Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl, nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja. Lietuvos gyventojai vis sparčiau sensta ne tik dėl mažėjančio gimstamumo, bet ir dėl to, jog jauni žmonės masiškai emigravo dirbti, gyventi, o ir vaikus gimdyti kitur. Vis daugiau senukų ir Lietuvoje apgyvendinami globos namuose.
Skaičiai ir geografinė padėtis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys rodo, kad globos namų skaičius Lietuvoje nuolat auga. Globos namų - privačių, priklausančių valstybei, savivaldybėms ar religinėms organizacijoms - pastaruoju metu tik daugėja. Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje veikia apie 150 globos namų, kuriuose gyvena kiek daugiau nei 7 tūkst. žmonių, o vien vilniečių, laukiančių eilėje patekti į globos įstaigą, kaip rodo viešai prieinami duomenys, kiek daugiau nei 400. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2021 m. daugiausiai jų buvo Kauno apskrityje, mažiausiai - Utenos. Kiekvienuose globos namuose gyveno nuo 5 iki 230 senolių. O šiemet jau yra 195 globos namai, žadantys vienišiems pensininkams orią senatvę.
Tipai, savininkai ir finansavimas
Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, iš viso yra 33 socialinės globos namai, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė. Globos namai būna privačių, valstybinės, savivaldybių ar religinėmis organizacijų valdomi. Seimo Socialinių ir darbo reikalų komiteto pirmininkas Rimantas Dagys žurnalistams yra sakęs, jog vieno senolio išlaikymas globos namuose dar neįsivedus euro kainavo apie 3 000 Lt (870 eurų) per mėnesį. Didžiausią šių išlaidų dalį sudaro globos namų infrastruktūros išlaidos.
Tačiau, jeigu vienišam žmogui jau sunku tvarkytis, nereikėtų per daug išsigąsti kainų neprivačiose globos įstaigose, nes dalį kainos apmoka valstybė. Pats globotinis turi kas mėnesį atiduoti 80 proc. pvz., slaugos išmoką. Taip pat turi užmokėti 1 proc. nuo savo nekilnojamojo turto vertės. Tik paprastai senukai pasistengia savo nekilnojamąjį turtą parduoti ar dovanoti vaikams, giminaičiams. Dažniausiai žmogui lieka tik tie 20 proc. nuo pensijos.
Pernai vidutinė pensija žmogui, turinčiam privalomą stažą, buvo 574 eurai. Tačiau ar visi pensininkai gauna tokias pensijas? Gal žmogui lieka tik 50 Eur, o ir tuos pačius išleidžia vaistams, šiltesnėms kojinėms, gal net rūkalams ir t.t.? Juk ir globos namuose žmogus nenori atsisakyti visų savo įpročių.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Kainos ir paslaugų pobūdis privačiuose namuose
Pavyzdys: Bazinis kambarys, apstatytas standartiniais baldais - lovos, stalas, kėdės, spinta - skirtas dviems asmenims, kurie turės bendrą vonios kambarį. Senoliams, apgyvendintiems baziniame kambaryje, visos paslaugos, priklausomai nuo neįgalumo, įkainotos 1700-1900 eurais. Pabrėžiama, jog tai pilna bazinių paslaugų kaina be savivaldybės mokamos paramos dalies. O kambaryje Superior, šalia anksčiau išvardintų gėrių, dar gautų fizioterapiją 5 kartus per mėnesį, papildomą masažą 1 kartą per mėnesį, ne vieną, bet jau dvi kineziterapijas per savaitę ir kartą per mėnesį papildomą maitinimą.
Žiniasklaidoje aprašytose istorijose dauguma vaikų guosdavosi, jog negalią turinčių ar prie lovos prikaustytų senolių priežiūra jiems kainuoja nuo 1800 iki 2000 litų (nuo 520 iki 580 eurų) per mėnesį. Tačiau, jeigu vienišam žmogui jau sunku tvarkytis, nereikėtų per daug išsigąsti kainų neprivačiose globos įstaigose, nes dalį kainos apmoka valstybė.
Galimybės finansuoti priežiūrą ir infrastruktūrą
Senolių priežiūrai galima panaudoti daugybę kaimo plėtros programos lėšų, tačiau praėjusiame finansiniame laikotarpyje šios lėšos dažniausiai buvo skiriamos įvairioms patalpoms remontuoti. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrai buvo planuojama skirti 60 mln. litų (apie 17,3 mln. eurų). Projekto įgyvendinimas lems naujų ilgalaikės socialinės globos namų įkūrimą.
Maži ir bendruomeniški pavyzdžiai
Pavyzdys: Onos Milienės senelių namai Mažame Nemunėlio Radviliškio miestelyje veikiantys Onos Milienės senelių namai jau greit minės 20-metį. Tai puikus bendruomenės socialinio verslo pavyzdys, kuriuo padedama tiek pensinio amžiaus sulaukusiems senoliams, tiek valstybei. Čia apsistoję seneliai aprūpinami medicinine priežiūra, maitinimu, gali užsiimti įvairomis veiklomis. Šiai įstaigai jie atiduoda 80 proc. savo pensijos. Šiuo metu senelių namuose gyvena apie 20 senolių, tačiau per 20-metį yra buvę atvejų, kai gyveno ir virš 30-ies.
O. Milienės senelių namų vadovas skundžiasi, jog pastebėjusi, kad šie namai moka taupyti ir taupiai tvarkytis, savivaldybė tuo naudojasi. "Sako - jums čia kaime juk lengviau", - savivaldybės atstovų žodžius perfrazuoja L. Pleškys. Paklaustas apie kylančias kliūtis L. Pleškys sako, jog tetrūktų šiek tiek daugiau finansavimo ir savivaldybės dėmesio. "Plėstis tikrai neplanuojame. Pastaraisiais metais nemažai gyvenusiųjų išėjo anapilin, tad dabar turime užtektinai vietos. O finansavimo tokiai veiklai tikimės tik iš savivaldybės."
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Reikalavimai, standartai ir jų trūkumai
Gyvenimą socialinės globos namuose reglamentuoja socialinės globos normos, kurios nuolat tobulinamos, kad aplinka globos namuose išties vis labiau primintų namus. Tačiau gyvenančių globos namuose dažniausiai nepaklausiama, kokie jų lūkesčiai, todėl informacija ataskaitose ir realybėje gerokai skiriasi. Vis tik, kaip teigia mokslininkė, šiose normose dar likę tokių nuostatų, pavyzdžiui, jog viena virtuve-valgomuoju gali naudotis ne daugiau kaip 50 socialinės globos namuose gyvenančių žmonių, kurios menkai dera su namų aplinka.
Numatyti asmeniniai baldai: lova, spintelė ir kėdė labiau primena gydymo įstaigos aplinką nei socialinės globos namus, kuriuose žmogus praleidžia ne vienerius metus. "Prabangos senjorams nereikia, tik orių gyvenimo sąlygų ir greičiau įgyvendinamos gyvenimo kaip namuose koncepcijos. Nors paprastai globos namus steigia išsilavinę žmonės, pradėję skaičiuoti, neretai laikosi tik minimalių reikalavimų, nors niekas nedraudžia daryti daugiau", - atkreipė dėmesį pašnekovė.
Žmogiškieji ištekliai, sveikatos priežiūra ir užimtumas
Lietuvos socialinės globos paslaugų gavėjų asociacijos "Mano globa" pirmininkas Juozas Brigmanas paaiškino, jog socialinių globos namų veiklai reikia gauti licenciją, todėl privaloma laikytis nustatytų standartų, higienos normų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 5 kv. metrai ploto, kambariuose dažniausiai gyvena 2-3 asmenys. Keturviečių kambarių jau mažėja, tačiau tai vyksta lėtai. Vienviečiai kambariai ar šeimyniniai numeriai - ateities siekiamybė.
Pašnekovas apgailestavo, jog daugelyje įstaigų (ypač mažose) sveikatos priežiūros specialistų nėra, tenka lankytis poliklinikose, kuriose eilės - didžiulės. Mažuose globos namuose sudėtingiau vykdyti užimtumo veiklas, skirti daugiau dėmesio gyventojų sveikatinimui galimybės beveik nėra. Didelėse socialinės globos įstaigose dirba įvairių specialistų, tačiau juose paprastai daugiau ir gyventojų, kurių priežiūra reikalauja daugiau dėmesio, platesnės personalo kompetencijos. Antra vertus, didesnėse įstaigose gyventojus galima atskirti ir apgyvendinti, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, ligas, mažai įstaigų priima žmones su senatvine demencija ir turi galimybių tinkamai jais pasirūpinti.
Šiuolaikiški globos namai: kas juos apibrėžia
Nacionalinės pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas pabrėžė, jog, kalbant apie šiuolaikiškus globos namus, svarbios tampa ne tik buities sąlygos: tvarkingos patalpos ir aplinka, patogūs, gyventojams pritaikyti kambariai su funkcinėmis lovomis, specialiais čiužiniais, mažai ar sunkiai judantiems gyventojams, įrengtais pagalbos iškvietimo mygtukais ar baldais, pritaikytais sunkiai judantiems žmonėms. Ne mažiau nei pritaikyta buitis, svarbus globos namų gyventojų užimtumas, įgūdžių palaikymas, laisvalaikis, sveikatos stiprinimo, medicininės ir kitos paslaugos.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
Jei globos namuose žmonės visos dienos neleidžia sėdėdami ant sofos ir žiūrėdami televizorių, jie, remiantis šiandienos standartais, jau galėtų būti laikomi šiuolaikiškais. Pašnekovo įsitikinimu, steigiant globos namus, bene svarbiausias - savininkų požiūris. Jei jie supranta, kad gyventojams neužtenka dažais kvepiančių sienų, kad būtina užtikrinti kokybišką užimtumą, laisvalaikį, bendravimą ne tik su globos namų gyventojais, bet ir vietos bendruomene, didelis dėmesys skiriamas gyventojų sveikatinimui, fizinės būklės palaikymui ir gerinimui - kineziterapeutų, ergoterapeutų konsultacijoms, fizioterapijos procedūroms, masažui, tokie globos namai jau galėtų būti išties pavyzdiniai.
Rinkimosi kriterijai ir visuomenės lūkesčiai
Renkantis globos namus specialistas nepataria žavėtis mažiausia kaina, mat užtikrinti maksimalų komfortą ir kokybiškas paslaugas kainuoja. VDU Socialinio darbo katedros vedėja Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol - gyvenimo juose kaina. Pašnekovės manymu, nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi: kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi.
Net 88 proc. palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu, tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra.
Priėmimas į globos namus ir eilės
Senoliai ar jų globėjai, nutarę, jog globotiniui būtų saugiau ir sveikiau gyventi socialiniuose globos namuose, turi kreiptis į vietos savivaldybę. Jai turi pateikti prašymą, pasą ir jo kopiją, neįgalumo, darbingumo lygio pažymą, išduotą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, gydytojų komisijos išvadą, koks pensionato profilis tinka ir pažymą apie gaunamas pajamas. Paprastai visas pažymas surenka seniūnijų socialiniai darbuotojai. O tada vietos savivaldybė maždaug per mėnesį nustato, ar globa asmeniui tikrai reikalinga ir apie tai praneša Neįgaliųjų reikalų departamentui. Šis išrašo siuntimą į socialinės globos namus, kuris galioja 30 dienų. O jei nėra laisvų vietų, senukas įrašomas į eilę.
Dažname didmiestyje Lietuvos senoliai laukia ilgoje eilėje į valstybės finansuojamą vietą pensionate ar senelių namuose. Kita problema - vietų stygius.
Etinės, socialinės ir kultūrinės pasekmės
Vakarų kultūra yra labai pragmatiška, racionali, todėl šeiminiai ryšiai tarp tėvų ir vaikų labai susilpnėję. Kai vaikai baigia mokslus, tai dažnai tik per Kalėdas su tėvais pasimato. Todėl savaime suprantama, kad jei tėvai jau patys nesiorientuoja, nepažįsta žmonių, tenka juos atiduoti į globos namus. Ir dabar būna smerkimo, kad atidavė į „bogadelnę", kad negalima taip „atsikratyti" tėvų, tačiau kai susiduri su konkrečia situacija, tiesiog gali nebūti kitos išeities.
Yra ir mūsų senukų, kurie jaučiasi vieniši ir nori patekti į socialinės globos namus, nes nori kompanijos. Anksčiau gyvenome gentinį-kolektyvinį gyvenimą. Troboje su dviem galais išsitekdavo trys kartos, neprižiūrėti tėvų buvo laikoma moraliniu nusikaltimu. O dabar tai po truputį tampa norma. Žmonės tampa egoistiškesni, jiems rūpi savi rūpesčiai, savo komfortas, savi vaikai arčiau kūno. Šita tendencija, aišku, stiprės, tėvai nuo vaikų tols, šeimos institutas palaipsniui neteks savo prasmės. Tapsime individualistų visuomene.
Žmogaus teisės, biurokratija ir rekomendacijos
Pašnekovo žodžiais, globos namuose itin aktuali žmogaus teisių problema. "Turime konkretų atvejį, kuomet neįgalus veiksnus žmogus, norėjęs išeiti iš globos namų, negalėjo to padaryti, nes regiono socialinės rūpybos skyrius neišdavė leidimo. Yra ir daugiau atvejų, susijusių su kitais globos normos reikalavimų punktais. Kalbant apie orią senatvę globos namuose, visų pirma, būtina keisti požiūrį į globos namus ir jų gyventojus", - atkreipė dėmesį asociacijos pirmininkas.
"Dauguma socialinės globos namų, manau, formaliai atitinka standartus, nes jų veikla licencijuojama ir reglamentuojama globos normomis. Tačiau, kaip ir daug kas valstybėje, taip ir socialinėje sistemoje, daug kas pernelyg biurokratiška, o tai tiesiogiai paliečia ir žmogaus gyvenimą globos namuose, jo kokybę. Žinoma, taisykles, teisės aktus globos namams sukurti nėra sudėtinga, nustatyti reikalavimų, taisyklių standartus taip pat. Tačiau gyvenančių globos namuose dažniausiai nepaklausiama, kokie jų lūkesčiai, todėl informacija ataskaitose ir realybėje gerokai skiriasi", - kalbėjo J. Brigmanas.
Mano nuomone, profesiniai ir žmogiškieji standartai, efektyvus finansavimas ir bendruomeninis įsitraukimas gali padėti užtikrinti, kad augantis globos namų skaičius derėtų su kokybės augimu ir senjorams suteiktų orią, saugią ir aktyvią senatvę.