Šaltasis karas - geopolitinė, ekonominė ir ideologinė konfrontacija tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos bei jų sąjungininkų, trukusi nuo 1946 iki 1991 m. (45 metus).
Po Šaltojo karo Europa atsidūrė visiškai naujoje geopolitinėje situacijoje. Šiandien apžvelgsime, kokie socialiniai pokyčiai įvyko Europoje po šio laikotarpio.
VISA Šaltojo karo istorija paaiškinta | Geriausias Šaltojo karo dokumentinis filmas
Geopolitiniai pokyčiai
Po Antrojo pasaulinio karo Europa atsidūrė visiškai naujoje geopolitinėje situacijoje. Dvi didžiosios valstybės - Jungtinės Amerikos Valstijos ir Sovietų Sąjunga - tapo pagrindinėmis pasaulio galybėmis. Karas suardė senąsias imperijas. Didžioji Britanija ir Prancūzija neteko savo kolonijų, nes daugelis šalių Azijoje ir Afrikoje pradėjo siekti nepriklausomybės.
Tuo tarpu tarptautinės organizacijos, tokios kaip Jungtinės Tautos, buvo sukurtos siekiant užtikrinti taiką ir bendradarbiavimą tarp valstybių.
Europa po Šaltojo karo
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų ypatumai pensininkams
Rytų bloko įkūrimas
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui Sovietų Sąjunga pradėjo Rytinio bloko kūrimą. Dar Jaltos konferencijoje Stalinas privertė Ruzveltą ir Čerčilį susitaikyti su mintimi, kad Rytų Europoje įsitvirtins komunistinė valdžia. Komunistinio rėžimo įvedimą jis motyvavo SSRS noru turėti saugias sienas. Vakarų politikams komunizmo plitimas kėlė nerimą.
Ekonominės transformacijos
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje daugelis šalių buvo nualintos ekonomiškai. Infrastruktūros griuvėsiai, milijonai žuvusių žmonių ir sužlugusi pramonė privertė vyriausybes ieškoti naujų sprendimų. JAV inicijavo vadinamąją Maršalo planą, kuris padėjo atstatyti Vakarų Europos ekonomiką ir sustiprinti demokratines sistemas.
Sovietų Sąjungoje ekonomika buvo centralizuota, o gamyba nukreipta į sunkiosios pramonės bei gynybos sektorius. Toks modelis paskatino spartų industrializavimą, tačiau kartu slopino inovacijas ir individualią iniciatyvą.
Po karo sparčiai augo ekonominė integracija, technologijų plėtra ir tarptautinė prekyba.
Maršalo planas
Trumeno doktrinos esmė - JAV pagalba su komunizmu kovojančiai šaliai, nes demokratijos gynimas svarbus JAV gyvybinis interesas. Jau 10 m., kai sąlygos yra ypatingai nenormalios...: komerciniai ryšiai, bankai, laivininkystė buvo sunaikinta... Karo metais Europos biznio struktūra buvo visiškai sunaikinta. Šis procesas išsėmė ir atsargas, reikalingas ekonomikai rekonstruoti... Akivaizdu, kad norėdama patenkinti poreikius, Europa dar 3-4 metus privalės pirkti maisto ir kitas būtiniausias prekes iš užsienio, daugiausia iš JAV.
Taip pat skaitykite: Tinkamiausias neįgaliojo vežimėlio tipas
Logiška, kad JAV turėtų padėti grąžinti ekonomiką į normalią ir sveiką būklę pasaulyje, nes be to neįmanomas politinis stabilumas ir taika. Mūsų politika nėra priešiška kuriai nors šaliai ar doktrinai; ji kovoja prieš badą, skurdą, desperacijas ir chaosą. Jos tikslas - atgaivinti pasaulio ekonomiką, sukurti politines ir socialines sąlygas, kuriomis galėtų egzistuoti laisvos institucijos.
Maršalo planas
Kultūriniai poslinkiai
Karo patirties sukrėsta pasaulio bendruomenė pradėjo permąstyti žmogaus teises, laisvę ir atsakomybę. 1948 m. buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, tapusi moraliniu pagrindu daugelio šalių konstitucijoms.
Kultūros srityje išsivystė nauji meniniai judėjimai - egzistencializmas, modernizmas, abstraktus ekspresionizmas. Kinas ir literatūra ėmė kalbėti apie karo siaubą, moralinius pasirinkimus ir žmogaus prigimtį.
Lietuva po Antrojo pasaulinio karo
Lietuvai Antrasis pasaulinis karas buvo pražūtingas laikotarpis, pakeitęs ne tik valstybės ribas, bet ir tautos likimą. 1940 m. šalis buvo okupuota Sovietų Sąjungos, o netrukus ją užėmė nacistinė Vokietija. Represijos, tremtys ir etniniai valymai paliko gilias žaizdas lietuvių tautos sąmonėje.
Taip pat skaitykite: Slaugos programos tikslai
Tūkstančiai žmonių buvo ištremti į Sibirą, o daugelis patriotų įsitraukė į partizaninį pasipriešinimą sovietinei valdžiai. Sovietinės okupacijos laikotarpiu Lietuva patyrė ir modernizacijos procesus - buvo statomos naujos gamyklos, plėtota pramonė ir urbanizacija. Tačiau šie pokyčiai vyko centralizuotai, o jų tikslas buvo stiprinti Sovietų Sąjungos ekonominę galią, o ne vietos gyventojų gerovę.
Po kelis dešimtmečius trukusios sovietinės valdžios, 1980-aisiais metais prasidėjo politiniai ir kultūriniai atšilimai, kurie paruošė dirvą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui. „Sąjūdžio“ judėjimas subūrė žmones kovoti už tautos teises, o 1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo deklaracija.
Lietuvos pavyzdys tapo įkvėpimu kitoms sovietinėms respublikoms siekti laisvės. Šis procesas atvėrė kelią nepriklausomoms valstybėms Vidurio ir Rytų Europoje, kurios netrukus prisijungė prie Europos Sąjungos bei NATO.
Partizaninis judėjimas buvo ne tik fizinė kova už laisvę, bet ir moralinis pasipriešinimas okupacijai. Šiandien Lietuva užima vis stipresnę vietą tarptautinėje bendruomenėje, aktyviai dalyvauja NATO ir Europos Sąjungos veikloje.
Europos Sąjunga
Nepriklausomybės paskelbimas, išsiveržimas iš sovietinio režimo vyko su pakankamai aiškiu nusiteikimu žengti europinių demokratinių valstybių keliu. Nuo labai aiškių politinių uždavinių, kaip stojimas į Europos Sąjungą, iki sunkiau valdomų transformacijų visuomenėje - žmogaus teisių klausimai ar staigaus ekonomikos liberalizavimo pasekmės.
Visi pokyčiai vyko ir vyksta su nutylėtu sutarimu, kad Lietuva turi nugalėti vakarietišką požiūrį į ją kaip Rytų Europos valstybę. Rytų europietiškumas čia suprantamas kaip įgimtas įtarumas demokratijos atžvilgiu, tingumas, atsilikimas, kvailumas ir visi kiti neigiami posovietinio žmogaus su išlikusiu sovietiniu mentalitetu stereotipai.
Šios sąjungos tikslas ne tik skatinti šalių bendradarbiavimą ar vystyti bendrus energetinius, saugumo projektus, bet ir atsverti vakariečių įtaką ES. Šalis vienija ir savitas jų valdančiųjų požiūris į demokratinius procesus.
tags: #kokie #socialiniai #pokyciai #isryskejo #europoje #pasibaigus