Šiuolaikinėje visuomenėje socialinis darbas atlieka itin svarbų vaidmenį, padedant spręsti įvairias socialines problemas ir užtikrinant gyventojų gerovę. Ši profesija reikalauja nuolatinio tobulėjimo, o vienas iš pagrindinių įrankių šiame procese yra refleksija. Refleksijos taikymas profesinėje veikloje yra socialinio darbo būtinybė.
Kas Yra Refleksija?
Refleksija - tai sąmoningas, gilus susimąstymas, samprotavimai, pagrįsti asmeninės ar bendruomeninės patirties analize. Tai nuolatinė savo profesinės veiklos analizė, savęs pažinimas, supratimas, vertinimas ir apmąstymas. Apmąstydami asmeninę arba grupinę patirtį, mes veikiame ir judame į priekį prasmingesniu ir labiau apgalvotu būdu.
Refleksijos Svarba Socialiniame Darbe
Refleksija yra svarbi žmogaus patirties dalis, išskirianti mus iš kitų gyvų būtybių. Ji yra viena esmingiausių žmogaus augimo ir tobulėjimo sąlygų, ypač padedanti vystyti aukštesnei psichikai priskiriamas funkcijas, arba kitaip - „minkštąsias“ kompetencijas, tokias kaip kritinis mąstymas, problemų sprendimas, sprendimų priėmimas, darbas komandoje, tikslų kėlimas, laiko planavimas. Be jų mažai tikėtina, kad žmogui seksis profesiniame ir asmeniniame gyvenime.
Reflektuodami socialiniai darbuotojai gali ne tik pažinti save, bet ir tobulinti savo profesinę praktiką bei santykius su aplinka. Vadinasi, refleksija vyksta socialinio darbuotojo asmenybės atsinaujinimo procese, emocinėje sferoje ir praktikoje bei išgrynina santykius su pačiu savimi bei su paslaugų gavėjais. Refleksija atlieka reikšmingą ir svarbų vaidmenį plėtojant pagalbos santykius.
Refleksijos Būdai ir Metodai
Psichologai refleksiją įvardija kaip savižinos, savimonės procesą, savo veiksmų permąstymą - tai, kas yra būdinga savirefleksijai, t. y. asmeninės patirties apie save patį analizei. Tačiau kalbant apie organizaciją, kur neišvengiamas komandinis darbas, bendradarbiavimas, į refleksijos procesą būtina įtraukti ir patirties pasidalijimą su kitais komandos nariais.
Taip pat skaitykite: Supervizijos apibrėžimas
Socialinio darbo praktikoje svarbus vaidmuo tenka refleksijos strategijų taikymui. Dalyvavimas įvairiose refleksijos praktikose suteikia socialiniams darbuotojams galimybę apmąstyti problemas, su kuriomis jie susiduria, pasidalyti profesiniais iššūkiais su kolegomis ir gauti kolegų paramą įveikiant iššūkius ir ieškant problemų sprendimų. Supervizija, interviu, mentorystė ir mokymasis iš kolegų - tai pagrindinės refleksyviosios praktikos, kuriose dalyvauja socialiniai darbuotojai.
Profesinę veiklą socialiniai darbuotojai reflektuoja namuose, ramioje vietoje, diskutuodami su įstaigos administracija, kolegomis darbe, susirinkimų metu. Ištirta, kad socialiniams darbuotojams tinkamiausia vieta reflektuoti yra refleksija ramioje vietoje, refleksija darbe su kolegomis, refleksija su psichologe. Individualiai refleksijai darbo vietoje stokojama sąlygų.
Efektyviam refleksijos procesui organizacijoje visų pirma reikia, kad darbuotojai:
- Turėtų sukaupę profesinės patirties.
- Skirtų laiko apmąstymui, kurį kas nors moderuotų.
- Būtų sukurta pasitikėjimo aplinka, tinkama emociniam darbuotojų atsivėrimui.
Tyrimų Rezultatai
Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad pagrindinis kontekstas, kuriame taikoma refleksija, yra savirefleksija, t. y. savo patirties apmąstymas, siekiant rasti geriausius profesinius sprendimus, keisti profesinį elgesį ir tobulėti, kurti ir palaikyti santykius su paslaugų gavėjais, patirti nusivylimo ar nepasitenkinimo savo veikla situacijas.
Refleksijos reikšmė socialinių darbuotojų profesinei transformacijai išryškėja plėtojant jų santykį su savimi, pasitikėjimą savimi ir savo vertinimu, asmeninį ir profesinį tobulėjimą bei profesinės veiklos permąstymą. Iššūkiai, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai, taikydami refleksiją savo profesinėje veikloje, yra susiję su baime pasitikėti kolegomis ir fizinės erdvės grupinei refleksijai trūkumu organizacijoje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo prisitaikymo svarba
Užsienio mokslininkų tyrimas parodė, kad naudojant abu šiuos metodus ketvirtadaliu didėja darbuotojų produktyvumas. Harvardo verslo mokyklos ir Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai atliko tyrimą su vienos verslo įmonės, įsikūrusios Indijoje, darbuotojais, kurie buvo padalyti į tris grupes: kontrolinę, refleksijos ir patirties dalijimosi. Tyrimas parodė, kad ta tiriamųjų grupė, kuri dienos pabaigoje skyrė 15 minučių tam, kad apmąstytų tą dieną atliktus darbus, ir kita grupė, kuri skyrė 15 min. refleksijai ir dar papildomai 5 min., kad pasidalytų patirtimi ir paaiškintų savo pastabas kolegoms, po mėnesio labiau pasitikėjo savo kompetencijomis, buvo labiau motyvuotos ir vėliau dirbo našiau negu kontrolinė grupė, kuri visą dieną tik dirbo ir nereflektavo.
Tyrimo rezultatai:
| Grupė | Pagerėjimas, palyginti su kontroline grupe |
|---|---|
| Refleksijos grupė | 22,8% |
| Dalijimosi grupė | 25% |
Kaip Paversti Refleksiją Įpročiu?
Norėdami gauti visapusišką naudą, apmąstymą turite paversti įpročiu. Bet tai nėra paprasta. Visų pirma pradedantiesiems kyla klausimas, ką jie turėtų apmąstyti, kokios patirtys yra vertingos norint tobulėti. Dažnai atrodo, kad geriausias pamokas išmokstame iš klaidų, tai galbūt vertingiau yra reflektuoti netikėtas, nuviliančias ar nesėkmingas patirtis? Bet prof. R. Bubnys pataria nepamiršti pasimokyti ir iš sėkmių.
Pasak jo, pradžioje refleksija turėtų būti labai struktūruotas procesas su tam tikrais konkrečiais klausimais, kurie išprovokuotų dalijimąsi svarbia patirtimi. Todėl profesorius pataria pradėti nuo tikslesnių klausimų: „Kas atsitiko?“, „Kodėl aš elgiausi būtent taip?“, „Kokie esami ar galimi padariniai?“, „Ar galėjau geriau išspręsti problemą, išanalizuoti situaciją?“, „Kas darė įtaką veiksmams ir sprendimams?“, „Kaip ši patirtis pakeitė jau turėtas praktikos žinias ar veiksmus?“, „Ką daryčiau, jei dar kartą tai įvyktų?“ - ir svarbiausia: „Ko pasimokiau iš šio įvykio (patyrimo)?“
Taip pat skaitykite: Ekspertės įžvalgos
tags: #refeksija #socialiniame #darbe