Artimojo netektis yra vienas skaudžiausių išgyvenimų, su kuriais susiduria žmogus. Emocinis skausmas dažnai būna neatsiejamas ir nuo finansinių iššūkių, ypač jei mirusysis buvo vienas iš pagrindinių šeimos maitintojų arba jei sutuoktiniai gyveno iš bendro biudžeto, kuris staiga sumažėja perpus. Lietuvos socialinės apsaugos sistema numato tam tikrus mechanizmus, skirtus sušvelninti finansinę naštą likusiam gyvam sutuoktiniui. Viena iš pagrindinių pagalbos priemonių yra našlių pensija.
Šiame straipsnyje aptariamos našlių pensijos skyrimo sąlygos, reikalavimai ir kitos svarbios nuostatos, susijusios su pensijų gavimu mirus sutuoktiniui. Nors dauguma žmonių yra girdėję apie šią išmoką, tiksli informacija apie tai, kam ji priklauso, kokie yra reikalavimai stažui, amžiui ar santuokos trukmei, dažnai lieka neaiški iki tol, kol susiduriama su realia situacija. Našlių pensija nėra skiriama automatiškai visiems mirusiųjų sutuoktiniams. Tai yra socialinio draudimo išmoka, kuri priklauso nuo tam tikrų įstatymuose numatytų kriterijų.
Kam priklauso našlių pensija
Našlių pensija skiriama mirusio asmens sutuoktiniui, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos. Pagrindinė sąlyga - miręs asmuo turėjo būti apdraustas socialiniu draudimu arba būti pensininkas. Mirusysis turi būti įgijęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdamas Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose.
Mirusysis turi būti įgijęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdamas Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose (išskyrus asmenis, iki mirties (paskelbimo mirusiu) dienos gavusius negalios, netekto darbingumo, invalidumo ar senatvės pensiją, paskirtą ir (ar) mokėtą pagal Pensijų įstatymą ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1994 m.).
Asmens, gaunančio našlių pensiją, sąlygos
- Senatvės pensijos amžius: našlys arba našlė jau yra sukakęs senatvės pensijos amžių.
- Neįgalumas: jei našlys ar našlė buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) tuo metu, kai mirė sutuoktinis, arba tapo tokiais per 5 metus nuo sutuoktinio mirties.
- Santuokos faktas: daugeliui klysta manydami, kad užtenka vien fakto, jog asmenys buvo susituokę. Nėra griežto reikalavimo, kad santuoka privalėjo trukti dešimtmečius, tačiau įstatymas numato, jog pora turėjo būti susituokusi.
- Partnerystė ar gyvenimas kartu be oficialios santuokos registracijos (vadinamoji „susimetus“) nesuteikia teisės į našlių pensiją.
Specialios situacijos ir išimtys
Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, kurios netelpa į standartinius rėmus. Tai yra griežta taisyklė: jei našlys arba našlė sudaro naują santuoką, našlių pensijos mokėjimas yra nutraukiamas. Valstybė laikosi pozicijos, kad sudarius naują santuoką, atsiranda naujas šeimos ūkis ir finansiniai įsipareigojimai tarp naujų sutuoktinių, todėl parama už buvusį mirusį sutuoktinį nebeteikiama.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Paprastai išsiskyrusiam asmeniui buvusio sutuoktinio našlių pensija nepriklauso. Tačiau yra išimtis: jei santuokos nutraukimas įvyko dėl mirusiojo kaltės ir teismas buvo priteisęs išlaikymą, arba jei asmenys buvo faktiškai nustoję gyventi kartu, bet oficialiai neišsiskyrę, situacija vertinama individualiai pagal teisinius dokumentus.
Našlių pensijos teisė išlieka tam tikrais atvejais ir vaikams (įvaikiams). 36 straipsnis nustato, kad našlaičių pensija skiriama mirusio asmens vaikams (įvaikiams), jeigu tenkinamos šio įstatymo nustatytos sąlygos. Be to, 2023 m. pakeitimais numatyta, kad teisė gauti našlių pensiją išlieka, kai po našlių pensijos paskyrimo nurodytos pensijos mokėjimas nutraukiamas, nes našlei ar našliui nustatytas didesnis negu 55 procentų dalyvumo lygis, tačiau nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas našlių pensijos mokėjimas, jie pripažįstami asmenimis su negalia.
Apskaičiavimas ir dydis
Našlių pensijos dydis priklauso nuo našlių pensijos bazinio dydžio, kurį tvirtina Vyriausybė arba atsakingos institucijos, ir jis yra kasmet indeksuojamas. Našlių pensijos bazinis dydis yra Šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas našlių pensijos mato dydis pinigais. IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų.
Indeksavimas nevykdomas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami.
2024 metų duomenimis, standartinė našlių pensija siekia apie 38-39 eurus. Tai yra palyginti nedidelė suma, kuri tarnauja kaip priedas prie senatvės pensijos, o ne kaip pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Vienišo asmens išmokos ir suderinamumas
Nuo 2021 metų Lietuvoje atsirado naujovė - vienišo asmens išmoka. Tai sukėlė nemažai painiavos, nes šios dvi išmokos yra panašios savo tikslu, tačiau jų negalima gauti kartu. Vienišo asmens išmoka skiriama vienišiems neįgaliesiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims.
„Vienišas asmuo“ šiuo atveju reiškia ne tik tuos, kurie niekada nebuvo susituokę, bet ir tuos, kurie yra išsiskyrę arba našliai. Taisyklė yra paprasta: mokama ta išmoka, kuri yra didesnė, arba ta, kurią asmuo pasirenka (nors automatiškai Sodra dažniausiai priskiria palankesnį variantą). Šiuo metu vienišo asmens išmoka yra susieta su tuo pačiu baziniu dydžiu kaip ir našlių pensija, todėl sumos dažnai sutampa. Tačiau, jei asmuo jau gauna našlių pensiją, jam nereikia teikti prašymo gauti vienišo asmens išmoką - jis toliau gaus našlių pensiją.
Pajamų mokesčio ir kitų pajamų įtaka
Ne, našlių pensija, kaip ir kitos socialinio draudimo pensijos Lietuvoje, gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) nėra apmokestinama. Darbo pajamos neturi įtakos našlių pensijos mokėjimui.
Prašymo pateikimas ir dokumentai
Dėl našlių pensijos skyrimo reikia kreiptis į „Sodrą“. Kreiptis galima bet kada atsiradus teisei ją gauti. Tačiau svarbu žinoti, kad pensija skiriama ir mokama ne daugiau kaip už 12 mėnesių atgal nuo prašymo pateikimo dienos.
Norint, kad prašymas būtų išnagrinėtas sklandžiai, rekomenduojama iš anksto pasiruošti reikiamus dokumentus. Nors „Sodra“ daugelį duomenų gauna iš Gyventojų registro, tam tikrais atvejais gali prireikti papildomų įrodymų. Procesas paprastai užtrunka iki 30 kalendorinių dienų nuo visų reikiamų dokumentų pateikimo. Sprendimas dėl pensijos skyrimo atsiunčiamas pareiškėjui, o pinigai pervedami į nurodytą asmeninę banko sąskaitą arba pristatomi į namus, jei asmuo pasirenka tokį būdą ir atitinka sąlygas (dažniausiai taikoma asmenims, turintiems didelių specialiųjų poreikių).
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Eksportavimas ir gyvenimas užsienyje
Jei asmuo persikelia gyventi į kitą Europos Sąjungos šalį arba šalį, su kuria Lietuva turi tarptautinę sutartį, pensijos mokėjimas gali būti tęsiamas (eksportuojamas).
Stažas, apskaitos vienetai ir teisės aktai
Pagrindinės sąvokos: Būtinasis stažas, Minimalusis stažas ir Stažas apibrėžiami įstatyme. Minimalus stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, - jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams).
Jeigu yra nustatyti skirtingi šios algos dydžiai, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga. Jeigu šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis. Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka asmenys mokėjo (už juos turėjo būti mokamos) sumažinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokas, apskaičiuojant stažą už tuos metus, laikoma, kad buvo skaičiuojamos viso patvirtinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokos.
Išėjimo į pensiją metais į asmens stažą įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją mėnesio, jeigu priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius mėnesius turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį. Laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šį įstatymą.
| Aspektas | Pagrindinė nuostata |
|---|---|
| Minimalus stažas | 15 metų (senatvės pensijai) |
| Senatvės pensijos amžius | 65 metai (nuoroda į senatvės pensijos amžių) |
| Prašymo terminai | Pensija skiriama ir mokama ne daugiau kaip už 12 mėn. atgal nuo prašymo pateikimo |
| Pajamų mokesčio statusas | Neapmokestinama GPM |
Apskaitos vienetai
Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5. Apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį (pensijos skyrimo metais - iki pensijos skyrimo mėnesio), nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumą (neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) iš pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumos, kurią per tuos kalendorinius metus pagal teisės aktų nustatytą pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai tarifą apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Teisiniai pagrindai
Šis straipsnis nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1 straipsnis reglamentuoja, kam taikomas įstatymas ir kokios pagrindinės procedūros taikomos. 2023 12 14 įstatymu buvo padaryti pakeitimai, susiję su asmenų su negalia statuso pripažinimu ir kitomis nuostatomis, svarbiomis našlių pensijos skyrimui ir išsaugojimui tam tikromis sąlygomis.
Jeigu norite užtikrinti sklandų prašymo nagrinėjimą, pasiruoškite dokumentus iš anksto ir kreipkitės į „Sodrą“. Procesas paprastai užtrunka iki 30 kalendorinių dienų nuo visų reikiamų dokumentų pateikimo, o sprendimas bei mokėjimai atliekami pagal nurodytą tvarką.