Vaizdo turinio platformoje „Netflix“ 2025 metais pradėtas rodyti serialas „Nuo roko žvaigždės iki žudiko” ne tik leido sugrįžti į 2003-iųjų Vilnių, bet ir iškėlė į paviršių vieną vis dar aktualią temą - smurto tarp emociškai artimų žmonių. Ši tema, deja, išlieka aktuali ir šiandien, todėl svarbu suprasti, kas yra smurtas artimoje aplinkoje, kokios jo formos ir kaip galime padėti aukoms.
Smurtas artimoje aplinkoje tai bet kokia veika toje pačioje gyvenamojoje erdvėje, šeimoje, intymiuose santykiuose, tarp esamų ar buvusių partnerių. Tai bet kokia neteisėta užgaulus elgesys, kuris įvyksta tarp individų, gyvenančių toje pačioje erdvėje, šeimoje ar esančių artimuose santykiuose. Smurtas artimoje aplinkoje yra sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį.
Daugumoje visuomenių smurto aukomis dažniausiai tampa moterys, todėl smurtas artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma. Smurto artimoje aplinkoje problema turi būti sprendžiama plačiau, nei tik sprendžiant smurto apraiškas santykiuose, nes tai nėra pagrindinė problema. Tai yra fizinio, seksualinio, žodinio, emocinio ar ekonominio smurto ciklas, kuris kartojamas vis dažniau ir dažniau.
Galia ir aukos kontrolė smurto artimoje aplinkoje situacijoje yra specialūs bruožai, kurie padeda šias smurto apraiškas išskirti iš kitų. Apsauga nuo smurto - seksualinio, psichinio, ekonominio ar fizinio - yra glaudžiai susijusi su žmogaus teisėmis. Bet kokia smurto apraiška gali pažeisti teisę į gyvybę, draudimą kankinti, žiauriai ar žeminančiai elgtis, teisę į privatų gyvenimą ir kitas teises.
Smurtas artimoje aplinkoje, apimantis visas smurto formas, laikomas pavojingesne smurto forma ir to priežastys yra įvairios, tačiau pagrindinė jų yra ta, kad smurtauja žmogus, su kuriuo sieja artimas emocinis ryšys, kuriuo auka turėtų pasitikėti, todėl daroma žala yra gerokai didesnė. Smurto artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo jo formos, pagrindinės priežastys paprastai yra susijusios su smurtautojo siekiu kontroliuoti auką, o tai lemia ne vienkartinį tokio smurto pobūdį. Kitaip tariant, smurtas tampa įprastu problemų sprendimo ar net bendravimo būdu, prie kurio, deja, pripranta ne tik smurtautojas, bet ir auka.
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą Lietuvoje
Kaip atpažinti smurtą ir kur kreiptis pagalbos
Smurto Formos Artimoje Aplinkoje
Smurtas artimoje aplinkoje apima įvairias formas, kurios daro didelę žalą aukos fizinei ir psichologinei sveikatai:
- Fizinis smurtas: Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma.
- Psichologinis smurtas: Tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
- Ekonominis smurtas: Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą.
- Seksualinis smurtas: Tai kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.
- Pasyvus smurtas (Nepriežiūra): Tai nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.
Smurto artimoje aplinkoje požymiai - latentiškumas. Smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas.
Seksualinis Smurtas Artimoje Aplinkoje
Seksualinis smurtas artimoje aplinkoje yra viena labiausiai latentinių ir sunkiausiai atpažįstamų smurto formų, nors ji daro didelę žalą žmogaus psichinei ir emocinei sveikatai. Dažnai klaidingai manoma, kad seksualinis smurtas negali vykti santuokoje ar ilgalaikiuose santykiuose, tačiau tai nėra tiesa. Seksualinis smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti tarp sutuoktinių, partnerių ar buvusių partnerių, kai vienas asmuo verčia kitą dalyvauti seksualiniuose veiksmuose be laisvo ir aiškaus sutikimo. Net ir esant santuokai ar ilgalaikiams santykiams, kiekvienas žmogus turi teisę į savo kūną, ribas ir sprendimus.
Seksualinis smurtas santuokoje ar partnerystėje apima prievartą, spaudimą, manipuliaciją ar grasinimus, kai asmuo jaučiasi priverstas užsiimti seksu, bijodamas pasekmių, konflikto, atstūmimo ir emocinio ar fizinio smurto. Tai gali būti seksualiniai veiksmai be sutikimo, seksualinis spaudimas, kaltinimai, emocinis šantažas ar nuolatinis ignoravimas atsisakius lytinių santykių. Tokiais atvejais smurtas dažnai būna sisteminis, kartojasi ir yra lydimas kitų smurto formų, pavyzdžiui, psichologinio, ekonominio ar fizinio smurto artimoje aplinkoje.
Daug nukentėjusiųjų ilgą laiką nesupranta, kad patiria seksualinį smurtą, nes visuomenėje vis dar gajūs mitai, jog santuokoje seksas yra „pareiga“ arba „natūrali santykių dalis“. Tačiau sutikimas visada turi būti savanoriškas, aiškus ir gali būti atšauktas bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo santykių statuso. Seksualinis smurtas artimoje aplinkoje pažeidžia žmogaus orumą, savivertę ir saugumo jausmą, o jo pasekmės gali būti ilgalaikės - nuo nerimo, depresijos, potrauminio streso simptomų iki pasitikėjimo savimi ir kitais praradimo.
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą
Jeigu patiriamas seksualinis smurtas artimoje aplinkoje, svarbu žinoti, kad pagalba yra prieinama. Lietuvoje Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ teikia nemokamą ir konfidencialią emocinę bei informacinę pagalbą suaugusiems, patyrusiems seksualinį smurtą, įskaitant smurtą santuokoje ar kituose artimuose santykiuose. Kreipimasis pagalbos gali padėti geriau suprasti savo situaciją, atgauti kontrolės jausmą ir sužinoti, kokios yra galimos pagalbos ir apsaugos priemonės.
Smurtas Artimoje Aplinkoje ir Vaikai
Smurtas artimoje aplinkoje yra sisteminė problema, kuri neapsiriboja tiesioginiu fiziniu ar psichologiniu poveikiu suaugusiajam. Kiekvienas vaikas, augantis smurtinėje aplinkoje, patiria nuolatinį nesaugumą, kuris veikia jo emocinę būseną, nervų sistemos vystymąsi, santykių suvokimą ir savivertę. Net ir tais atvejais, kai vaikas nėra tiesioginis smurto taikinys ar akivaizdus liudininkas, jis gyvena aplinkoje, kurioje grėsmė yra nuolatinė, o saugumo jausmas - trapus arba visai neegzistuojantis.
Specialistų praktikoje vis dar pasitaiko požiūris, kad vaiko patirtis tampa reikšminga tik tada, kai jis pats patiria fizinį ar seksualinį smurtą. Tačiau šiuolaikinis požiūris į vaikų psichologinę raidą ir traumą aiškiai rodo: emocinis smurtinės aplinkos poveikis vaikui yra pakankamas pagrindas laikyti jį nukentėjusiuoju. Vaiko nervų sistema vystosi santykyje su aplinka. Kai aplinka yra neprognozuojama, kupina grėsmės, konfliktų ar baimės, vaiko organizmas adaptuojasi prie nuolatinio streso. Tokia būsena dažnai pasireiškia padidėjusiu budrumu, jautrumu garsams, staigioms emocinėms reakcijoms ar, priešingai, emociniu atbukimu.
Vaikas mokosi „skaityti“ suaugusiųjų nuotaikas, nuolat stebėti, kada gali kilti konfliktas, ir koreguoti savo elgesį siekdamas išvengti pavojaus. Šis prisitaikymas dažnai klaidingai interpretuojamas kaip „geras elgesys“, „brandumas“ ar „ramumas“, tačiau iš tiesų tai yra išgyvenimo mechanizmas, kylantis iš nesaugios aplinkos.
Vienas iš skaudžiausių smurto artimoje aplinkoje aspektų yra vaiko vidinis konfliktas. Vaikai linkę egocentriškai interpretuoti įvykius - manyti, kad jie yra konflikto ar smurto priežastis. Tokiu būdu formuojasi kaltės jausmas, kuris gali lydėti vaiką daugelį metų. Kartu vaikas dažnai patiria stiprų lojalumą abiem tėvams ar globėjams, net jei vienas iš jų naudoja smurtą. Tai sukuria vidinę įtampą tarp noro būti saugiam ir poreikio išsaugoti ryšį su artimu žmogumi. Ši vidinė dinamika ypač svarbi specialistams, dirbantiems su vaikais, kurie neneigia smurto, bet kartu jį pateisina, minimalizuoja ar vengia apie jį kalbėti.
Taip pat skaitykite: Smurtas artimoje aplinkoje: Utenos apskritis
Vaikystėje patirtas smurtas artimoje aplinkoje dažnai daro įtaką žmogaus gyvenimui ilgalaikėje perspektyvoje. Suaugusieji, augę smurtinėje aplinkoje, dažniau susiduria su emocijų reguliavimo sunkumais, nerimo ar depresijos simptomais, priklausomybėmis, pasikartojančiais nesaugiais ar smurtiniais santykiais. Tai nėra neišvengiama lemtis, tačiau rizika reikšmingai didėja, jei vaikas negauna pagalbos ir palaikymo.
Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai, palaipsniui keičiantis visuomenės požiūriui į smurtą artimoje aplinkoje, reaguojant į sukeliamas skaudžias (dažniausiai, negrįžtamas) pasekmes smurto artimoje aplinkoje aukoms, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, reikalaujančių greito valstybės institucijų įsikišimo ir laiku suteikiamos pagalbos smurto aukoms. Toks požiūris lėmė ir pagrindinių baudžiamųjų įstatymų pakeitimus. Šiandien tiek baudžiamajame kodekse, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis smurtas - nuo lengviausio iki sunkiausio - laikomas pavojingesniu, jei jis padaromas artimoje aplinkoje.
Siekiant efektyvesnės smurtą patyrusių asmenų apsaugos Seimas 2023 metais priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Naujoje įstatymo redakcijoje numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti privalo priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
Tarptautiniai Įsipareigojimai
Be paminėtų pagrindinių reguliavimo pakeitimų, šiandien Lietuva jau yra kelių svarbių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, susijusių su moterų teisių apsauga ir moterų diskriminacijos panaikinimu, dalyvė. Lietuva yra ratifikavusi 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą. Lietuva taip pat yra Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo dalyvė.
Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m. birželio 7 d., tačiau iki šiol jos neratifikavo, ir tai vis dar kelia daug diskusijų ir emocijų. Kalbant apie regioninį lygmenį, Lietuva yra Europos Tarybos narė ir šios tarptautinės organizacijos priimtų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Europos socialinės chartijos (pataisytos) dalyvė.
Visuomenės Požiūris ir Švietimas
Taigi teisiniu ir tarptautiniu lygmeniu Lietuva per dvidešimt metų nuėjo ilgą, turiningą kelią ir iš esmės savo teisiniu reguliavimu, teisėsaugos institucijų praktika daugeliu aspektų neatsilieka, o tam tikrais atvejais ir lenkia kitas Europos valstybes. Tačiau svarbiausia yra tai, kad greta teisinio reguliavimo iš esmės keitėsi visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir šiandien daugeliui jau ne vis vien, kai girdi, mato akivaizdų smurtą savo aplinkoje.
Vis dėlto smurto artimoje aplinkoje mastas reikšmingai nemažėja. Išsprendus teisinio reguliavimo problemas, siekiant sumažinti smurto artimoje aplinkoje, matyt, teks grįžti prie ilgai trunkančių, bet efektyviausių sprendimų - visuomenės švietimo, koks elgesys yra normalus, o koks - žalingas, net jei sunku tai identifikuoti, taip pat emocinio intelekto stiprinimo, tinkamų konfliktų sprendimo būdų paieškos ir kt.