Slaugytojo profesija yra viena iš kilniausių ir reikalingiausių pasaulyje. Šie žmonės kasdien rūpinasi sergančiaisiais, teikia pagalbą ir palaikymą, dažnai dirbdami sunkiomis sąlygomis ir patirdami didelį emocinį krūvį. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, slaugytojai atlieka svarbų vaidmenį sveikatos priežiūros sistemoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime slaugytojų dienos istoriją, paliatyviosios medicinos svarbą ir iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvos slaugytojai.
Tarptautinė slaugytojų diena minima gegužės 12 d., minint Florence Nightingale gimtadienį. Tačiau Lietuvoje yra ir kitų svarbių datų, susijusių su medicinos darbuotojais. Pavyzdžiui, balandžio 27-oji, Medicinos darbuotojų diena, įteisinta 2004 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko iniciatyva.
Slaugytojų vaidmuo žalinant sveikatos sistemą
Paliatyvioji medicina - visos medicinos širdis
Spalio antrasis šeštadienis pasaulyje minimas kaip Paliatyviosios pagalbos ir hospisų diena. Iniciatyvių ir darbščių žmonių dėka spalio 9 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje Vilniuje įvyko prasmingas renginys, skirtas apžvelgti Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos veiklą. Tai buvo ne tik proga paminėti labai svarbios medicinos srities reikšmingą sukaktį, bet ir susitikimas, kuriame prisiminti šviesaus atminimo gydytojai, kūrę Lietuvos paliatyviosios ir skausmo medicinos pagrindus - gydytojas kardiologas, pirmasis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas prof.
Renginį atidarė POLA prezidentas, paliatyviosios medicinos ekspertas Ričardas Cervin. Jis pabrėžė, kad paliatyvioji medicina - tai visos medicinos širdis. „Paliatyvioji medicina iš esmės gyvuoja tiek, kiek gyvuoja visa medicina. Pats Hipokratas dar prieš 2500 metų mus išmokė, palikdamas etikos kodeksą, skelbiantį gydytojo profesijos misiją - padėti sergančiam ir kenčiančiam. Medicina niekada nesiekė lengvų išeičių, ji visuomet ieškojo, kaip tobulėti, kad padėtų žmogui,“ - kalbėjo R.
Jis pabrėžė, kad veiksminga pagalba sergančiajam turi būti visapusiška - greta medicininės pagalbos turi eiti psichologinė, socialinė ir dvasinė pagalba. „Kol nėra visų šių elementų, tol visapusiškai padėti sunku. Puoselėdami paliatyviąją mediciną, padedame ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiems. Svarbiausia - žinoti, kad tokia pagalba yra“, - sakė R. Savo kalboje jis pasidalijo prisiminimais apie prof.
Taip pat skaitykite: Tarptautinė gydytojų slaugytojų diena
„Profesorius Šeškevičius itin gerai suprato, kad paliatyviosios medicinos sėkmei būtina bendruomenė - nes tik bendromis pastangomis galima pasiekti reikšmingų pokyčių. Jis visada pabrėždavo slaugytojų darbo svarbą, gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimo būtinybę, švietimo ir mokslinių tyrimų reikšmę šios medicinos srities plėtrai“, - kalbėjo prof. Zenė Bernatavičienė, Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo vedėja, pristatė ekspoziciją „Profesorius Arvydas Šeškevičius - Dzūkijos krašto šviesuolis, dalinęs gėrį, meilę, viltį…“.
Gražu ir simboliška, kad idėją surengti šią parodą Vilniuje įkvėpė mažas, bet prasmingas simbolis - prof. A. Dr. Pasak Irenos Povilonienės, gydytoja Janė Baublienė dėjo labai daug pastangų, kad Lietuvoje atsirastų taip reikalinga pagalba skausmuose gyvenantiems pacientams. 1995 m. Santaros klinikose ji įkūrė Skausmo kliniką, vadintą „humanizmo salele“.
J. Baublienė buvo atkakli ir veikli praktikė, į skausmo mediciną žiūrėjo plačiau - kaip į paliatyviosios medicinos dalį. Ji akcentuodavo, kad reikia valdyti ne tik skausmą, bet ir kitus simptomus. „Kai praėjusių metų pabaigoje pradėjau rengti parodą „Lietuvos medicina. 2024“ - ekslibrisų, surinktų per dešimtmetį (nuo 2014 m.), ėmiau ieškoti kai kurių jų autorių. Ieškojau dr. Arvydo Šeškevičiaus artimųjų - norėjau paklausti, gal jie žino, kas sukūrė šiuos ekslibrisus. Taip atradau parodą, susiradau Zenę, parašiau jai, sutarėme dėl parodos eksponavimo Lietuvos medicinos bibliotekoje, bet apie ekslibrisą, deja, taip ir nesužinojau.
Vėliau sutikau POLA prezidentą Ričardą Cervin, kuris teiravosi dėl galimybės eksponuoti vaikų piešinių parodą. Išsikalbėjome, kad kaip tik spalio mėnesį planuojama paroda, skirta prof. A. Šeškevičiaus gyvenimui ir darbams prisiminti. Štai taip atsirado šis šviesus renginys. Dabar, minint 30 metų sukaktį, Lietuvos paliatyviosios medicinos bendruomenė kalba apie tai, ką svarbiausia išsaugoti - žmogiškumą, pagarbą ir gebėjimą būti šalia, kai labai sunku. Paroda „Profesorius Arvydas Šeškevičius - Dzūkijos krašto šviesuolis, dalinęs gėrį, meilę, viltį…“ Lietuvos medicinos bibliotekoje veiks iki spalio 30 d.
Taip pat kviečiame žiūrėti spalio 14 d. vykusio POLA nuotolinio seminaro su prof. Carlos Centeno įrašą „Drauge žmogaus orumo kelyje pokalbis su prof. Carlos Centeno apie paliatyviąją pagalbą”. Renginį moderavo POLA prezidentas Ričardas Cervin.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Paliatyvi slauga
Iššūkiai ir problemos
Deja, ne visi slaugytojai Lietuvoje dirba sąžiningai. Vakar Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose įvyko antrasis posėdis, kuriame buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro buvusių slaugytojų bei jų bendrininkų baudžiamoji byla . Jie ne tik terorizavo įstaigoje gulinčius bei namuose lankomus senjorus, bet juos apvaginėjo ir mušė. Šioje baudžiamojoje byloje iš viso yra kaltinami šeši kaltinamieji, kuriems pareikšti kaltinimai dėl plėšimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, netikros elektroninės mokėjimo priemonės neteisėto disponavimo, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, vagystės, neteisėto dokumentų įgijimo ir laikymo. Prie slaugytojų nusikaltimų prisidėjo ir vienos sugyventinis.
Šių metų kovą į policiją kreipėsi viena Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro pacientė, kuri pareiškė, kad ją šioje slaugos įstaigoje net du kartus apvogė slaugytoja. 88 metų moteris teigė, kad vieną naktį slaugytoja ją išstūmė iš lovos ir iš rankų išplėšė 2,5 tūkst. eurų, o kitą naktį panašiomis aplinkybėmis pagrobė dar 1,5 tūkst. eurų. Slaugytojos pajutusios, kad už vagystes ir smurtą niekas jų nebaudžia, subūrė vagių ir sukčių gaują, įtraukė ir vienos jų 6 kartus teistą sugyventinį. Bylą pareigūnai atnaujino gavę slaugos įstaigą jau palikusios tos pačios senolės pareiškimą, kad ją namuose apiplėšė socialines paslaugas siūliusios moterys. Tada, surinkus papildomų įrodymų, įtarimai dėl ligoninėje įvykdyto plėšimo buvo pateikti Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre dirbusiai 54 metų slaugytojai.
Jei atsinešto gėrimo šeimininkams įpiršti nepavykdavo, moterys griebdavosi smurto. Jų auka tapo ir ta pati 88 metų šiaulietė, kurią ligoninėje du kartus apiplėšė 45 metų slaugytojos buvusi kolegė. Po moterų apsilankymo ši senjorė pasigedo 500 eurų, auksinio laikrodžio ir žiedo. 92 metų šiaulietis po šių moterų vizito neteko 1 tūkst. eurų. Nuo darbą praradusios slaugytojos skaudžiai nukentėjo ir 81 metų aklas senjoras - pardavė senolio žemės sklypą, o gautus 7 tūkst.
Viena iš kaltinamųjų neigia savo kaltę. Viena iš kaltinamųjų V. B., kaip ir praėjusiame teismo posėdyje, savo kaltę primygtinai neigia. „Jei būčiau skriaudus, būčiau ir nuskriaudus. Nesu palietusi nė vieno senelio. Aš jais rūpinausi, todėl tikrai jokių pinigų neėmiau“, - pasakojo viena iš kaltinamųjų V. Ši kaltinamoji rūpinosi viena senyvo amžiaus moterimi, kuri po mirties kaltinamajai V. B. paliko butą. Tačiau greitai testamentas pripažintas neteisėtu. Anot kaltinamosios V.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Į teismo posėdį neatvyko dvi kaltinamosios - O. S. ir A. K. Viena iš kaltinamųjų O. S. nebuvo pranešusi, dėl kokios priežasties neatvyko. Jos nebuvo ir pirmajame teismo posėdyje. Kita kaltinamoji A. K. į teismo posėdį neatvyko dėl paaiškinamos priežasties. Jos gynėjas teismo posėdyje paaiškino, jog A. K. spalio 9 d. buvo atlikta pėdos operacija, todėl apie 10 savaičių ji negalės tinkamai judėti. Dėl šios priežasties kaltinamosios A. K. Tam nepritarė ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Aivaras Povilaitis. Anot jo, reikia atsižvelgti į senyvo amžiaus žmogų, kad jam netektų vaikščioti po kelis teismo posėdžius. Teismas nusprendė, jog byla bus nagrinėjama atskirais epizodais.
Slaugytoja
Lietuvos medicinos istorijos puslapiai
Įvairius gydymo metodus žmonija pažino jau antikos laikais, tačiau profesionalus gydymas vystėsi gana lėtai. Ne išimtis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK), kur viduramžiais ir dar ilgokai vėliau buvo gydomasi vaistažolėmis, tikima burtais. Plačiausiai paplitusi ir ankstyviausiai veikusi medicinos personalo dalis buvo savamoksliai liaudies gydytojai: burtininkai, žiniuoniai, žolininkai, užkalbėtojai. Jau nuo XVII a. didžiuosiuose LDK miestuose atsirado atskirų specializacijų gydytojų, augo medicinos lygis.
XVI-XVIII a. viduryje buvo labiausiai paplitusi medikų grupė balveriai, kurie gydė diduomenę. Jie atliko šiandienių chirurgų, odontologų, dermatologų, traumatologų ir net teismo medikų funkcijas. Šiuolaikinių ligoninių pirmtakės - špitolės LDK pradedamos steigti nuo XVI a. Vėliau buvo kuriami vienuolių ordinai, užsiimantys ligonių gydymu ir slauga. Naujas medicinos posūkis žymimas nuo XVIII a. septintojo dešimtmečio. LDK veikė iš Vakarų Europos sklidusios naujos medicinos teorijos ir idėjos.
Pradžią Lietuvos gydytojų visuomeninei veiklai davė Lietuvos nepriklausomybės įteisinimas 1918 m. vasario 16 d. Ryškiausią pėdsaką Lietuvos Respublikos gyvenime paliko Kauno medicinos draugija, įkurta 1919 m. gegužės 2 d., kuriai didelis vaidmuo teko organizuojant aukštųjų kursų medicinos skyrių, įsteigiant ir leidžiant periodinį leidinį „Medicina“, rengiant gydytojų suvažiavimus, įkuriant gydytojų sąjungą, organizuojant kovą su epidemijomis, plėtojant medicinos mokslą Lietuvoje. 1936 m. birželio 27 d. Pirmasis Lietuvos gydytojų suvažiavimas įvyko 1921 m. rugsėjo 21 d., antrasis - 1923 m. vasario 22-24 d., jame buvo nutarta visas Lietuvos gydytojų draugijas sujungti į Lietuvos gydytojų sąjungą.
Suvažiavime patvirtinti Lietuvos gydytojų sąjungos įstatai, jų projektą parengė okulistas Petras Avižonis. 1924 m. rugsėjo 22 d. J. Staugaičio ranka buvo parašytas prašymas Kauno miesto ir apskrities viršininkui įregistruoti Lietuvos gydytojų sąjungą. 1924 m. rugsėjo 27 d. gydytojų sąjunga įregistruota, o tų pačių metų spalio 22 d. paskelbta apie jos įsteigimą. Jos tikslas - suburti visus Lietuvos gydytojus į vieną organizaciją, kuri apgintų gydytojų profesinius interesus ir ugdytų gydytojų draugiškus santykius. Iki 1940 m. įvyko net devyni Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimai.
1948-1951 m. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Pasaulio lietuvių gydytojų sąjunga savo veiklą nukreipė pagalbos Lietuvos gydytojams ir sveikatos apsaugos linkme, organizavo gydytojų stažuotes JAV klinikose, siuntė į Lietuvą labdarą. 1989 m. gegužės 20 d. buvo atkurta Lietuvos gydytojų sąjunga. Visus Lietuvos gydytojus kaip 1937 m., taip ir 1989 m. Gyventojų patogumui buvo leidžiama daug informacinio pobūdžio leidinių, tokių kaip Lietuvos medicinos, farmacijos ir veterinarijos personalo ir įstaigų sąrašas: 1924-1925.
Sąraše išvardytos sveikatos įstaigos ir organizacijos bei juose dirbantys medikai: gydytojai, turintys nuolatinius leidimus medicinos eiti praktiką Lietuvoje, veterinarijos įstaigos, veterinarijos gydytojai, dantų gydytojai ir dantistai, miesto ir kaimo vaistinės, farmacininkai. Tokie sąrašai buvo leidžiami ir vėlesniais metais - Lietuvos medicinos, farmacijos ir veterinarijos personalo ir įstaigų sąrašas 1928-1929, taip pat buvo leidžiami sąrašų papildymai - Lietuvos medicinos, veterinarijos ir farmacijos personalo ir įstaigų sąrašo 1928-1929 metų leidinio papildymas. 1937 m. išleistame žinyne S.M. Ligonių kasos medicinos personalo ir įstaigų sąraše pateikta informacija apie gydytojus, gydymo įstaigas, įkainius ir kt.
Gydytojo, felčerio, slaugytojo, sveikatos apsaugos darbuotojo profesijos yra stebuklingos. Yra įžymių medikų, kurių vardai istorijos įvykių verpetuose užmirštami: Prano Juozapavičiaus kraštotyros rankraščių rinkinys. Žymūs kauniečiai. Broliai Minkovskiai iš Aleksoto, Prano Juozapavičiaus kraštotyros rankraščių rinkinys. Biografijos. Gydytojų pagalbininkai - medicinos felčeriai. Jų sąjunga gyvuoja Lietuvoje nuo 1926 m. lapkričio 30 d.
Lietuvos medicinos felčerių sąjungos narių 2-ajame visuotiname suvažiavime, kuris įvyko 1928 m. balandžio 30 d., buvo nutarta valdyboje skaitytą pranešimą išspausdinti atskiru leidiniu, Trumpa felčerizmo istorija Lietuvoje 1918-1928 (apie p. 61-65 įsivėlusį klaidą buvo informuota Visiems p. p. medicinos felčeriams). Lietuvos medicinos felčerių sąjunga, vykdydama visuotinio sąjungos narių suvažiavimo rezoliuciją, pristatė medicinos felčerių įstatymo „Vyriausybės žinios“, 1926, Nr. 225, pakeitimo ir papildymo projektą, kuriame nurodoma, kokia veikla gali užsiimti gydytojo padėjėjas. Medicinos felčerių sąjungos valdyba 1930 m.
Ištikimos gydytojų bendražygės - medicinos seserys, rūpestingos sergančiųjų globėjos - nūnai vadinamos slaugytojomis. „Vien darbas ir darbas, ji turi niekad nenuvargti, niekam nesiskųsti, sesers draugas yra tik ligonis, o ligonį sesuo turi stiprinti ne tik daktaro paskirtais vaistais, bet ir morališkai“ taip rašoma 1930 m. pradėtame leisti Lietuvos gailestingųjų seserų sąjungos mėn. žurnale „Lietuvos sesuo“.
Medicinos tema buvo leidžiama daug periodinių leidinių, knygų. Pirmuoju lietuvišku medicinos populiarinimo leidiniu laikytas „Lietuvos ūkininko“ laikraščio priedas „Sveikata“ (1909-1915, 1920-1928), 1913 m. pasirodė pirmasis medicinos, veterinarijos, farmacijos ir gamtos mokslinis leidinys „Medicina ir gamta“, tačiau išspausdinti tik du numeriai ir leidyba nutrūko dėl lėšų stygiaus ir kt. priežasčių. 1914-1915 m. Vilniuje ėjo savaitraščio „Aušra“ priedas „Gydytojas“. Prieškario Lietuvos gydytojų viltis atgaivino 1920 m. pradėtas leisti periodinis leidinys „Medicina“, 1933 m. Būdai gydymo nekurių ligų / iszleido Sveiklinkis del pagelbos savo brolems lietuviams / Antanas Skinderis.
tags: #slaugytoju #diena #spalio #9