Jau netrukus kinus pasieks spalvomis, ryškiaspalviais personažais ir šiluma spinduliuojantis 3D animacinis filmas „Munis: mažasis mėnulio globėjas“ (angl. „Mune“).
Istorija nukelia mus į visatą, kur saulė ir mėnulis yra prižiūrimi išrinktų sergėtojų. Grandinėmis ir siūlais prikabinę prie milžiniškų mitologinių būtybių, jie tempia abu šviesos šaltinius aplink pasaulį, išlaikydami harmoniją ir taiką. Tačiau ateina metas permainoms. Į Saulės sergėtojo vietą stoja jaunas, pasipūtęs Saulys, kuriam labiau rūpi merginų dėmesys. Tuo tarpu Mėnulio Sergėtoju, visų nuostabai, išrenkamas baikštus faunas Munis.
Jau nuo pirmų akimirkų tampa aišku, jog abu nėra pasirengę tokiam iššūkiui, ir pasaulio tvarka subyra.
Filmo siužetas
Anot filmo „Munis: mažasis mėnulio globėjas“ siužeto, padykęs faunas Munis netikėtai išrenkamas naujuoju Mėnulio Sergėtoju. Nepaisant vėjavaikiško būdo žvėrelis tampa atsakingu už naktį bei privalo saugoti planetos gyventojų sapnus. Savo paties siaubui, vos gavęs Mėnulį Munis kaip mat pameta jį! Dabar, privalėdamas išgelbėti tamsoje skendinčią planetą, Munis, lydimas aršiausio savo konkurento Saulio bei gražuolės žvakės Glim, privalo leistis į nepaprastą kelionę, kur patirs magiškų įspūdžių ir pavojingų nuotykių, tačiau ar sugebės išsaugoti planetą?
Kai mažas faunas Munis išrenkamas mėnulio globėju, jam tenka sudėtinga užduotis. Ypatingai dėl to, kad tai ne jis turėjo globoti mėnulį, o nieko neišmanant apie darbą prasideda klaidos, kurios gresia siaubingomis pasekmėmis ne tik mėnuliui, bet ir saulei. Ypatingai, kai sukelti chaosą Žemėje trokšta titanas Nekrosas.
Taip pat skaitykite: Animacinės pasakos apžvalga: „Munis: mažasis mėnulio globėjas“
Kūrybinė komanda ir animacijos stilius
Veikėjų dizainą šiai animacijai kūrė „DreamWorks“ dizaineris Nico Marletas, kuris dirbo su tokiais animaciniais grandais, kaip „Kung Fu Panda“ (2008) ir „Kaip prijaukinti slibiną“ (2010). Kiti kolektyvo nariai yra dirbę su taip pat garsiomis animacijomis „Ilgo plauko istorija“ (2010), „Bjaurusis aš“ (2010), ar „Ralfas griovėjas“ (2012).
Jau nuo pirmųjų filmo akimirkų žvilgsnis kliūna už animacijos stilių įvairovės. Didingos ir kvapą gniaužiančios mitologinės būtybės, tempiančios saulę ir mėnulį, atrodo tarsi ką tik nužengusios iš Salvadoro Dali sapno ar „Princesės Mononokės“ (Mononoke-hime, 1997) stebuklingo miško. Tačiau pagrindinių veikėjų archetipai yra kur kas įprastesni ir pažįstami amerikietiškos animacijos išlepintiems žiūrovams.
Artistinis sprendimas viename iš filmo segmentų įtraukti 2D animaciją visiškai pasiteisina ir tampa praturtinančia, kiek nostalgiškai sentimentalia patirtimi.
Vienas tikrai stiprus dalykas šiame animaciniame filme, tai garso takelis. Jis tiesiog puikus ir ypatingai gerai atskleidžia kuriamą filmo atmosferą. Iš animacijos techninės pusės dar norėtųsi paminėti tokį labai neįprastą faktą. Istorija pasakojama ne tik per standartinę kompiuteriu kurtą animaciją, bet ir pieštinę. Lyg būtum perėjęs į kitą dimensiją ir ten veikėjai tampa visai kitokie, piešti spalvotais pieštukais, grubiai, ant popieriaus lapo krašto, o jų judesiai primena verčiamus lapus.
Režisieriaus vizija
Filmo kūrimo ėmėsi prancūzų kūrėjas Alexandre‘as Bemoyanas, kuriam tai yra debiutinis darbas. Anksčiau dirbęs animatoriumi filmuose „Kung fu Panda“ ir „Monstrai prieš ateivius“, kūrėjas savo patirtį įneša ir į naująjį filmą. Bent jau kažkokios jungtys tikrai jaučiasi, ypač veikėjų vizualizacijoje. Nepaisant to, jam debiutinis darbas tikrai pavyko. Jis išsiskiria iš daugelio tipinių nuobodžių ir blankių europietiškų filmų, sukurdamas tikrai jaukią ir nuoširdžią atmosferą.
Taip pat skaitykite: Mažasis Mėnulio globėjas – Munis
Filmo režisieriaus Alexandre Heboyan teigimu, pagrindine kūrėjų užduotimi buvo sukurti šiuolaikišką, estetiškai patrauklų ir ryškų filmą, nepanašų į anksčiau kurtas istorijas, tačiau tuo pačiu išlaikyti senąsias animacijos tradicijas. „Manau, jog „Munis“ - tai iššūkis Holivudui. Buvo įdomu ar mums pavyktų sukurti nepriklausomą animacinį filmą, kuris susilauktų tokio susidomėjimo, kokiu pasižymi didžiųjų animacijos studijų kūriniai ir gebėtų konkuruoti su jais“, - didžiuodamasis filmo sėkme gimtojoje Prancūzijoje pasakojo A. Jam antrina ir režisierius Benoît Philippon, sugalvojęs filmo idėją. „Man buvo svarbu filme parodyti vertybes, aktualias net ir išgalvotame pasaulyje - draugystę, meilę, rūpestį vienas kitu ir kitus žemiškus džiaugsmus.
Anot režisieriaus Alexandre Heboyano, šis filmas turėjo būti iššūkis Holivudui, siekiant įrodyti, jog ir nepriklausoma animacija gali būti šiuolaikiška ir sudominanti skirtingo amžiaus žiūrovus. Išlaikydamas tradicines animacijos tematikas apie gėrį ir blogį, tyrumą, nepriklausomybę bei meilę, „Munis“ skleidžia tą paprastą ir nepretenzingą nuoširdumą, kuris gal ir nuspėjamas, tačiau vis tiek gerbtinas kino užmojis.
„Munis: mažasis mėnulio globėjas“ yra vienas iš labai retų Europos animacijos pavyzdžių, kurį žiūrėdamas gali visas pasinerti į filmuką. Jis nėra labai gilus ar toks protingas kaip „Pixar“ animacijos, tačiau sugeba sukelti malonų jausmą, leidžiantį atsipalaiduoti. Įdomūs veikėjai, graži ir, svarbiausia, skirtinga animacija yra papildoma puikiu garso takeliu.
Nepaisant nuspėjamo siužeto ir pagrindinių veikėjų arkų, įkrentančių į tradicines coming-of-age klišes, animacija prikausto savo detalizavimu ir mastu. Apibendrintai vizijai pritrūksta inovatyvumo, jog prilygtų Hayao Miyazakio meistriškumui, tačiau režisierių Benoito Philippono ir Alexandre Heboyano ambicijos konkuruoti su didžiųjų animacijų studijomis, nėra visiškai laužtos iš piršto.
Taip pat skaitykite: Mėnulio globėjas Munis
tags: #munis #mazasis #menulio #globejas #alexandre #heboyan