Smurtas prieš vaikus yra opi problema Lietuvoje, daranti neigiamą įtaką vaikų vystymuisi ir turinti ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Kadangi nepilnamečiai negali savarankiškai pasirūpinti savo saugumu ir gerove, suaugusiesiems tenka didžiulė atsakomybė užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir sudaryti sąlygas pilnavertei vaikystei.
Smurto formos ir kaip jos pasireiškia
Smurtas prieš vaikus gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:
- Fizinį smurtą: tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti.
- Seksualinį smurtą: jaunesnio nei 16 metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti.
- Psichologinį smurtą: nuolatinis vaiko žeminimas, gąsdinimas, tyčiojimasis, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, vaiko nemylėjimas ir pan.
- Nepriežiūrą: būtinių fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas.
Svarbu pabrėžti, kad smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka. Net jei vaikas nėra tiesiogiai mušamas ar patiria kitų formų smurtą, buvimas aplinkoje, kurioje smurtaujama, gali turėti didelį neigiamą poveikį jo psichologinei būklei ir elgesiui.
Kaip smurtas veikia vaiko raidą: trumpalaikės ir ilgalaikės pasekmės
Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Smurtą patyrusiems ir smurtinėje aplinkoje užaugusiems vaikams pasekmės gali būti ilgalaikės ir trumpalaikės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pasekmių stiprumas priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, matomo smurto dažnumo ir stiprumo.
Trumpalaikės pasekmės
Vaikai iki 6 metų dažniau verkia, gali pasikeisti miego ir valgymo įpročiai, sapnuoti košmarus, arba būti neįprastai ramūs, turėti nesuvaldomus pykčio priepuolius, šlapintis lovoje, agresyviai elgtis su draugais.
Taip pat skaitykite: Smurtas prieš vaikus: situacija Lietuvoje
Vaikai, užaugę smurtinėje aplinkoje, dažniau elgiasi nepaklusniai, jiems sunkiau sekasi mokytis, susirasti draugų, jie dažniau maištauja, dalyvauja patyčiose, užsiima vandalizmu, dažniau nei kiti paaugliai vartoja narkotikus ir alkoholį, gali žiauriai elgtis su gyvūnais, žaloja save. Svarbu suprasti, kad toks elgesys yra skausmo išraiška ir smurto pasekmės.
Psichologinės ir somatinės pasekmės
Agresyvumas, žema savivertė, polinkis į depresiją, frustracijos priimant sprendimus - tai smurtinės aplinkos pasekmė vaiko asmenybinei raidai. Palikimo baimė, perdėtas nerimas, liūdesys, kaltės jausmas, negebėjimas rodyti empatijos, ateities baimė, žema tolerancija gyvenimo iššūkiams - tai psichologinės pasekmės. Jei vaikas nepatiria fizinio smurto, tai dar nereiškia, kad matomas smurtas neturės įtakos jo sveikatai. Smurtinėje aplinkoje augantys vaikai dažniau serga, skundžiasi galvos, skrandžio, kitais psichosomatiniais skausmais, pykinimu.
Smurto artimoje aplinkoje pasekmės yra ilgalaikės. Žmonių, užaugusių tokioje aplinkoje, gyvenimo kokybė yra kur kas prastesnė nei tų, kurie nematė smurto. Taip pat jiems išauga ankstyvos mirties, savižudybės rizika. Jie dažniau užsiima rizikingomis veiklomis ar neatsakingu elgesiu, kuris padidina nelaimingų atsitikimų riziką.
Smurto perdavimas iš kartos į kartą
Jei šeimoje buvo smurtaujama, tai labai didelė tikimybė, kad ir šie vaikai smurtaus prieš savo artimuosius arba moteris gyvens su smurtaujančiu vyru. Taip eina iš kartos į kartą. Jei moteris augo šeimoje, kurioje tėvas smurtavo prieš vaikus arba jų motiną, daug kas, deja, jai gali atrodyti normalu ir priimtina, nes tokį šeimos modelį ji matė vaikystėje.
Amerikiečių psichoterapeutė Virginija Satir teigė, kad mergaitė iš savo motinos išmoksta būti motina, o iš tėvo - ko gali tikėtis iš vyro. Berniukai atvirkščiai: iš tėvo susikuria modelį kaip būti tėvais, o iš motinos - ko gali tikėtis iš žmonos. Satir pažymėjo, kad daugelis žmonių yra linkę nesąmoningai perkelti savo santykius su tėvu ar motina į santykius su partneriu, t.y. tikėtis iš partnerio to, ką gaudavo iš tėvų.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Atsakomybė už smurto atpažinimą ir prevenciją
Atsakomybė už smurto prieš vaikus atpažinimą ir prevenciją tenka ne tik tėvams ar globėjams, bet ir visai visuomenei. Gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys dažnai yra vieninteliai žmonės, galintys pastebėti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus.
Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, specialistai turėtų veikti proaktyviai. Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę. Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti.
Apie situaciją namuose galima paklausti ir vaiką lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu įtariamo asmens. Jei įtariate, kad šeimos narys, giminaitis ar kitas asmuo smurtauja prieš jūsų vaiką, turėtumėte pabandyti pasikalbėti su vaiku akis į akį. Svarbu tai daryti saugioje vietoje, kurioje jūsų negirdės ir nematys smurtavimu įtariamas asmuo. Nepamirškite visko užsirašyti arba fiksuoti telefonu. Vaikas dar gali nesuprasti, kas yra psichologinis smurtas, fizinė ir seksualinė prievarta, todėl venkite sudėtingų žodžių, nepraraskite kantrybės, jei nepavyks iškart gauti atsakymo.
Kaip padėti vaikui išvengti pavojingų situacijų
- Kurkite pagarbius ir šiltus santykius su vaiku.
- Nuolat pasidomėkite, kuo vaikas gyvena ir kaip jis jaučiasi.
- Būkite prieinama/-s, kai vaikas dalinasi savo įspūdžiais ar kreipiasi bet kokiu klausimu.
- Vaikui svarbu matyti, kad jūs rimtai žiūrite į tai, ką jis nori pasakyti, kad į visus jausmus, prašymus ar nutikimus reaguojate dėmesingai.
- Vis pasikalbėkite su vaiku apie saugumą. Nuolat grįžkite prie šios temos ir priminkite, kad niekas neturi teisės vaiko skriausti ar žeminti (mušti, rėkti, stumdyti, apvardžiuoti ir pan.).
- Pabrėžkite, kad niekam negalima liesti intymių vaiko kūno vietų ir prašyti pažiūrėti, išskyrus atvejus, kai tai būtina gydytojams bei tėvams ligos atveju ar susižeidus.
- Šios taisyklės vaikus galima mokyti jau nuo 3-ejų metų.
- Vis pakartokite vaikams, kad jei kažkas elgiasi nemaloniai ar gąsdinančiai, tai yra netinkamas elgesys, apie kurį svarbu pasakyti patikimam saugusiajam.
- Būkite saugiu suaugusiuoju savo vaikui. Rūpinkitės savo savijauta, kad galėtumėte išlikti rami/-us stresinėse situacijose.
- Jei įtemptoje situacijoje nesusivaldėte, pripažinkite tai. Nurimus pasikalbėkite su vaiku - pirma/-s inicijuokite pokalbį, įvardinkite, kad netinkamai pasielgėte, atsiprašykite, pasakykite, kad kitą kartą stengsitės elgtis kitaip.
- Gerbkite vaiko nuomonę ir jausmus, susijusius su jo kūnu ir saugumu. Nelieskite vaiko taip, kaip jam nepatinka ir neverskite vaiko bučiuoti ar apkabinti kitų žmonių, jei jis to nenori.
Kur kreiptis ir kokia pagalba prieinama Lietuvoje
Susidarius grėsmingai situacijai šeimoje reikia skambinti 112 arba išsiųsti žinutę, nurodant vardą, pavardę, tikslų adresą ir kas atsitiko. Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Visais atvejais, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnyba atlieka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje numatytus veiksmus: kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, o pranešimo apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje atvejais, ne vėliau kaip per 6 valandas bei gavus pranešimą iš policijos - per 1 valandą nuo pranešimo gavimo momento, pradeda nagrinėti pranešimą, susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, taip pat su vaiko atstovais pagal įstatymą.
Psichologinė pagalba nukentėjusiems nuo seksualinio, fizinio, emocinio smurto teikiama Paramos vaikams centre, įgyvendinant projektą „Kompleksinė pagalba nuo smurto nukentėjusiems vaikams, smurto liudininkams ir jų šeimoms“, kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Lietuvoje kiekviename rajone veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai. Raseinių krizių centras 2023 m. vykdo projektą „Kompleksinės paslaugos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje (liudytojams) ar jų šeimų nariams“, kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Raseinių rajono savivaldybė. Šio projekto tikslas - suteikti savalaikę kompleksinę pagalbą vaikams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje ir jų šeimos nariams. Projektas vykdomas Raseinių ir Jurbarko rajonuose, aktyviai įsijungiant į tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Teisinė bazė ir institucijų vaidmuo
Lietuvoje smurtas prieš vaikus yra draudžiamas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais teisės aktais. Nuo 1995 m. Lietuvoje veikianti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir jos 19 straipsnis numatė, kad valstybė narė imasi visų reikiamų priemonių, kad apgintų vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą.
Galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) 49 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nors vaiką galima drausminti savo nuožiūra, tačiau draudžiama taikyti fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą. Šio įstatymo 56 straipsnis numato netinkamo vaikų drausminimo pasekmes.
Smurto sąvoka pateikta ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią smurtas - tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikia Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto taryba - visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia pasiūlymus dėl valstybės politikos ir prevencijos priemonių. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija, kurios institucinę ir personalinę sudėtį tvirtina savivaldybės meras.
Siekiant apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė.
Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo
Svarbų vaidmenį smurto prieš vaikus prevencijos srityje atlieka nevyriausybinės organizacijos (NVO). Jos teikia pagalbą smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms, vykdo švietėjišką veiklą ir inicijuoja įstatymų pataisas, skirtas geriau apsaugoti vaikus nuo smurto. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises” - tai 13 nevyriausybinių organizacijų vienijanti koalicija, kurios misija - skatinti tinkamą visų vaikų teisių įgyvendinimą ir apsaugą.
Prevencijos strategijos ir pozityvus auklėjimas
Fizinių bausmių draudimas neturėtų apsiriboti vien bausmes draudžiančia nuostata. Fizinių bausmių draudimas ir pozityvus auklėjimas reikalauja ne tik teisinių aktų, bet ir plataus švietimo tėvams, specialistams ir visuomenei. Svarbu, kad tėvai suprastų, jog vaikų asmenybės vystymuasis labai priklauso nuo suaugusiųjų elgesio: vaikas geriau vystosi psichiškai ir fiziškai, kai junta dėmesį ir meilę, nors buitinės sąlygos būtų ir prastesnės, nei tada, kai jis nepatiria tėvų meilės ir šilumos, nors materialiai būtų geriau aprūpintas.
Fizinis artumas (mylavimas, glamonėjimas), akių kontaktas, veido išraiškos (šypsena), intonacijos (balso šiltumas), veiksmų ir pokalbių asmeniškumas stiprina motinos ir vaiko teigiamą tarpusavio sąveiką, pagilina bendrus emocinius išgyvenimus. Esminė šeimos funkcija yra ta, kad vaikas joje susidaro savotišką šeimos modelį, kuriuo vėliau daugiau ar mažiau remiasi, kurdamas savąją šeimą.
Problemos ir iššūkiai
Nepaisant teisinės bazės ir institucinės sistemos, smurtas prieš vaikus Lietuvoje išlieka rimta problema. Statistikos duomenys patvirtina faktą, kad nuo smurto artimoje aplinkoje dažniausiai nukenčia moterys: pagal 2021 m. duomenis, 78,9 proc. nukentėjusiųjų buvo moterys. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai 2021 m. sudarė 15,1 proc. visų užregistruotų nusikaltimų. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2021 m. dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotas 5801 nusikaltimas.
Viešoje erdvėje diskutuojama, kad 2015 m. užregistruoti „tik“ 1669 smurtavimo prieš vaikus atvejai, kas nesudaro net pusės procento nuo bendro šalies vaikų skaičiaus. Tačiau statistiniai skaičiai atspindi tik atskleistus ir užfiksuotus smurto prieš vaikus atvejus, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Daugelis atvejų lieka nepastebėti.
Kaip elgtis įtariant smurtą prieš vaiką
- Jei kyla įtarimų dėl patirto smurto ar nerimaujate dėl vaiko savijautos, pasitarkite su specialistu.
- Jei šeimoje yra grėsminga situacija - skambinkite 112 arba siųskite žinutę su vardu, pavarde, tiksliu adresu ir kas atsitiko.
- Kreipkitės į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių; Tarnyba pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užtikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų.
- Fiksuokite pastebėtus faktus: vaiko išvaizdą, nuoskaudas, žodinius pastebėjimus, dienos ir laiko duomenis, esamus liudytojus.
Paskutiniai pastebėjimai
Vaikui, kuris tampa kitų smurto liudininku, nors ir nenukreiptu tiesiogiai į jį, ar gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama, taip pat patiriamas smurtas. Vaikas jaučia namuose tvyrančią įtampą; nuo smurto nukentėjusio suaugusiojo nerimas ir skausmas yra perduodamas vaikui, o iš smurtautojo išmokstama problemas spręsti pasitelkiant smurtą.