Fizinis smurtas: atpažinimas ir požymiai

Smurtas artimoje aplinkoje - tai sisteminga prievarta, kuria siekiama įbauginti, kontroliuoti ar paveikti kitą asmenį. Smurtas ne visada yra lengvai pastebimas. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra.

Kas yra fizinis smurtas?

Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs: mušimas, stumdymas, kratymas, daiktų mėtymas, griebimas už plaukų, smaugimas, dusinimas, kandžiojimas, spjaudymas, izoliavimas, grasinimas ginklu, deginimas, kankinimas ir kt.

Kaip atpažinti fizinio smurto požymius

Tai lengviausiai atpažįstama smurto forma, nes dažniausiai palieka žymes ant žmogaus kūno, tačiau neretai apie patirtą fizinę traumą galima spręsti iš pasikeitusio asmens elgesio ar emocijų. Žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Dažnai moterys aukos nėra pasyvios, jos dažnai randa strategijas, kurios didintų jų ir jų vaikų saugumą.

Elgesio ir emociniai požymiai

• pasikeitęs elgesys ir emocijos;
• bijojimas partnerio;
• atrodo, kad ir ką bedarytumėte, vis tiek sukelsite jo agresiją;
• jaučiatės tarsi nuolat vaikščiotumėte peilio ašmenimis;
• nustojote matytis su artimaisiais ir draugais dėl partnerio draudimų;
• partneris primygtinai reikalauja visur eiti kartu arba nuolat tikrina Jus, siųsdamas žinutes ar skambindamas;
• partneris jus įžeidinėja ir žemina kritikuodamas vaikų ar kitų akivaizdoje.

Smurto artimoje aplinkoje formos (trumpai)

Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Smurtas - veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

Psichologinis smurtas

Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Psichologinis smurtas nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką.

Taip pat skaitykite: Sporto smurto priežastys

Ekonominis smurtas

Ekonominis smurtas - tai smurtas, susijęs su šeimos finansais. Siekdamas kontroliuoti savo auką, smurtautojas tikslingai kuria aukos ekonominę priklausomybę nuo jo. Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso. Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos: draudimas dirbti, pinigų atėmimas verčiant jų prašyti, lėšų nedavimas būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai), šeimos biudžeto kontroliavimas; vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai ir kt.

Seksualinis smurtas

Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Seksualinio smurto veiksmai: vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią jam nepriimtinais būdais, nepriimtinu laiku; vertimas naudoti asmeniui nepriimtinus daiktus lytinio akto metu; vertimas stebėti, kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime ir kt. Net jei asmuo yra sutuoktinis, sugyventinis, tokia prievarta yra seksualinis smurtas. Dėl gėdos, paniekos, baimės jausmo bei prislėgtumo seksualinę prievartą patyrę asmenys yra linkę tai nuslėpti.

Nepriežiūra

Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą. Socialinė - kai nesudaroma galimybė socializuotis, asmuo įkalinamas namuose, draudžiama bendrauti; neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka, kad jis galėtų bendrauti. Psichologinė-emocinė - abejingumas, asmens emocinių poreikių neatliepimas.

Smurto ratas ir galios bei kontrolės taktikos

Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai. Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol moteris pasiryš nutraukti smurtinius santykius.

1. Įtampos augimas. Partneris pradeda pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus su artimaisiais ar draugais, tikrina žinutes, kritikuoja moters išvaizdą ar gebėjimus, reikalauja daugiau dėmesio sau. Moteris stengdamasi išvengti galimų konfliktų bijo išreikšti savo jausmus ir mintis.
2. Smurto proveržis. Kai įtampa tampa nebepakeliama, įvyksta smurto proveržis. Tai gali būti smūgiai, grasinimas, seksualinė prievarta ar kitokie veiksmai. Smurtinį įvykį partneris gali bandyti teisinti: „Aš tau nieko nedariau, per jautriai reaguoji“, „Tu pati kalta“.
3. Medaus mėnuo. Smurtautojui nurimus prasideda susitaikymas: jis būna geras, mylintis, rodo dėmesį, stengiasi išpirkti kaltę dovanomis, žada, kad tai nepasikartos.

Galios ir kontrolės ratas paaiškina sisteminio smurto pasireiškimą artimoje aplinkoje. Naudodamas vieną ar kelias taktikų, smurtautojas sistemingai stengiasi kontroliuoti partnerės mintis, įsitikinimus ir elgesį, siekia įbauginti.

Taip pat skaitykite: Metodikos specialiųjų poreikių vaikams

Ką daryti, jei patiriate ar įtariate fizinį smurtą?

Jei patiriate smurtą ar jo grėsmę, nedelsiant skambinkite 112: kai pagalbos reikia čia ir dabar - kreiptis į policiją numeriu 112. Policija privalo atvykti ir pašalinti smurtautoją iš jūsų gyvenamos aplinkos (nežiūrint to, kam priklauso būstas). Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę. Žinutė turėtų būti rašoma be lietuviškų raidžių, joje reikia nurodyti savo vardą ir pavardę, tikslų vietos adresą (savivaldybė, seniūnija, miestas ar kaimas, gatvės pavadinimas, namo ir buto numeris) ir kas atsitiko.

Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Bet koks pareigūnų prašymas ar reikalavimas rašyti pareiškimą yra neteisėtas ir prieštarauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui. Neprivalote dalyvauti akistatoje su įtariamuoju (smurtautoju). Jūs turite teisę reikalauti, kad smurtautojui būtų nurodyta išsikraustyti iš būsto ir nesiartinti prie jūsų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su Jumis, ir kartu gyvenančiais asmenimis tol, kol vyksta baudžiamoji byla.

Teisės ir pagalba

• Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos pagalbos centrui.
• Specializuotos pagalbos centrai teikia pagalbą visoje šalyje; į Specializuotos pagalbos centrą galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei.
• Turite teisę gauti nemokamą pagalbą Jūsų regiono Specializuotos pagalbos centre.
• Turite teisę prašyti, kad Jūsų apklausa vyktų teisme, t.y. turite teisę gauti informaciją apie ikiteisminį tyrimą bei teikti įrodymus (buitiniai garso ar vaizdo įrašai, nuotraukos ir kt.).
• Turite teisę prašyti, kad visų kontaktų su teisėsaugos institucijomis metu Jus lydėtų asmuo, kuriuo Jūs pasitikite.
• Turite teisę turėti atstovą (advokatą).

Kur kreiptis Lietuvoje

Specializuotą kompleksinę pagalbą smurto atveju jums suteiksime telefonais +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038 darbo dienomis nuo 9 iki 18 val. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC) - viešasis juridinis asmuo ar jo padalinys, kuriam Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka suteikta teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims. Jei reikia palaikymo ir pagalbos tokiam žingsniui - kreipkis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.

Kontaktų sąrašas: Adresas: Vytauto Didžiojo g. 1, Raseiniai. Telefonas: +370 670 70303. Telefonas: +370 657 87475.

Vaikai, neįgalieji ir institucinis smurtas

Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ar buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, pagalba teikiama ir jiems. Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Visais atvejais, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnyba atlieka numatytus veiksmus: kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą, susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų.

Taip pat skaitykite: Tyrimai apie vaikų fizinę būklę

Nepriežiūra - viena smurto prieš asmenis su negalia formų. Socialinės globos institucijos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai yra juose gyvenančių asmenų su negalia „artima aplinka“. Todėl, kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, kurį patiria asmenys su negalia, tikslinga aptarti ir institucinį smurtą. Instituciniu smurtu galėtume pavadinti atsainų valstybės įstaigų darbuotojų elgesį, kurį lemia neigiamos nuostatos apie žmones su negalia.

Prevencija, atpažinimo rizikos veiksniai ir pagalbos paieška

Smurto artimoje aplinkoje prevencijos specialistai pabrėžia, kad norint padėti žmogui, patiriančiam tokį smurtą, labai svarbu, kad jis turėtų palaikymą iš aplinkos. Šie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų.

Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti.

Kaip pasitikrinti, ar esate smurtiniuose santykiuose

PASITIKRINKITE, AR NESATE ĮSTRIGUSI SMURTINIAME RYŠYJE, atsakydama į keletą čia pateiktų klausimų. Jei atsakėte taip į kurį nors iš aukščiau pateiktų klausimų, tai reiškia, kad jūs patiriate smurtą šeimoje/artimuose santykiuose. Įvertinkite šiuose santykiuose jums kylančią grėsmę. Kreipkitės pagalbos!

• Ar Jūs bijote savo partnerio?
• Ar Jums atrodo, kad ir ką besakytumėte ar bedarytumėte, vis tiek sukelsite jo agresiją?
• Ar Jūs nustojote matytis su savo artimaisiais ir draugais dėl savo partnerio draudimų?
• Ar Jūsų partneris jums draudžia eiti į mokslo ar darbo įstaigą?
• Ar jis grasina atimti turtą, vaikus ar pakenkti jūsų reputacijai?
• Ar jis Jus įžeidinėja ir žemina kritikuodamas vaikų ar kitų akivaizdoje?
• Ar jaučiatės saugi atsisakydama su juo mylėtis, jei to nenorite?

Teisinės garantijos ir jūsų teisės

Jūsų teisės prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl smurto artimoje aplinkoje: turite teisę reikalauti, kad smurtautojui būtų nurodyta išsikraustyti iš būsto ir nesiartinti prie jūsų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su Jumis, ir kartu gyvenančiais asmenimis (pvz., vaikais), taip pat nesilankyti nurodytuose vietose, kuriose būna nukentėjusysis, tol, kol vyksta baudžiamoji byla. Turite teisę gauti nemokamą pagalbą Jūsų regiono Specializuotos pagalbos centre; turite teisę teikti įrodymus; turite teisę gauti nukreipimą nemokamai kūno sužalojimo ekspertizei (abdukcijai) atlikti.

Pagalbos ir paramos žinutė

Jūs nesate vieni. Smurtą patyrę asmenys gali gauti emocinį palaikymą, konsultacijas ir informaciją apie galimus tolimesnius žingsnius. Specializuotos pagalbos centrai teikia pagalbą visoje šalyje. Visą parą teikti pagalbą pasiruošusios ir emocinės paramos tarnybos.

Pagalbos tipas	Kontaktai / Pastaba
Skubi pagalba	112 (SMS be lietuviškų raidžių: vardas, pavardė, adresas, kas atsitiko)
Specializuota pagalba	+370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038
Vietiniai kontaktai	Vytauto Didžiojo g. 1, Raseiniai; +370 670 70303; +370 657 87475

Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, kreipkitės pagalbos - pagalba gali būti suprantama, prieinama ir suteikiama pagarbiai bei saugiai.

tags: #fizinis #smurtas #yra #lengviausiai #atpazistamas