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, pensijų sistema nuolat kinta, siekiant užtikrinti socialinį saugumą senėjančiai visuomenei. Šiame straipsnyje aptarsime dabartinę situaciją Lietuvoje, lyginant ją su kitų šalių patirtimi, bei išnagrinėsime, kokie pokyčiai laukia ateityje.
Pensinio amžiaus suvienodinimas ir ilgesnis būtinasis stažas
Vienas ryškiausių pokyčių Lietuvoje - nuo ateinančių metų suvienodinamas vyrų ir moterų pensinis amžius. 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius bus suvienodintas ir pasieks 65 metus. Nuo 30 metų iki 35 metų palaipsniui bus didinamas ir būtinasis darbo stažas.
Kaip nurodoma „Sodros“ tinklapyje, 2024 metais į senatvės pensiją galės išeiti 64 metų ir 8 mėnesių sulaukę vyrai (gimę 1959 m. liepos 1 d. - 1960 m. balandžio 30 d.) ir 64 metų ir 4 mėnesių sulaukusios moterys (gimusios 1960 m. sausio 1 d. - 1960 m. rugpjūčio 31 d.). 2023 metais pensinis amžius vyrams ir moterims buvo 2 mėn. trumpesnis. Vyrų ir moterų pensinis amžius susilygins 2025 metais, pasiekęs lygiai 65 metus. 2024 metais būtinasis stažas senatvės pensijai tiek vyrams, tiek moterims bus ilgesnis pusmečiu - 33,5 metų.
Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 25 metus stažo.
Palyginimas su kitomis Europos šalimis
Palyginti su kitomis ES valstybėmis, ypač naujokėms, 65 m. pensinis amžius bus nei didžiausias, nei mažiausias. Pvz., jau dabar Didžiojoje Britanijoje nustatytas 66 m. pensinis amžius, kuris ilgainiui bus didinamas iki 69. Vokietija, Italija, Olandija palaipsniui didina pensinį amžių iki 67 m. Tačiau naujoji Lenkijos valdžia laikosi pažadų sustabdyti pensinio amžiaus didinimą.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
Tiesa, Rytų kaimyninėse valstybėse pensinis amžius kur kas mažesnis. Pvz., Rusijoje ir Baltarusijoje jis tebėra 60 m. vyrams ir 55 m. moterims.
Pensinio amžiaus kaita Europoje
Moterų pensinis amžius prailgintas ir Austrijoje bei Kroatijoje, siekiant suvienodinti jį tarp lyčių. Kroatijoje, portalo „H-Alter“ duomenimis, apdraustasis asmuo įgyja teisę į senatvės pensiją, kai sulaukia 65 metų amžiaus ir turi 15 metų pensinio stažo. Vyrams senatvės pensijos gavimo sąlygos nuo 2008 m. nepasikeitė. Tuo metu moterims amžiaus ir darbo stažo reikalavimai nuo 2010 m. buvo palaipsniui didinami, siekiant iki 2030 metų juos suderinti su vyrams taikomomis sąlygomis.
„Kol kas vyksta pereinamasis laikotarpis, todėl nuo 2020 iki 2029 m. moterys turi teisę į senatvės pensiją palankesnėmis sąlygomis, t. y. sulaukusios mažesnio amžiaus. Šiuo metu tai yra 63 metai ir devyni mėnesiai“, - sakė žurnalistė Marina Kelava.
Tuo metu Austrija taikė spartesnį moterų pensinio amžiaus didinimą, pridedant po šešis mėnesius kasmet. Iki 2033 metų jų amžius pasieks 65 metus ir bus sulygintas su vyrų. Naujienų portalo „Der Standard“ duomenimis, Austrijos pramonės federacijos prezidentas Georg Knill vasarą pasiūlė pensinį amžių palaipsniui didinti iki 70 metų vyrams ir 68 metų moterims. Prekybos rūmai taip pat parėmė šį pasiūlymą, tačiau jis sulaukė didžiulės politikų ir visuomenės kritikos. Netrukus po to kancleris Christian Stocker aiškiai pareiškė, kad pensinis amžius nebus didinamas.
Naujienų portalo „Denik Referendum“ teigimu, Čekija šiuo metu išgyvena pokyčio laiką, šalyje galioja paskutinės vyriausybės nauja reforma pagal kurią atitinkamų amžiaus grupių minimalus pensinis amžius palaipsniui didinamas. Padidinimas sustos ties 67 metais 1988 m. gimusiems asmenims ir toliau nebus didinamas. Visgi, ne visoms moterims sudaromos vienodos pensinio amžiaus sąlygos. Anksčiau išėjimas į pensiją buvo tiesiogiai susietas su vaikų skaičiumi, dabar - tik su faktu, ar moteris turi vaikų ar ne.
Taip pat skaitykite: Prancūzijos pensijų reformos perspektyvos
„Minimalus moterų pensinis amžius šiuo metu yra mažinamas pagal vaikų skaičių, tačiau tai taikoma tik iki 1972 m. gimusiems žmonėms. Vėliau gimusioms moterims vaikų kiekis nebėra svarbus veiksnys, tačiau jei moteris neturi vaikų, Čekijoje jai taikomi tie patys standartai kaip ir vyrams“, - pažymėjo žurnalistas Petr Jedlička.
Graikijos naujienų portalas „Efsyn“ pažymėjo, kad per griežto taupymo metus Graikijoje buvo padidintas pensinis amžius ir apribotos galimybės išeiti į ankstyvą pensiją. Nuo 2020 m. pensinio amžiaus koregavimo tvarka yra „įšaldyta“, visi ženklai rodo, kad ji nebus keičiama ir 2026 m. Taip nutiko tam, kad Naujosios demokratijos vyriausybė galėtų žengti į 2027 m. rinkimų kampaniją su populistine darbotvarke, nes nepalankūs pokyčiai turėtų didelę politinę kainą.
Dabartinė darbo ministrė Niki Kerameos pernai spalį duotame interviu teigė neturinti jokių pasiūlymų dėl pensinio amžiaus ribų keitimo ir jokių tai pagrindžiančių duomenų. Vėliau darbo ir socialinės apsaugos viceministrė Anna Efthymiu patikino, kad klausimas dėl amžiaus ribų korekcijos nekyla. „Tai klausimas, kurį aiškiai stebime, tačiau esamomis aplinkybėmis jokių pokyčių nenumatoma“, - sakė ji, norėdama nuraminti apdraustuosius, skubančius teikti pensijos prašymus dėl sklindančių gandų. Viceministrė pridūrė, kad pagrindo nerimauti nėra.
Oficialūs duomenys rodo, kad Graikijoje naujų pensininkų išėjimo į pensiją amžius per pastarąjį dešimtmetį padidėjo ketveriais metais.
Neseniai Estijos socialinių reikalų ministerija pateikė įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad nuo 2028 m. žmonės galės išeiti į pensiją sulaukę 65 metų ir trijų mėnesių amžiaus. Sprendimas priimtas remiantis tikėtina estų gyvenimo trukme ir atspindi kelerių metų laikotarpio vidurkį. Nors anksčiau Estija laikėsi pozicijos pernelyg dažnai pensinio amžiaus nekeisti, nuo 2027 metų pensinio amžiaus kaita taps statistine ir priklausys nuo to, kaip keisis gyvenimo trukmės prognozės.
Taip pat skaitykite: Išsami informacija apie Anglijos pensiją
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: ką reikia žinoti?
Demografiniai iššūkiai ir imigracijos įtaka
Nuo 2026 m. Lietuvoje bus sustabdytas pensinio amžiaus didinimas, o pensijas gaunančių žmonių skaičius ims sparčiai augti. Tai reiškia, kad valstybė neišvengiamai susidurs su didesne socialinio draudimo sistemos našta. Anot L. Načajienės, kol kas situacija atrodo valdoma, tačiau ilgesnėje perspektyvoje gali išryškėti ilgalaikės vertės problemos.
„Pastaruosius tris dešimtmečius pensijas gaunančių asmenų skaičius Lietuvoje išliko palyginti stabilus. Tai lėmė nuoseklus pensinio amžiaus didinimas - jis padėjo atitolinti visuomenės senėjimo pasekmes, tačiau šis procesas baigiasi“, - aiškina „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Pasibaigus pensinio amžiaus didinimo etapui, pensijas gaunančių asmenų skaičius Lietuvoje pradės augti. Tai natūralus procesas, kai į sistemą įžengia vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, o dirbančiųjų dalis mažėja.
„Šiuo metu turime paradoksalią situaciją - pensininkų skaičius netgi mažesnis nei 2000-aisiais, tačiau tai laikina. Nuo 2026 m. ši situacija ims keistis, pensininkų skaičius didės sparčiau, o senstanti visuomenė ir ilgėjanti gyvenimo trukmė lems didesnį išmokų poreikį“, - teigia L. Načajienė.
Kartu ji pažymi, kad dabartinį stabilumą dalinai palaiko ir imigracija. Pastaraisiais metais į Lietuvą atvykusių žmonių skaičius buvo gerokai didesnis, nei prognozuota, o tai trumpuoju laikotarpiu sustiprino darbo rinką ir mokesčių surinkimą. Tačiau šis veiksnys - laikinas.
„Imigracijos srautai tokiais mastais nėra tvarūs. Jie gali sumažėti, jei ekonominės sąlygos keisis arba jei socialinė įtampa visuomenėje didės. Jau dabar matome tam tikrų ženklų, rodančių, kad integracijos procesai nėra sklandūs,“ - įspėja L. Načajienė.
Pasak jos, nors imigrantai trumpuoju laikotarpiu prisideda prie ekonomikos, vien jų dėka išlaikyti socialinės apsaugos balanso ateityje nepavyks. Ilgainiui senstančiai visuomenei teks priimti sprendimus dėl papildomų finansavimo šaltinių, produktyvumo didinimo ar kaupimo sistemų stiprinimo.
„Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), remiantis Eurostato atliktomis demografinėmis projekcijomis, įvertinus mirtingumą, gimstamumą, migracijos srautus, prognozuojama, kad 2070-aisiais Lietuvoje bus 2 mln. gyventojų. Iš jų apie 716 tūkst. vyresnių negu 65-eri metai asmenų ir 756 tūkst. darbingo amžiaus asmenų. Kitaip tariant, 1,06 dirbančiojo išlaikys vieną pensininką“, - sako ekspertė.
Ekspertė pabrėžia, kad Lietuva šiandien turi laiko pasiruošti demografiniams pokyčiams, tačiau pradėti tai daryti būtina dabar. „Norėdami išvengti scenarijaus, kuomet pensijų sistemos patikimumas krenta tik ant mažėjančios darbo rinkos pečių, kiekvienas žmogus turėtų galvoti ir apie asmeninį finansinį saugumą bei kaupti papildomai, pavyzdžiui, antroje ar trečioje pensijų pakopoje. Kitaip tariant, savarankiškas taupymas pensijai, investavimas ir ilgalaikis planavimas taps priemonėmis stabilumui išlaikyti, kai valstybės išlaidos neišvengiamai augs“, - teigia ji.
Pensijų didinimas ir socialinė parama
Pensijos - pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia pajamų šaltinis. Nuo birželio 1 dienos, šiemet jau antrą kartą, padidėjo įvairių rūšių pensijos: socialinio draudimo senatvės pensija, socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, šalpos pensijos, išankstinė senatvės pensija, socialinio draudimo našlaičių pensija, valstybinės pensijos.
Žmonėms, gaunantiems pensijas už einamąjį mėnesį, didesnės pensijos jau pradėtos mokėti, o tuos, kurie pensijas gauna už praėjusį mėnesį (išankstines senatvės pensijas, valstybines pensijas, šalpos pensijas), didesnės pensijos pasieks liepos mėnesį.
„Šiandien ypač svarbu apsaugoti sunkiausiai besiverčiančių šalies gyventojų pajamas. Tikiuosi, kad nuo vasaros pradžios padidintos pensijos padės pagyvenusiems žmonėms įveikti sudėtingą kainų kilimo laikotarpį“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Socialinio draudimo senatvės pensijos
Socialinio draudimo senatvės pensijos - svarbiausia socialinės apsaugos priemonė sulaukus senatvės. Senatvės pensiją gali gauti žmonės, sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių ir turintys minimalų socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai - 15 metų.
2021 m. buvo priimti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai, kurie užtikrina spartesnį socialinio draudimo pensijų didėjimą. Nuo šių metų pradžios socialinio draudimo pensijos vidutiniškai didėjo 50 eurų, socialinio draudimo pensijos vėl papildomai indeksuojamos ir nuo birželio pradžios didėja dar apie 20 eurų.
Taigi, nuo 2022 m. vidurio vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija pasieks apie 482 eurus (padidės maždaug 22 eurais), o turint būtinąjį stažą - 510 eurų (padidės apie 25 eurais). Ministerijos skaičiavimais, šiemet vidutinę senatvės pensiją gaunančių metinės pajamos didėja kiek daugiau nei 700 eurų. Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
Šalpos neįgalumo arba senatvės pensijos
Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė padidėjo nuo 150 eurų iki 173 eurų. Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Šalpos senatvės pensijos gavėjų pajamos per metus šiemet didėja 215 eurų. Padidintos šalpos neįgalumo pensijos gyventojų pajamas per metus didina priklausomai nuo nustatyto neįgalumo ar darbingumo lygio bent 215 eurų arba net 484 eurais.
Teisę gauti šalpos pensiją turi senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, vaikai su negalia arba netekusiais 45 proc. (neįgaliais pripažinti po 24 metų sukakties dienos - 60 proc.) ir daugiau darbingumo pripažinti asmenys, neturintys teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.
Valstybinės pensijos
Kai kurie asmenys gali gauti papildomas garantijas - iš valstybės biudžeto mokamas papildomas valstybines pensijas. Valstybinės pensijos yra pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų.
Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, mokslininkų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kurios dydis nuo 2022 m. birželio 1 d. yra 65,29 euro.
Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo 2022 m. birželio 1 d. papildomai indeksuojamos 5 proc.
Vienas asmuo gali gauti tik vieną valstybinę pensiją.
Išankstinės senatvės pensijos
Išankstinė senatvės pensija skiriama asmeniui, kuriam kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną iki senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai, turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tais metais, kuriais asmuo sukaks senatvės pensijos amžių.
Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ir daugiau vaikų, taip pat tėvams (įtėviai), kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo neįgalius vaikus (įvaikius) ir asmenims, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (visiškos negalios invalidus), išankstinė senatvės pensija, jeigu jie atitinka kitas nurodytas sąlygas, gali būti paskirta ir tuo atveju, jeigu šie asmenys turi bent pusė būtinojo stažo senatvės pensijai skirti.
Svarbu, kad asmuo atitiktų ir kitus reikalavimus: tuo metu negautų kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų, užsienio valstybės pensijų, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (pavyzdžiui, rentos) ar kompensacijų, nedarbo socialinio draudimo išmokos ar priešpensinės bedarbio išmokos.
Taip pat svarbu, kad žmogus nebūtų privalomai draudžiamas socialiniu draudimu, neturėtų ūkininko ar jo partnerio statuso, negautų pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, pajamų užsienio valstybėje.
Jei pasirenkama gauti išankstinę pensiją, senatvės pensijos dydis mažinamas po 0,32 proc. už kiekvieną gautos išankstinės senatvės pensijos mėnesį. Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir skiriant išankstinę senatvės pensiją 2022 m. jam buvo įskaitytas ne mažesnis kaip 40 metų ir 3 mėnesių stažas. Šis stažo reikalavimas naujai skiriamoms senatvės pensijoms kasmet didinamas po 3 mėnesius, kol 2031 m. pasieks 42 metus 6 mėnesius.
Statistika ir prognozės
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje gimusio vaiko tikėtina gyvenimo trukmė yra beveik 75 metai. Tiesa, bent jau statistiškai vyrai gali tikėtis sulaukti vidutiniškai 70-ojo gimtadienio. Moterys, tikėtina, pagyvens kiek ilgiau - apie 80 metų.
Nepaisydami fakto, kad yra pensininkai, vis dar dirba 64,4 tūkst. senjorų. Vidutinė senatvės pensija šiuo metu yra 274 Eur.
Kitaip nei daugelyje Europos šalių, taip pat ir Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje, Lietuvoje neapmokestinamos net didžiausios pensijos, kurios gali viršyti ne tik minimalią mėnesinę, bet ir vidutinę algą. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis į rankas yra 659 Eur. Taigi, teoriškai išėjus į pensiją galima tikėtis maždaug 41 proc. buvusio darbo užmokesčio.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Tikėtina gyvenimo trukmė (bendrai) | 75 metai |
| Tikėtina gyvenimo trukmė (vyrai) | 70 metai |
| Tikėtina gyvenimo trukmė (moterys) | 80 metai |
| Dirbančių senjorų skaičius | 64,4 tūkst. |
| Vidutinė senatvės pensija | 274 Eur |
| Vidutinis darbo užmokestis į rankas | 659 Eur |
tags: #generolu #pensijinis #amzius