Socialinio Darbo Metodai Dienos Centruose Lietuvoje

Socialinis darbas - tai besivystanti sistema, orientuota į bendruomenės ir atskirų asmenų gerovę. Labai svarbu, kad socialinio teisingumo, žmogaus teisių, kolektyvinės atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai yra svarbūs socialiniam darbui. Socialinio darbo tikslas yra socialinių problemų sprendimas, kurios atsiranda, kai žmogus susiduria su bendruomene ir visuomene.

Lietuvoje socialinis darbas taip pat nėra naujas reiškinys, nors mūsų visuomenės gyvenime tai viena iš naujausių profesijų. Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFWS) apibrėžia, jog socialinio darbo praktika yra pagrįsta profesine ir akademine disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, socialinę sanglaudą, žmonių įgalinimą ir išlaisvinimą. Socialinis darbas, paremtas socialinio darbo, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir vietinių žinių teorijomis, įtraukia žmones ir struktūras, kad išspręstų gyvenimo iššūkius ir pagerintų gerovę. Socialinis darbas pradžioje orientavosi į savanorišką sistemą ir palaipsniui pradėjo daugiau dėmesio skirti visuomenės ekonominei ir demokratiniai gerovei.

Socialinis darbuotojas, kaip savo srities žinovas, dirbdamas su klientais, teikdamas socialines paslaugas, bendradarbiaudamas kartu su kitais specialistais, dalyvauja įvairiuose profesiniuose amplua. Anot Johnson (2001), profesinė rolė - tai būdas, kurį darbuotojas naudoja parodyti save įvairiose situacijose. Socialinis darbuotojas turi gerai suprasti ir suvokti savo atliekamus vaidmenis.

Socialinio Darbuotojo Vaidmuo Globos Procese

Globėjai augindami tėvų globos netekusius vaikus, susiduria su įvairiomis problemomis, todėl neretai į pagalbą ateina socialines paslaugas teikiantys darbuotojai (Snieškienė, 1999). 2018 metų sausio 19 dieną buvo patvirtintas „Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas“, kuriame patvirtinta globos centro veiklos tikslas ir funkcijos. Apraše numatomos socialinio darbuotojo, dar kitaip vadinamo globos koordinatoriaus paslaugos.

Globos koordinatorius priskiriamas kiekvienai globėjų šeimai ir teikia reikalingą socialinę pagalbą šeimoms: organizuoja pagalbą glaudžiai kontaktuojant su kitomis socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, kitais globos centro specialistais, sudarydamas sąlygas vaikui palaikyti ryšį su broliais, seserimis, biologiniais tėvais, derindamas teikiamas paslaugas ir pagalbą biologinei vaiko šeimai su socialiniais darbuotojais, teikiančias paslaugas šeimai. Kiekvienam globėjui yra priskirtas socialinis darbuotojas (globos koordinatorius), kuris jų šeimai teikia paslaugas ir yra atsakingas už pagalbą globos metu.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Globėjai atlieka labai svarbų vaidmenį globojamo vaiko ir biologinės šeimos bendravime, todėl labai svarbu, kad vaikas būtų paruošiamas susitikimams su šeima, o globėjai turėtų žinių, kaip pasiruošti susitikimams. Šiame etape svarbu, jog specialistai dirbantys su šeima teiktų profesinę paramą ryšio su biologine šeima palaikymui.

Globėjai teigia, jog vertina socialinių darbuotojų įsitraukimą š problemų sprendimą, žmonės teigia, jog vertina specialistų pagalbą planuojant biologinių šeimų susitikimus, globėjai įvardina, kad viena iš didžiausių pagalbų tai bendradarbiavimas tiek su globėjais, tiek su biologiniais vaiko tėvais, specialistai sudaro veiksmų planą. Kartais globėjams sunku palaikyti kontaktą su tėvais, todėl šį pagalba globos procese yra labai vertinama (Austerberry, et. al., 2013). Darbo su globėjais ir biologiniais vaiko tėvais procese svarbus informacijos perdavimas. Anot Harber ir Oakley (2012).

Kalbant apie pagalbą globėjams, galima teigti, kad paslaugų sistema yra skurdi, Lietuvoje socialiniai darbuotojai labiau suinteresuoti dirbti su biologinėmis šeimomis, negu su globėjais. Didžiausią paramą šeimos galėjo gauti iš vaiko teisių specialistų, tačiau galima teigti, kad parama buvo nepakankama. Nesenai pradėjus steigtis globos centrams, kurių klientų tikslinė grupė globėjai ir globojami vaikai. Sunku vertinti paslaugų kokybė, tačiau jau vien tai, kad socialiniai darbuotojai dirba tik su šia tiksline grupe yra pagirtina.

Šeima yra pirmoji ir svarbiausia vaiko aplinka, kurioje formuojasi jo vertybės, emocinis saugumas, socialiniai įgūdžiai ir požiūris į pasaulį. Būtent šeimoje vaikas pirmą kartą patiria rūpestį, meilę, pagarbą, mokosi bendrauti, spręsti problemas, pasitikėti savimi ir kitais. Kai vaikas auga saugioje, stabilioje ir palaikančioje aplinkoje, sudaromos tvirtos prielaidos jo visapusiškam vystymuisi. Šeimų patiriami sunkumai dažnai yra kompleksiški: skurdas, nedarbas, priklausomybės, smurtas artimoje aplinkoje, psichikos sveikatos problemos, tėvystės įgūdžių stoka, tarpusavio konfliktai, vaikų nepriežiūra, visi šie sunkumai gali kelti grėsmę vaikų gerovei ir šeimos funkcionavimui. Tokiose šeimose vaikai neretai patiria nesaugumą, emocinį apleistumą, trūksta stabilumo, nuoseklios priežiūros ir pozityvaus pavyzdžio. Visa tai daro neigiamą įtaką vaiko raidai, mokymosi pasiekimams, emocinei būklei ir ateities galimybėms.

Socialinis darbuotojas dirba socialinį darbą su vaiku ir šeima, konsultuodamas juos individualiai ir grupėmis, teikia emocinę bei socialinę pagalbą. Jo tikslas - ne tik spręsti esamas problemas, bet ir stiprinti šeimos gebėjimą savarankiškai rūpintis savo gerove. Socialinis darbuotojas siekia didinti šeimos motyvaciją dalyvauti kompleksinės ar prevencinės pagalbos teikimo procese, pozityvios tėvystės mokymuose, šeimos stiprinimo programose, nesmurtinio elgesio mokymo programose, priklausomybių ligų gydymo bei kitose programose.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Taip pat socialinis darbuotojas teikia šeimai reikalingą informaciją ir žinias, ugdo tėvystės bei socialinius įgūdžius, skatina glaudesnį šeimos ryšį su socialine aplinka, padeda įsitraukti į bendruomenę. Socialinis darbuotojas tarpininkauja ir atstovauja šeimoms, siekdamas gerinti šeimos ir vaiko gyvenimo kokybę. Dirbant su šeimomis socialinis darbuotojas laikosi konfidencialumo, vadovaujasi žmogiškomis vertybėmis, abipusės pagarbos, tarpusavio bendradarbiavimo principais bei empatija.

Socialiniame darbe ypatingai svarbus darbuotojo ir kliento santykis, kuris pradeda formuotis jau nuo pirmojo kontakto. Pasitikėjimu grįstas ryšys yra būtina sąlyga sėkmingam pagalbos procesui, tačiau praktikoje jis ne visada lengvai užmezgamas. Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria socialiniai darbuotojai, yra šeimų nenoras keisti savo gyvenimo situacijos ir motyvacijos stoka. Sunkumus patiriančios šeimos neretai neigia turinčios problemų, mano, kad apie jas kalbėti yra nepriimtina, vengia atvirumo. Dalis šeimų yra pripratusios prie sau įprasto gyvenimo būdo, net jei jis yra žalingas vaikams, ir nemato prasmės jį keisti. Socialinis darbuotojas neretai susiduria su nepasitikėjimu, pasipriešinimu, neigiamu požiūriu į teikiamą pagalbą ir į specialisto pastangas keisti ilgus metus ar net kelias kartas formuotą gyvenimo būdą. Šeimos kartais baiminasi institucijų, bijo galimų pasekmių, todėl vengia bendradarbiauti. Tai tampa rimta kliūtimi siekiant ilgalaikių ir tvarių pokyčių.

Nepaisant šių iššūkių, socialinio darbuotojo veikla išlieka itin reikšminga. Specialistas ne tik padeda spręsti problemas, bet ir stiprina šeimos vidinius resursus, ugdo atsakomybę, skatina savarankiškumą, padeda atrasti stipriąsias puses. Apibendrinant galima teigti, kad socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant socialinę pagalbą šeimoms yra itin svarbus, tačiau kartu ir labai sudėtingas.

Vaikų Dienos Centrai ir Socialinio Darbuotojo Vaidmuo Juose

Sprendžiant vaikų socialines problemas svarbų vaidmenį atlieka vaikų dienos centrai. Tai viena iš alternatyvų formuoti bei lavinti vaikų socialinius įgūdžius. Šiuose dienos centruose vaikai įsisavina reikiamus socialinius įgūdžius, tokius kaip savarankiškumas, mandagumas, pasitikėjimas savo jėgomis bei tinkamai pasirenkamas konfliktinių situacijų sprendimo būdas (Kavaliauskienė 2014). Šiuos socialinius įgūdžius vaikams padeda įsisavinti socialinis darbuotojas. Jis vaikų socialinių įgūdžių formavimo procese atlieka elgesio keitėjo vaidmenį.

Vaikų dienos centre sudaromos sąlygos vaikams patenkinti savo kaip asmenybių esminius poreikius, kurių jie negali patenkinti bei vystytis ir pilnaverčiai funkcionuoti, augdami bei gyvendami šeimoje. Vaikų laisvalaikio užimtumo organizavimas (socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai, sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo užsiėmimai, rankdarbių būrelis, muzikos būrelis, dailės būrelis, fizinio lavinimo užsiėmimai, kompiuterinių technologijų pradmenų mokymo užsiėmimai). Renginių organizavimas: gimtadienių, kalendorinių švenčių, diskusijų popiečių, išvykų, ekskursijų.

Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė

Vaikų dienos centras

Vaikų dienos centras - erdvė socialiniams įgūdžiams ugdyti

Dienos centrą lanko 7-18 metų amžiaus vaikai. Vaikams organizuojami inovatyvūs, sportiniai bei meninės išraiškos užsiėmimai. Skatinama vaikų saviraiška bei savivertės augimas.

Šiaulių miesto šeimos centro Vaikų dienos centras įsikūręs viename iš šeimos centrui priklausančių kotedžų K. Korsako g. 61, Šiauliai. Turime puikias sąlygas, kurių dėka galime vaikams suteikti saugią bei ramią aplinką atlikti namų darbus, bei praleisti smagiai laiką. Centras suteikia vaikams galimybę ugdytis ir tobulėti inovatyvioje ir saugioje aplinkoje.

Vaikų dienos centro veiklos pavyzdžiai:

  • Lankėmės Šiaulių moterų “Lions” klubo dovanotame vaikiškame spektaklyje “Nepaprasta triušio Edvardo kelionė”. Dėkojame už suteiktą galimybę pamatyti spektaklį, pabendrauti su Kalėdų seneliu bei už įteiktas saldžias dovanėles!
  • Šiandien mūsų dienos centras leidosi į kelionę po Šiaulių dramos teatro užkulisius - ten, kur gimsta emocijos, vaidmenys ir scenos magija.
  • Šiandien su vaikais lankėmės “Aromama” parduotuvėje ir sužinojome apie produktus, taip pat susipažinome su eteriniais aliejais, nuostabiais jų aromatais ir poveikiu. Turėjome galimybę pasigaminti stebuklingą aromaterapinį rankų muilą. Vaikams buvo priminta, kada ir kodėl svarbu plauti rankas muilu, kokia yra muilo paskirtis.
  • Su dienos centro vaikais lankėmės nuostabiame Pakruojo dvare, kuris garsėja ne tik savo istorija, bet ir įdomiomis edukacijomis bei šventinėmis veiklomis. Turėjome galimybę dalyvauti edukacinėse programose, kuriose galėjome išbandyti keramikos dirbtuves - pasigaminome žymiausią žiemos atributą- besmegenį, ⛄️bei “Fototelje” - sužinojome apie fotografijos atsiradimą ir dalyvavome nuotraukų gamybos procese. 📸🎞️ Vaikai smalsiai tyrinėjo dvaro erdves, o ypač visus sužavėjo originali žiemos pramoga - Besmegenių vestuvės!

LTStraipsnyje analizuojama mažai tyrinėta socialinio darbo sritis: socialinio darbo metodai, taikomi dienos centruose, dirbant su vaikais iš socialinės rizikos šeimų. Esant poreikiui efektyvinti socialinį darbą su socialinės rizikos šeimomis ir jose augančiais vaikais, svarbiausi tampa tikslingai taikomi darbo metodai, galintys visapusiškai atliepti tikslinės grupės poreikius. Nors siekiant spręsti šiuolaikinės visuomenės socialines problemas formuojama integracinė metodų tradicija, vis dėlto išlieka nusistovėjęs metodų skirstymas į individualų, grupinį ir bendruomeninį darbą. Šių metodų pasirinkimas ir taikymas priklauso nuo daugelio veiksnių: tikslinės grupės, organizacijos pobūdžio, teikiamų paslaugų, darbuotojų kompetencijos bei kt.

Socialinis darbas su vaikais

Socialinis darbas su vaikais - pagalba ir parama

Kokybinio tyrimo metu buvo siekta atskleisti individualaus ir grupinio darbo metodų derinimo ypatumus, dirbant su vaikais iš socialinės rizikos šeimų dienos centruose. Apklausti ekspertai buvo atrinkti vadovaujantis specializacijos, išsilavinimo ir institucijos kriterijais. Tyrimu atskleistas vaikų iš socialinės rizikos šeimų poreikių daugiasluoksniškumas bei kompleksiškumu pasižymintis socialinio darbo modelis. Siekiant visapusiškai atliepti vaiko poreikius taikomi vienas kitą papildantys individualaus ir grupinio darbo metodai, sukuriantys plačią ugdomąją erdvę, kurioje vaikai gali bendrauti įvairiuose komunikacijos lygiuose. Integralumu pasižymintis šių metodų derinys atskleidžia žmogaus kaip egzistencinės būtybės asmeninę ir socialinę dimensijas, kurių dėka vaikas gali ugdytis kaip socialinio veiksmo dalyvis ir kaip individuali asmenybė.

ENIn the article, the authors analyse the application of different social work methods while working with children from risk families in day centres. Purposeful and deliberate selection of social work methods makes prevention and intervention more effective and appropriate for the satisfaction of children needs. For the research, six experts were selected for an unstructured interview. Three respondent selection criteria were used: specialization (a person working in a day centre with children from risk families for no less than one year and using both individual and group methods), education (university level education in social sciences: social work, social pedagogy or psychology) and institution (working in Christian Non-Governmental Organizations). The qualitative data were analysed following the traditional process - transcription, rephrasing, coding, categorization, generalization. The results of the research show that day centres apply the complex social work model integrating both individual and group methods, what confirms the conception of the system theory. This model developed as a result of a constant and precise analysis of client needs and the methods used. Experts acknowledge that generally methods should not be differentiated between better and worse; their application depends on particular situation and clients. Individual work is used when a child is in a crisis, when it is necessary to know a child and his or her situation better, while group work allows undertaking more educative activities, develops communication, integrative and social skills.

Socialinių paslaugų sistema Lietuvoje dar tik formuojasi, todėl nėra aiškios įstaigų veiklos galimybės. Vykstant ekonominiams ir socialiniams pokyčiams, socialinės paslaugos įgyja vis didesnę svarbą šalies gyvenime. Socialinių paslaugų tinklas labai įvairus , tačiau senstant visuomenei vis didesnę reikšmę įgyja nauja socialinė paslauga - Dienos centrai pagyvenusiems žmonėms. Visuomenėje daugėja žmonių, kurie nagali savimi pasirūpinti, jų nesavarankiškumas priverčia šeimos narius palikti darbo vietą ir užsiimti priežiūra. Todėl socialinių paslaugų plėtojimas labai svarbus, atsižvelgiant į žmonių poreikius.

Apklausa

Apibendrinant, pateikiami keli klausimai, kurie dažnai užduodami vaikų dienos centrų darbuotojams:

  1. Kiek rizikos grupės vaikų lankosi Jūsų vaikų dienos centre?
  2. Kiek laiko kasdien vidutiniškai vaikai praleidžia Jūsų vaikų dienos centre?
  3. Kiek laiko Jūsų dienos centre yra skiriama pedagoginei veiklai (pamokų ruošai, ugdymui)?
  4. Kokios aplinkybės, Jūsų nuomone, labiausiai lemia Jūsų vaikų dienos centro lankytojų sprendimą lankyti Jūsų centrą?
  5. Kokios paslaugos Jūsų vaikų dienos centre teikiamos vaikams?
  6. Jūsų vaikų dienos centre rizikos grupės vaikams teikiama speciali pagalba.
  7. Su kokiomis problemomis, Jūsų manymu, dažniausiai susiduria vaikų dienos centro ugdytiniai?
  8. Ar dažnai taikomos šie socialinio darbo metodai dirbant su šeima?
  9. Vaikų dienos centre atitinkamos veiklos su ugdytiniais rengiami.
  10. Kokios, Jūsų nuomone, socialinio darbuotojo veiklos padeda vaikų dienos centro lankytojų socialinius įgūdžius?
  11. Kokios, Jūsų nuomone, Jūsų vaikų dienos centro veiklos plėtojimo kryptys yra aktualiausios?
  12. Įvertinkite pagrindinius socialinio darbuotojo veiklos dienos centre tikslus.
  13. Įvertinkite yra tėvų/globėjų vaidmenį.
  14. Dažniausiai, dirbant su Vaikų dienos centro ugdytinių šeima, bendradarbiaujama su kitų institucijų specialistais?
  15. Kaip vertinate socialinio darbuotojo pagalbą.
  16. Jūsų amžius.

Šio magistrinio darbo tikslas - išsiaiškinti globėjų, socialinių darbuotojų ir savivaldybės darbuotojų nuostatas dėl dienos centro teikiamų paslaugų aktualumo, prieinamumo ir reikalingumo. Tyrimo objektas - socialinių paslaugų teikimas Dienos centre. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti socialinių paslaugų sampratą. 2. Pateikti socialinių paslaugų klasifikavimą, jų organizavimą ir teisinės bazės reglamentavimą Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos šalyse. 3. Aptarti socialinių paslaugų sistemą Lietuvoje. 4. Pateikti socialinių paslaugų standartų taikymo praktiką. 5. Aptarti Dienos centų, pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms, funkcionavimo ypatumus. 6. Remiantis atliktu tyrimu, išsiaiškinti globėjų, darbuotojų nuostatas dėl Dienos centre teikiamų paslaugų aktualumo ir prieinamumo.

Kokybiniam tyrimui atlikti buvo naudotas ekspertų vertinimo metodas, kurio metu buvo apklausti 9 respondentai: Dienos centro globotinių artimieji, Dienos centro darbuotojai ir Vilniaus savivaldybės darbuotojai. Tyrimo metu buvo analizuojama, koks respondentų požiūris į Dienos centre teikiamų paslaugų poreikį reikalingumą, informavimą, kokybę, efektyvumą. ir mokestį už teikiamas paslaugas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad hipotezė - paslaugos yra kokybiškos, bet trūksta informacijos - pasitvirtino. Iš devynių apklaustųjų respondentų keturi teigia, kad informacijos pakanka, likusieji penki, kad informacijos trūksta. Dienos centro darbuotojai mano, kad reklamos reikėtų daugiau, o klientų artimieji teigia, kad informacijos pakanka, apie teikiamas paslaugas sužinojo internete.

Hipotezė, kad darbuotojai pripažįsta teikiamų paslaugų reikalingumą, tačiau paslaugų kokybę sieja su klientų poreikių tenkinimu ir organizuojama veikla, pasitvirtino. Tyrime dalyvavę respondentai mano, kad kokybė priklauso nuo tinkamos kliento priežiūros , organizuojamų užimtumų įvairovės, bendradarbiavimo , darbuotojų profesionalumo. Hipotezė - Dienos centro klientų artimieji mano, jog dienos globos paslaugos reikalingos, tačiau pasigendama platesnio paslaugų spektro, o darbuotojai Dienos centro paslaugų efektyvumą sieja su darbuotojų profesionalumu ir didesne finansine parama - pasitvirtino. Apklaustieji respondentai mano, kad Dienos centro paslaugos pagyvenusiems žmonėms labai reikalingos, nes įstaigoje bus lavinamas kliento savarankiškumas ir protinė veikla Kaip svarbų dalyką visi paminėjo bendravimą, galimybę užsiimti organizuojama veikla ir klientų artimiesiems dalyvauti darbo rinkoje, tačiau pripažįsta, jog trūksta trumpalaikės socialinės globos paslaugos. Tiek Savivaldybės darbuotojų, tiek DC darbuotojų manymu, teikti efektyvias paslaugas labiausiai trukdo valstybės abejingumas ir finansavimas.

Socialinis pedagoginis darbas su šeima taikant stebėjimo metodą

tags: #socialinio #darbo #metodai #dienos #centruose