Šiuolaikiniame pasaulyje interneto skvarbos didėjimas paskatino socialinių tinklų naudotojų skaičiaus augimą. Tai puiki terpė vystyti komunikaciją su draugais, bendradarbiais, pradėti individualią veiklą ar net verslą. Tai tapo aktyviai naudojama komunikacijos priemone, kurią susidomi tiek įvairios organizacijos, tiek individualūs asmenys. Būtent ši komunikacijos priemonė lėmė labai daug pokyčių tiek išorinėje tiek vidinėse organizacijų vystyme. Internetiniai socialiniai tinklai yra viena iš perspektyviausių skaitmeninės reklamos aplinkos priemonių (Brettel et al. 2015).
Sociãliniai tinkla - tai iš pavienių individų, jų grupių, organizacijų sudarytos socialinių ryšių sistemos. Socialinių tinklų nariai glaudžiai tarpusavyje susiję tarpasmeniniais ryšiais (pvz., giminystė, draugystė, seksualiniai ryšiai, simpatija ar antipatija) ir ekonominiais, politiniais, socialiniais santykiais.
Dažniausiai skiriami socialinių tinklų 2 tipai: grįsti stipriais ir silpnais ryšiais. Stipriais ryšiais grįsti socialiniai tinklai yra homogeniški, jiems būdinga didelis tarpusavio pasitikėjimas, neformalumas, tiesioginis ryšys, parama.
Informacinių technologijų, ypač interneto, sklaida kuria vadinamąją socialinę tinklaveiką be erdvės ir laiko apribojimų. Asmens savęs siejimą su tam tikra geografine vieta 21 a. pradžioje keičia tinklaveikos individualizmas, t. y. asmuo sieja save su tam tikru socialiniu tinklu (dažniausiai virtualioje erdvėje).
Socialinių tinklų analizė leidžia tyrinėti jų struktūrą ir sudarymą, turinį, specialius išteklius. Nevienodas ribotų išteklių paskirstymas gali lemti ir bendradarbiavimą, ir konkurenciją socialiniame tinkle. Socialinių tinklų analizėje dažnai pasitelkiama sociometrija.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Skiriama socialinių tinklų tyrimų svarbiausios kryptys: vieno individo (egocentriškų) tinklaveikos ryšių tyrimai (grindžiami paties individo informacija apie jo ryšius), sisteminiai tinklaveikos tyrimai (konstruojami remiantis visų tinklaveikos dalyvių informacija apie esamus ryšius), sklaidos tyrimai (nagrinėja socialiniais tinklais sklindančios informacijos, gandų, inovacijų procesus).
Socialinių tinklų tyrimams didelę reikšmę turėjo G. Simmelio (Apie socialinę diferenciaciją / Über soziale Differenzierung 1890, Didmiestis ir dvasinis gyvenimas / Die Grosstädte und das Geistesleben 1903), Jungtinių Amerikos Valstijų sociologo H. C. White’o (Tapatumas ir kontrolė / Identity and Control 1992 22008, Rinkos iš tinklų / Markets from Networks 2002), t. p. A. R. Radcliffe’o‑Browno, B. Malinowskio, P. M. Blau ir T. Parsonso, C. Lévi‑Strausso darbai.
Medijų sąvoka apima visas medijas ir žiniasklaidą (spaudą, radijo ir televizijos laidas, kino filmus, reklamą, internetą ir kt.) bei kitus informacijos teikėjus (įskaitant bibliotekas, archyvus, muziejus) nepriklausomai nuo naudojamų technologijų.
Medijų raštingumas suprantamas kaip visi techniniai, pažinimo (kognityviniai), socialiniai, pilietiniai ir kūrybiniai gebėjimai, leidžiantys mums naudotis medijų, žiniasklaidos ir informacinėmis priemonėmis, kritiškai jas suprasti ir su jomis bendradarbiauti. Tokie gebėjimai įgalina mus aktyviai dalyvauti visuomenės socialinėse, kultūros ir ekonominėse veiklose bei demokratiniuose procesuose.
Medijų raštingumas yra vienas svarbiausių XXI a. visuomenės gebėjimų, apimantis ir siauriau suprantamą informacinį raštingumą, t. y. gebėjimus identifikuoti, gauti, vertinti, atrinkti ir etiškai bei atsakingai naudoti reikalingą informaciją iš įvairių informacijos šaltinių. Tai viena pagrindinių žmogaus teisių skaitmeniniame pasaulyje, sudaranti galimybes pasiekti asmeninių, socialinių, darbo ir švietimo tikslų.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Lietuvoje veikia Nacionalinis medijų ir informacinio raštingumo tinklas, vienijantis įvairias institucijas ir nevyriausybines organizacijas; tinklapis mokiniams - „Draugiškas internetas“.
Įsitraukus į aktyvias veiklas susipažįstama su įvairių rūšių skaitmeniniu turiniu, aptariami tekstinės, garsinės, vaizdinės informacijos pavyzdžiai. Skatinama naudotis nurodytu skaitmeniniu turiniu per įvairių dalykų pamokas (pvz., panagrinėti Lietuvos žemėlapį internete, aptarti nuotraukas apie mokyklą, gyvenamą vietovę, apžiūrėti kurios nors muziejaus kolekcijas), atpažinti ir įvardyti skaitmeninio turinio rūšį: tekstą, garsą, vaizdą (piešinį, nuotrauką), vaizdo įrašą (filmuką).
Interneto žemėlapis
Pateikiant pavyzdžius susipažįstama su informacijos patikimumo sąvoka. Aptariama, kaip vertinti duomenų ir informacijos apie objektą ar reiškinį patikimumą pagal pateiktus kriterijus.
Išsiaiškinama, kad yra skirtingų rūšių programų ir programėlių, kurios skirtos žaisti, mokytis, ieškoti informacijos, tvarkyti tekstus, failus, piešti, klausytis muzikos, žiūrėti filmus ir kt. Aptariama, kada skaitmeniniu turiniu (pvz., muzika, filmais, knygomis, žaidimais, edukacinėmis programomis) galima naudotis nemokamai, o kada - reikia tą skaitmeninę priemonę įsigyti (nusipirkti).
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Bendraujant virtualioje erdvėje, nepažįstami asmenys (pašnekovai) gali apsimetinėti kitais asmenimis, t. y. skelbti, pasakoti apie save melagingą informaciją (pavyzdžiui, vardą, amžių, lytį, šalį, miestą, pomėgius ir kt.), nuotraukas, vaizdo įrašus ir kt., siekiant pelnyti vaiko pasitikėjimą.
Mokomasi atlikti nedideles praktines užduotis skaitmeniniais įrenginiais (pavyzdžiui, parašyti, nupiešti, įdainuoti, nufotografuoti ar nufilmuoti sveikinimą, kvietimą į gimtadienį ar kurią kitą šventę, sukurti ir iliustruoti trumpas istorijas). Atliekant užduotis, susipažįstama su klaviatūra: aiškinamasi, kaip rinkti mažąsias ir didžiąsias raides, skyrybos ir kitus ženklus. Aptariami įvairūs būdai idėjai perteikti (nupiešti, parašyti, parengti kompoziciją, padaryti garso įrašą, nufilmuoti veiksmus ir pan.).
Aptariamos duomenų ir informacijos privatumo, patikimumo problemos, pateikiami ir nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai. Gilinamasi į duomenų ir informacijos patikimumo problemą. Mokomasi atpažinti kibernetines grėsmes ir atitinkamai į jas reaguoti ir elgtis.
Mokomasi dirbti su įvairiuose šaltiniuose rasta informacija: analizuoti, grupuoti faktus pagal įvairius požymius, atrinkti svarbiausius, išmesti pasikartojančius, perfrazuoti, apibendrinti, įvertinti, ar ko netrūksta, ar pakanka klausimui atsakyti. Naudojamasi skaitmeninėmis technologijomis, ugdomi informacijos paieškos internete gebėjimai, daug dėmesio skiriama informacijos patikimumo problemoms.
Supažindinama su elektroninės paslaugos sąvoka, aptariama viešųjų elektroninių paslaugų paskirtis ir nauda, išbandomos bent kelios elektroninės paslaugos (pavyzdžiui, aplankomas virtualus muziejus, pasinaudojama elektronine enciklopedija, žodynu, biblioteka, vertimo sistema, duomenų saugykla ir pan.).
Mokomasi atsirinkti tinkamas grupinio komunikavimo priemones, atpažinti kibernetines grėsmes ir į jas tinkamai reaguoti. Prisimenama elektroninės paslaugos samprata, susipažįstama su elektroninėmis paslaugomis, kurioms gauti būtinas asmens tapatybės patvirtinimas. Aptariami asmens tapatybės elektroninėje erdvėje patvirtinimo būdai, reikalingos priemonės, kokie pavojai tyko nesaugant asmens tapatybę identifikuojančių duomenų.
Remiantis įvairiais informacijos šaltiniais, nurodomos aktualios vietos, nacionalinės ir globalios problemos. Analizuojant ir interpretuojant politinius procesus, pateikiami argumentai bei savo nuomonė pagrindžiama. Aptariama žiniasklaidos priemonių įvairovė ir jų reikšmė užtikrinant visuomenės informavimą, žodžio laisvė demokratinėje valstybėje.
Įvertinami socialinių medijų privalumai ir trūkumai, diskutuojama apie asmeninę atsakomybę už informacinio turinio skelbimą, komentavimą ir platinimą.
Lyginamos melagingos informacijos, dezinformacijos, informacinių karų, propagandos ir kibernetinių atakų sampratos, aptariami šių reiškinių panašumai ir skirtumai, jų sąsajos ir keliamos grėsmės asmeniui, visuomenės ir valstybės saugumui, pateikiama pavyzdžių.
Nurodoma, kuo skiriasi patikimi informacijos šaltiniai nuo nepatikimų, objektyvi informacija, faktai, duomenys nuo subjektyvios informacijos, nuomonės.
Įvardijami reikšminiai žodžiai ir tikslingai pasirenkama reikiamą įvairiais būdais ir formomis (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateikta informacija iš skirtingų šaltinių, ji kritiškai vertinama, interpretuojama, lyginama, klasifikuojama, analizuojama, jungiama ir apibendrinama kelių skirtingų šaltinių informacija.
Pasirenkami patikimi informacijos šaltiniai įvardydami kriterijus. Skiriama objektyvi informacija, faktai, duomenys nuo subjektyvios informacijos, nuomonės. Analizuojamas ir vertinamas informacijos šaltinių patikimumas, pasirenkami patikimi informacijos šaltiniai.
Taigi, socialiniai tinklai yra svarbi komunikacijos priemonė šiuolaikiniame pasaulyje, turinti tiek privalumų, tiek trūkumų. Svarbu kritiškai vertinti informaciją ir atsakingai naudotis socialinėmis medijomis.
Pasak autoriaus Richard Nordquist, bendravimas yra įvardijamas, kaip pranešimų siuntimo ir gavimo žodinėmis ar neverbalinėmis priemonėmis procesas, įskaitant kalbą ar žodinį bendravimą; rašymas ir grafiniai vaizdai (pavyzdžiui, infografikos, žemėlapiai ir diagramos); ir ženklai, signalai ir elgesys. Paprasčiau tariant, komunikacija yra „tam tikros prasmės kūrimas ir pasidalinimas ja“ (Richard Nordquist 2019).
Pastebime jog vis su kiekvienais metais socialiniuose tinkluose vis daugiau registruojasi ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys - įmonės.
Socialinių tinklų kaip komunikacijos su vartotojais kanalo galimybių analizės pristatymas. (2019 m.). Sausio 21 d.
DARBO DUOMENYS
- 17 puslapių (1394 žodžiai)
- MS PowerPoint 1076 KB
- Lygis: Universitetas
tags: #socialiniu #mediju #formos #ir #rusys