Planuojant finansinę ateitį, svarbu žinoti, kokios pensijos galima tikėtis sulaukus pensinio amžiaus. Senatvės pensijos skaičiuoklė - praktiškas įrankis, kuris padeda kiekvienam gyventojui įvertinti, kokio dydžio valstybinę pensiją jis gali gauti pagal sukauptą stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Pasinaudojus šia skaičiuokle, galima lengviau apsispręsti dėl papildomo kaupimo, pensijos planavimo ar net vėlesnio išėjimo į pensiją. Net ir esant jaunam svarbu domėtis, kokia ateities pensija Jūsų laukia. Tai užtikrins stabilumą.
Sodra sukūrė internetinę senatvės pensijos skaičiuoklę, leidžiančią kiekvienam asmeniui sužinoti prognozuojamą savo pensijos dydį. Ši skaičiuoklė yra patogi priemonė, kuri padeda planuoti savo finansinę ateitį.
Kaip apskaičiuoti Australijos senatvės pensiją [nemokamas „Excel“ šablonas]
Senatvės pensijos sudedamosios dalys
Lietuvoje senatvės pensijos dydį sudaro dvi pagrindinės dalys:
- Bazinė pensijos dalis (fiksuota)
- Individualioji pensijos dalis (kintama)
Bazinė pensijos dalis
Tai yra vienoda visiems turintiems būtinąjį stažą. 2026 metais Lietuvoje reikės 34,5 metų būtinojo pensijų stažo, norint gauti senatvės pensiją, nes stažas kasmet pamažu didinamas (2025 m. buvo 34 m., o 2027 m. sieks 35 m.). Šią dalį moka „Sodra“ nepriklausomai nuo jūsų atlyginimo dydžio.
- ✅ Jei turite visą būtinąjį stažą - šią dalį gausite visą.
- ❗ Jei stažas mažesnis - ši dalis bus proporcingai mažesnė.
Individualioji pensijos dalis
Ši dalis priklauso nuo:
Taip pat skaitykite: GPM skyrimas pensijai: gidas
- Kiek metų dirbote ir kokį atlyginimą gavote.
- Kiek įmokų sumokėjote „Sodrai“.
- Sukaupto pensijų apskaitos vienetų (PAV) skaičiaus.
Kuo daugiau dirbote ir kuo didesnes įmokas mokėjote - tuo didesnė ši dalis.
📌 2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje didės apie 80 eurų, arba 12 procentų, ir pasieks maždaug 750 eurų. Tuo metu gyventojams, sukaupusiems būtinąjį stažą, vidutinė senatvės pensija augs dar labiau - apie 90 eurų, arba 12,5 procento, ir sudarys apie 810 eurų.
💡 Papildomai:
- Gali būti priedai už papildomą stažą virš būtinojo, neįgalumą ar vaikus.
- Jei kaupiate II pakopos pensijų fonde - papildoma pensija mokama atskirai.
Papildomos įmokos ir jų įtaka pensijos dydžiui
Taip, papildomos įmokos gali padidinti jūsų senatvės pensijos dydį. Kuo daugiau įmokų sumokėsite „Sodrai“, tuo daugiau pensijų apskaitos vienetų (PAV) sukaupsite, o tai tiesiogiai padidins individualiąją pensijos dalį. Be to, jei kaupiate pensijų fonde (II pakopa), papildomos įmokos didina ir būsimą papildomą pensiją.
Pensinis amžius
Norėdami tiksliai sužinoti, kada galite tikėtis išeiti į pensiją pagal gimimo datą, galite pasinaudoti „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus skaičiuokle. Visą pensijinio amžiaus lentelę rasite čia.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa: istorinė perspektyva
Vyrų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.
Moterų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.
Darbo tęsimas ir pensijos dydis
Jei dirbtumėte dar 5 metus - jūsų pensija tikrai padidėtų. Per šį laikotarpį toliau kauptumėte PAV, o tai didintų individualiąją pensijos dalį. Be to, viršijus būtinąjį stažą, gali būti skiriamas papildomas priedas už kiekvienus papildomus metus, todėl ilgesnis darbo laikotarpis dažniausiai reiškia ir didesnę senatvės pensiją.
Tavo pensija - tavo įmokų atspindys. Planuok atsakingai, skaičiuok iš anksto ir užsitikrink finansinę ramybę ateityje.
Pensijų indeksavimo pavyzdžiai
Svarbu atkreipti dėmesį, kad visi žemiau pateikiami pavyzdžiai yra iliustratyvaus pobūdžio ir rodo bendrus skaičiavimo principus. Žmogaus pensijos dydis gali skirtis priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Pavyzdžiui, jei žmogus anksčiau gavo išankstinę pensiją, jo indeksuotoji pensija bus sumažinta, ir priešingai, jei žmogus anksčiau atidėjo pensijos mokėjimą, jo indeksuotoji pensija bus dar padidinta. Jei žmogus gaunantis senatvės pensiją vis dar dirba, kiekvienais metais jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius padidėja. Dėl to papildomai didinama ir pensija.
Taip pat skaitykite: Vaikų patyčios mokykloje
1 situacija
Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 29 metus stažo ir sukaupė 20 taškų. 2024 metais būtinasis stažas buvo 33,5 metų. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui. Bazinės pensijos dydis 2024 metais: 269,77 euro, vieno apskaitos taško vertė: 6,38 euro.
2024 metais šio žmogaus pensijos dydis, sudėjus bendrąją ir individualią pensijos dalis, buvo: 269,77 + 127,60 (20 x 6,38) = 397,37 Eur
Bazinės pensijos dydis 2025 metais padidėjo iki 298,45 euro, o vieno apskaitos taško vertė iki 7,16 euro.
2025 metais šio žmogaus pensija apskaičiuojama taip: 298,45 + 143,20 (20 x 7,16) = 441,65 Eur
2 situacija
Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 42 metus stažo ir 40 apskaitos taškų. Priminkime, kad bazinės pensijos dydis 2024 metais buvo 269,77 euro. Kadangi 42 metai - daugiau, nei 2024 m. galiojęs būtinasis stažas, bendroji pensijos dalis 2024 metais buvo apskaičiuojama taip: 42/33,5 x 269,77 = 338,21 Eur
Taško vertė 2024 metais siekė 6,38 euro, todėl individuali šio žmogaus pensijos dalis 2024 metais buvo: 40 x 6,38 = 255,2 Eur
Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, pensijos dydis 2024 metais buvo: 338,21 + 255,2 = 593,41 Eur
2025 metais, bazinės pensijos dydžiui padidėjus iki 298,45 euro, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip: 42/33,5 x 298,45 = 374,17 Eur
2025 metais taško vertė išaugo iki 7,16 euro, todėl individuali pensijos dalis 2025 metais apskaičiuojama taip: 40 x 7,16 = 286,4 Eur
Sudėjus bendrą ir individualią dalį, pensijos dydis 2025 metais yra: 374,17 + 286,4 = 660,57 Eur
3 situacija
Žmogus, išėjęs į pensiją 2019 metais, turi 30 metų stažo ir 65 apskaitos vienetus. 2019 metais būtinasis stažas buvo 31 metai. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui. 2024 metais bazinės pensijos dydis: 269,77 euro, apskaitos vieneto vertė: 6,38 euro.
2024 metais šio žmogaus pensija buvo apskaičiuojama taip: 269,77 + 414,7 (65 x 6,38) = 684,47
2025 metais bazinės pensijos dydis: 298,45 euro, apskaitos vieneto vertė: 7,16 euro.
2025 metais pensija apskaičiuojama taip: 298,45 + 465,4 (65 x 7,16) = 763,85
Kaip rašoma „Sodra“ pranešime žiniasklaidai, kiekvieno žmogaus pensijos padidėjimas yra individualus ir gali būti įvairių aplinkybių, dėl kurių žmogaus pensija padidėja ne tiek, kiek nurodoma viešai skelbiamoje informacijoje. Vis dėlto yra bendri principai, kuriuos žinant daugeliu atveju galima apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai:
- žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai
- jo įgyti apskaitos taškai
- galiojantis bazinės pensijos dydis
- apskaitos taško vertė.
Taigi, norint paskaičiuoti, kiek buvo padidinta pensija šiais metais, reikia žinoti savo sukauptą stažą, apskaitos taškų skaičių, o taip pat prisiminti, kelintais metais išėjote į pensiją. Šią informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Kai pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, kiekviena pensijos dalis padidinama atskirai. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais ji buvo padidinta 10,63 proc. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė padidėjo 12,23 proc.
Kaip apskaičiuojama bendroji pensijos dalis?
Bendrosios pensijos dalies dydis priklauso nuo įgyto stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui. Jei žmogus įgijo didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė. Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą padalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio. Svarbu - žmonėms, kurie sulaukė senatvės pensijos amžiaus iki 2018 metų, bendroji dalis apskaičiuojama jų įgytą stažą padalijant iš 30 metų stažo ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.
Pavyzdžiui, jei žmogus, kuris turi 42 metus stažo, išeina į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas siekia 34 metus, bendroji pensijos dalis šiemet skaičiuojama taip: 42/34 x 298,45 = 368,67 Eur
Jei žmogus, kuris sukaupė 42 metus stažo, išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų, 2025 m. bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip: 42/30,5 x 298,45 = 410,98 Eur
Prie bendrosios dalies pridedama individualioji pensijos dalis.
Kaip apskaičiuojama individualioji pensijos dalis?
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Pavyzdžiui, taško vertė 2024 metais buvo 6,38 Eur. Jei žmogus turėjo sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip: 20 x 6,38 = 127,60 Eur
2025 m. taško vertė padidėjo iki 7,16 euro. Nuo šiol 20 apskaitos taškų turinčio žmogaus individuali pensijos dalis skaičiuojama taip: 20 x 7,16 = 143,20 Eur
Tarptautiniai susitarimai
Tais atvejais, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas pensija Lietuvoje turi būti skiriama pagal kitoje valstybėje įgytą stažą, laikoma, kad asmuo per kalendorinius metus įgijo vieną apskaitos vienetą, o už kalendorinių metų dalį - proporcingai mažesnę apskaitos vieneto dalį.
tags: #paskaiciavau #savo #pensija