Šiame straipsnyje apžvelgiama emocinio intelekto ir psichikos ligų sąsaja remiantis magistro darbu ir platesne literatūra apie streso įveiką, jauno suaugusiojo psichosocialinę raidą bei emocinio intelekto reikšmę darbe ir santykiuose. Pateikiami tyrimo duomenys, metodika ir interpretacijos, taip pat aptariami emocinio intelekto komponentai, jų sąsajos su stresu bei praktinės implikacijos.
Magistro darbo objektas, tikslas ir tyrimo metodika
Šarkauskienė L. magistro baigiamajame darbe nagrinėjo psichikos ligomis sergančių pacientų emocinio intelekto sąsajas su patiriamu stresu. Tyrimo metodas - tyrimas buvo atliktas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje 2018 m. vasario - kovo mėnesiais. Tyrimo metu buvo naudoti emocinio intelekto (angl. The assesing emotions scale, Nicola S. Schutte, John M. Malouff and Navjot Bhullar, 2009) ir keturių faktorių streso įveikos klausimynas (G. Valickas, Ž. Grakauskas, 2006), taip pat papildomai sudarytas sociodemografinių rodiklių klausimynas. Gautas pritarimas atlikti tyrimą iš Bioetikos centro (2017-11-21 Nr.).
Tyrimo rezultatai ir jų interpretacija
Įvertinus psichikos ligomis sergančių pacientų emocinį intelektą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nustatyta, kad psichikos ligomis sergančių pacientų emocinis intelektas yra pakankamai aukšto lygmens. Vertinant psichikos negalią turinčių asmenų streso patyrimą, gauti rezultatai rodo, kad pacientų patiriamo streso išreikštumas yra vidutiniškas.
Analizuojant psichikos ligomis sergančių pacientų emocinio intelekto ir streso įveikos sąsajų rezultatus nustatėme, kad emocinis intelektas ir jo subskalės tarpusavyje koreliuoja, bei stebimi statistiškai reikšmingi skirtumai tarp emocinio intelekto ir jo subskalių, taip pat streso įveikos subskalių, išskyrus - emocinės iškrovos subskalę. Tiriamųjų emocinis intelektas siejasi su patiriamu stresu.
Praktinė reikšmė
Gauti duomenys rodo, kad emocinio intelekto lygis tarp psichikos ligomis sergančių pacientų gali būti pakankamai aukštas net esant vidutiniškam streso lygiui, o tai leidžia kelti hipotezes apie emocinio intelekto vaidmenį kaip galimą resursą streso įveikai. Be to, ryšiai tarp emocinio intelekto subskalių ir streso įveikos komponentų gali nurodyti specifines sritis, kurioms būtina skirti dėmesį gydymo ir reabilitacijos programose.
Taip pat skaitykite: Programos mokykloms
Emocinio intelekto samprata ir komponentai
Emocinis intelektas - tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo ir kitų emocijas. Jis apima savęs suvokimą, savireguliaciją, empatiją ir socialinius įgūdžius. Emocinis intelektas - tai gebėjimas atpažinti savo emocijas, gebėjimas jas valdyti, kitų žmonių emocijų atpažinimas ir gebėjimas palaikyti harmoningą emocinį ryšį.
- Savimonė. Raktas į emocinį intelektą - tai emocijos pažinimas iškart, kai ją pajaučiate. Jei suprantate savo emocijas, galite jas valdyti.
- Savireguliacija. Kartais visai nevaldome savo emocijų. Žinoma, įvairiais būdais slopinant savo neigiamas emocijas, tokias kaip pyktis, nerimas ar depresija, galima nusakyti, kiek maždaug laiko dar taip jausimės.
- Motyvacija. Kad galėtumėte save motyvuoti, reikia nusistatyti aiškius tikslus bei teigiamą požiūrį.
- Užuojauta (empatija). Mokėjimas suprasti kitų jausmus - svarbus faktorius, lemiantis sėkmingą gyvenimą bei karjerą.
- Socialiniai įgūdžiai. Gerų santykių kūrimas - sėkmės garantas jūsų gyvenime ir darbe.
„Aš tikiu, kad mes gimstame kaip sielos ir atsinešame tam tikrą sąmoningumo lygi. Tradicinė psichologija teigdavo, kad žmogus gimsta kaip balta lenta ir tik aplinka jam daro įtaka, sukelia reakcijas. Aš manau, kad mes ateiname kaip sielos ir šeimoje įgauname patirtis.“
Emocinis intelektas, darbas ir psichinė sveikata
Vadovo emocinio intelekto įtaka valdymo produktyvumui. Emocinis intelektas (EI) šiandieninėje sparčiai besikeičiančioje ir tarpusavyje susijusioje darbo aplinkoje tapo itin svarbiu veiksniu sėkmei. Emocinis intelektas vaidina labai svarbų vaidmenį puoselėjant teigiamus ir produktyvius santykius darbe. Darbuotojai, pasižymintys aukštu emociniu intelektu, moka suprasti ir užjausti savo kolegas, todėl veiksmingai bendradarbiauja, dirba komandoje ir sprendžia konfliktus.
Suprasdami savo ir kitų žmonių emocijas, emociškai intelektualūs asmenys gali valdyti konfliktus empatiškai ir objektyviai. Jie gali nustatyti esmines problemas, rasti bendrą kalbą ir derėtis dėl abiem pusėms naudingų sprendimų. Šiuolaikinė darbo aplinka pasižymi nuolatiniais pokyčiais, o darbuotojai, pasižymintys aukštu emociniu intelektu, gali veiksmingiau prisitaikyti prie šių pokyčių. Jie išlieka lankstūs, atsparūs ir atviri naujoms idėjoms bei požiūriams.
Emocinis intelektas taip pat prisideda prie darbuotojų asmeninės gerovės ir psichinės sveikatos. Asmenys, pasižymintys aukštu emociniu intelektu, geriau pažįsta save, atpažįsta ir veiksmingai valdo savo emocijas. Jie gali atpažinti streso, perdegimo ar emocinio disbalanso požymius ir imtis aktyvių veiksmų, o prireikus ieškotų ir papildomos paramos.
Taip pat skaitykite: Vyrai ir emocinis smurtas
Empiriniai tyrimai apie emocinį intelektą ir stresą
Anoniminė apklausa atlikta 2011 metų kovo - balandžio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 110 dviejų Vilniaus miesto viešojo administravimo įstaigų darbuotojų. Tyrimo tikslas - emocinio intelekto, streso, nerimo, depresiškumo ryšys su užimamomis pareigomis tarp darbuotojų, dirbančių viešojo administravimo srityje. Nustatytas emocinio intelekto statistiškai reikšmingas neigiamas ryšys su stresu, nerimu, depresiškumu.
ENThe purpose of the study was to analyze the emotional intelligence, stress, anxiety, and depression prevalence relation with labor function in public administration. In 2011 March-April in two public administration institutions of Vilnius 110 workers were interviewed by using questionnaire.
Lietuvos paslaugų sektoriaus darbuotojų emocinio intelekto ugdymo analizė. Lietuvos aukštųjų mokyklų vadybos ir ekonomikos jaunųjų mokslininkų konferencijų darbai 2021, 24, 293-297.
Reikšmė psichikos ligoms
Emocinis intelektas verčia stabtelėti ir susimąstyti - kas tai ir kodėl jį raginama lavinti nuo pat mažumės, kodėl apie jį kalbama vis dažniau. „Visi dažniausiai kalbėdavome tik apie IQ, o pastaruoju metu vis dažniau išgirstame apie emocinį intelektą. Mes visi turime jį nuo gimimo, tik žinoma, skiriasi jo lygiai.“
Psichologė R. mano, kad emocinis intelektas yra svarbus, o bandant suvaldyti stresą ji siūlo konkrečias technikas: „Yra tokia garsi pleišto technika. Pavyzdžiui, kada galvoje sukasi negatyvios mintys, jos sukelia blogas emocija ir tu jautiesi prastai. Pleištas reiškia minčių nukreipimą. Dainelę dainuoti, kažką deklamuoti, melstis. Įterpti į galvą kažką, kas išblaškytų negatyvias mintis.“
Taip pat skaitykite: Kaip vasaros stovyklos ugdo socialinį intelektą
Jauno suaugusiojo psichosocialinė raida ir stresas
Tiek formalioje, tiek ir neformalioje sferoje gyvenime kaupiamos žinios ir patirtis, tam kad pasirūpintume savo autonomija ir taptume savarankiškomis asmenybėmis. Auga ir atsakomybės ir galimybės, o taip pat kartu nesustoja ir vystymasis. Jauno suaugusiojo psichosocialinė raida aptariama per socialinius vaidmenis, santykius ir gyvenimo įvykius, kurie turi įtakos individo vystymuisi ir dalyvavimui visuomenėje.
Jauni suaugusieji susiduria su daugybe naujų problemų, su nauja patirtimi, jie sprendžia naujas vystymosi užduotis, kurios tiesiogiai susijusios su patiriamais stresais. Daugelis patiria stresus ieškodami darbo, keisdami darbą ir pan. Šiame amžiuje sprendžiamos šeimos kūrimo, vaikų gimdymo ir auginimo, darbo ir gyvenimo stiliaus vystymosi užduotys.
Levinsonas išskyrė tris aspektus gyvenimo struktūroje - gyvenimo tęstinumas, gyvenimo kursas ir gyvenimo ciklas. Anot Levinsono, jauno suaugusiojo gyvenimas apima periodą nuo apie 17 iki 45 metų, kuriame individas formuoja savo karjerą, santykius ir socialinę tapatybę. Eriksonas tvirtino, kad po paauglių tapatybės stadijos prasideda jauno suaugusiojo stadija, kurios metu formuojasi artimumas - mokėjimas kurti emociškai artimus santykius.
Stresas: samprata ir įveikos ypatumai
Šiandien stresas - kasdienis ir, kaip bebūtų gaila, dažnėjantis žmogaus gyvenimo reiškinys. Daugelio specialistų nuomone, šiuolaikiniame gyvenimo ritme stresas tapo nuolatiniu kiekvieno iš mūsų palydovu. Tyrinėjamos įvairios streso ypatybės, priežastys bei įtaka. Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus magistrinio darbo objektu pasirinkau jaunojo suaugusiojo streso įveiką.
Pastaruoju metu stresas ir jo įveika tai bene viena iš labiausiai studijuojamų psichologijos problematikų ir ši tema neprarado aktualumo iki šiol. Juk nesugebėjimas nustatyti ir tinkamai įveikti streso, jo padarinius sunkiai atsiliepia žmogaus fiziniams ir psichiniams ištekliams.
Streso įveikos strategijos
Streso valdymo praktikos apima tiek kognityvinius, tiek elgesio metodus: mąstymo keitimas, laiko ir prioritetų valdymas, relaksacijos technikos, socialinės paramos naudojimas. Psichologė R. taip pat mini pleišto techniką kaip minčių nukreipimo priemonę. Tokios technikos gali padėti mažinti negatyvias mintis ir kontroliuoti emocinių krizių intensyvumą.
Rekomendacijos praktikai ir tolimesniems tyrimams
- Integruoti emocinio intelekto ugdymo programas psichikos sveikatos priežiūros institucijose kaip dalį reabilitacijos bei psichoterapinių intervencijų.
- Tolesni tyrimai turėtų nagrinėti specifines emocinio intelekto subskales ir jų poveikį streso įveikos strategijoms bei funkcionavimui kasdieniame gyvenime.
- Dėmesys lyčių skirtumams jaunų suaugusiųjų svajonėse ir prioritetuose gali padėti geriau pritaikyti emocinio intelekto ugdymo programas skirtingoms grupėms.
- Darbo vietose rekomenduojama diegti vadovų emocinio intelekto ugdymo iniciatyvas, siekiant mažinti darbuotojų stresą, nerimą ir depresiškumą.
6 žingsniai, kaip pagerinti emocinį intelektą | Ramona Hacker | TEDxTUM
Tabelinis duomenų pavyzdys (santrauka)
| Rodiklis | Tyrimo išvados |
|---|---|
| Emocinis intelektas (Rokiškio ligoninė) | Pakankamai aukštas |
| Streso lygis (Rokiškio ligoninė) | Vidutinis |
| Ryšys EI ir streso (Vilniaus administracija) | Statistiškai reikšmingas neigiamas ryšys |
Apibendrinant, magistro darbo rezultatai prisideda prie žinių apie emocinio intelekto vaidmenį psichikos ligomis sergančių asmenų gyvenime bei atskleidžia svarbias sąsajas su streso patyrimu ir įveika. Tai pabrėžia emocinio intelekto ugdymo svarbą tiek klinikinėje praktikoje, tiek darbo vietose bei socialinėse intervencijose.
tags: #naudziunas #emocinis #intelektas #ir #psichikos #ligos