Europos Sąjunga (ES) grindžiama teisinės valstybės principu. Socialinė politika yra nacionalinės teisės sritis, tačiau egzistuoja tam tikri socialinės apsaugos interesai ir tarptautiniame lygmenyje, skatinantys sudaryti tarptautinius teisinius dokumentus socialinės apsaugos klausimais. Ištrauka: Tarptautinė teisė vaidina svarbų vaidmenį socialinės apsaugos srityje - tai poreikis suderinti skirtingas nacionalines socialinės apsaugos (įstatymų) sistemas arba jas koordinuoti.
Straipsnyje analizuojama, kaip Lietuva, būdama Europos Sąjungos (ES) valstybe nare, įgyvendina ES darbo, užimtumo ir socialinės politikos principus. Jame taip pat pabrėžiama socialinės ir užimtumo politikos svarba ES teisės sistemoje, aptariama Lisabonos strategijos ir Europos socialinių teisių ramsčio įtaka, akcentuojama nuolatinė būtinybė atnaujinti nacionalinius teisės aktus, kad jie atitiktų vis atnaujinamas ES teisines nuostatas.
Autorės nagrinėja Europos Sąjungos teisėkūros pokyčius per pastaruosius dešimt metų, analizuoja ES socialinės politikos pokyčius ir kliūtis, įskaitant COVID-19 pandemiją, migraciją ir 2007-2008 metų ekonomikos krizę. Straipsnyje konstatuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį ES pakeitė savo požiūrį į socialinę politiką ir darbo santykius - nuo derinimo prie koordinavimo, t. y. pastarųjų metų Europos Komisijos pasiūlymuose daugiausia dėmesio skiriama ekonominiams klausimams, o socialinės ir darbo politikos klausimai vis labiau reguliuojami soft law instrumentais.
Keičiasi ES lygių galimybių politika, ypač lyčių lygybės ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros srityse. Todėl Europos Komisija ragina valstybes nares priimti teisės aktus, kuriais būtų pagerintos darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros galimybės, pavyzdžiui, suteikiant tėvystės atostogos. Tuo tarpu ES minimalaus darbo užmokesčio direktyvos ((ES) 2022/2041) tikslas - panaikinti darbo užmokesčio dempingą ir sumažinti darbuotojų, ypač gaunančių minimalų darbo užmokestį, skurdą. Ja nustatomi procedūriniai minimalaus darbo užmokesčio nustatymo valstybėse narėse principai.
Nors direktyva neunifikuoja paties minimalaus darbo užmokesčio dydžio, bet joje keliami tikslai nėra paprastai įgyvendinami. Todėl straipsnyje nurodoma, kad Lietuvai gali būti sunku įgyvendinti šią direktyvą nacionalinėje teisėje, nes dabartiniai kolektyvinių derybų ir minimalaus darbo užmokesčio modeliai turi būti sistemiškai keičiami, kad atitiktų direktyvos standartus.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Pagrindiniai socialinės apsaugos koordinavimo principai:
- Susitariančių šalių piliečiams, remiantis koordinuojančiu dokumentu, draudžiama diskriminacija nacionaliniu pagrindu.
- Tarp šalių sprendžiami teisiniai konfliktai, iškylantys dėl skirtingų nacionalinių normų.
- Socialinio draudimo bei darbo stažo ir/arba gyvenimo šalyje trukmės sumavimas atitinkamai kiekvienoje šalyje, pasirašiusioje koordinavimo dokumentą.
- Socialinės apsaugos pašalpų mokėjimas kitose koordinavimo dokumentą pasirašiusiose šalyse, t.y. socialinės apsaugos pašalpų eksportas.
- Įvairių šalių socialinės apsaugos administracijų bendradarbiavimas.
- Abipusis kaštų padengimas susitariančių šalių socialiai apdraustiesiems ir kitiems piliečiams.
Koordinavimo procesą įtvirtinantys tarptautiniai teisiniai aktai vadinami veiksmų koordinavimo dokumentais. Tokie koordinavimo dokumentai gali būti susiję su visomis arba tik su keliomis šalies socialinės apsaugos schemomis.
Kiti tarptautiniai socialinės apsaugos dokumentai, nelaikomi koordinuojančiais, patvirtina principus. Kai kuriuose dokumentuose šie principai yra skelbiami tik formaliai. Faktiškai jie neturi jokios juridinės reikšmės šalies viduje, kadangi yra suformuluoti per daug neaiškiai ar apibendrintai. Kituose dokumentuose šie principai išdėstomi remiantis teisine sutartimi ir yra pakankamai apibrėžti, kad darytų tiesioginį poveikį sutarti pasirašiusių šalių vidaus įstatymams pvz. Europos socialinė chartija. Tokiu būdu šie dokumentai tam tikru mastu suderina skirtingas socialinės apsaugos sistemas.
Ne visada lengva nustatyti, ar tarptautiniuose dokumentuose formuluojami bendrieji principai realiai priklauso pirmai ar antrai grupei.
Svarbiausi ES koordinavimo reglamentai socialinės apsaugos koordinavimo klausimais buvo Reglamentas 1408/71, kuris buvo taikomas šioms socialinės apsaugos sritims:
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
- ligos ir motinystės pašalpoms;
- invalidumo pašalpoms;
- senatvės pašalpoms;
- išmokoms maitintojo netekus;
- nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pašalpoms;
- mirties pašalpoms;
- bedarbio pašalpoms;
- šeimos pašalpoms.
Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) vykdomasis komitetas patvirtino naują produktyvumo rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad tvarus produktyvumo augimas prasideda nuo teisingai apmokamo darbo. Dokumente akcentuojama, kad orūs atlyginimai yra būtina sąlyga, leidžianti darbuotojams prisitaikyti prie naujų technologijų, dalyvauti pokyčiuose ir kurti pridėtinę vertę. Rezoliucijoje aiškiai įvardijama, jog Europos produktyvumo stagnaciją lemia ir struktūrinis investicijų trūkumas.
Dohoje vykęs Antrasis pasaulio socialinės raidos viršūnių susitikimas subūrė daugiau nei 14 tūkst. dalyvių iš 150 valstybių: politinių lyderių, JT agentūrų, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų. Susitikimo pabaigoje priimta deklaracija įtvirtino naują globalios socialinės politikos kryptį: šalys įsipareigojo stiprinti universalias socialinės apsaugos sistemas, užtikrinti orų darbą kaip neatsiejamą žaliosios ir technologinės transformacijos dalį bei plėsti socialinį dialogą kaip demokratijos, ekonominio stabilumo ir socialinio teisingumo pamatą.
Švedijoje jau dvejus metus tęsiasi konfliktas tarp IF Metall profesinės sąjungos ir „Tesla“. Kadangi įmonė laikosi pozicijos nevykdyti kolektyvinių derybų, IF Metall paskelbė streiką, o per dvejus metus jis išsiplėtė į plataus masto solidarumo veiksmus: prie akcijų prisijungė transporto, elektrikų, jūrininkų, pašto ir logistikos profesinės sąjungos.
Islandija mini 50 metų nuo istorinio 1975 m. moterų streiko, kai net 90 proc. šalies moterų sustabdė bet kokį darbą - tiek apmokamą, tiek namų ruošos ir faktiškai paralyžiavo valstybės veikimą. 2025 m. minint šią sukaktį, moterų organizacijos vėl paragino visą dieną nedirbti, primindamos, kad net pažangiausiose šalyse lyčių lygybės principai, įskaitant darbo vietas, vis nėra pasiekta. Lapkričio 25 d. Tik trečdalis moterų žino, į ką kreiptis savo darbovietėje, jei patirtų priekabiavimą.
Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą dėl ES Adekvačios minimalios algos direktyvos, aiškiai patvirtindamas, kad direktyvos tikslai ir teisinis pagrindas išlieka galiojantys. Teismas sutiko, kad ES gali nustatyti bendrus rėmus dėl minimalaus darbo užmokesčio apsaugos ir kolektyvinių derybų stiprinimo, tačiau panaikino dvi technines nuostatas: privalomų ekonominių kriterijų taikymą nustatant minimalaus mėnesinio (MMA) atlyginimo adekvatumą bei draudimą, jog MMA negalėtų sumažėti automatinio indeksavimo metu.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas pradėjo naują politinę iniciatyvą, siekdamas apriboti neatsakingą algoritminio valdymo naudojimą darbo vietose. Atsižvelgdamas į didėjančią riziką darbuotojų teisėms, Užimtumo komitetas siūlo uždrausti bet kokius sprendimus, priimamus vien algoritmų, įtvirtinti privalomą duomenų rinkimo ir naudojimo skaidrumą ir griežtai apriboti jautrių duomenų - emocinės būsenos, psichologinių požymių, biometrikos ar lokacijos rinkimą bei naudojimą.
Komitetas taip pat ragina užtikrinti realią žmogaus priežiūrą, darbuotojams suteikiant teisę suprasti, kaip algoritmai juos vertina, ir ginčyti sprendimus, turinčius poveikį jų darbo sąlygoms. Galutinis balsavimas dėl šios iniciatyvos numatytas 2025 m.
Pagrindinės ES institucijos, dalyvaujančios socialinės politikos formavime
- Europos Parlamentas
- Europos Vadovų Taryba
- Europos Komisija
- ES Teisingumo Teismas
Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) spaudos, komunikacijos ir kampanijų komiteto posėdyje, įvykusiame lapkričio 14 d., pagrindinis dėmesys skirtas 2026 m. informacinei kampanijai, kuria siekiama reaguoti į Europos Komisijos (EK) paskelbtas „Kokybiškų darbo vietų gaires“. Kampanijos prioritetai yra susiję su pagrindiniais darbuotojų teisių iššūkiais: teisingu perėjimu, viešaisiais pirkimais, psichosocialinėmis rizikomis ir perdegimu, dirbtinio intelekto panaudojimu, nuotoliniu darbu bei atsijungimo teise, subrangos ir įdarbinimo tarpininkų reguliavimu.