Priklausomybę turinčių žmonių teisės ir pagalba Lietuvoje

Priklausomybė - tai psichikos sutrikimas, kuris atsiranda dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas ar daryti tą pačią veiklą, siekiant pasitenkinimo jausmo, nepaisant numatomų ar akivaizdžių neigiamų padarinių pačiam individui ar jo aplinkai. Ši problema paveikia ne tik patį priklausomą asmenį, bet ir jo artimuosius, šeimą, draugus bei visą visuomenę. Lietuvoje priklausomybę turintiems asmenims teikiama įvairiapusė pagalba, siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę, integruoti į visuomenę ir užtikrinti orų gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybę turinčių asmenų teises Lietuvoje, prieinamą gydymą, reabilitacijos galimybes, visuomenės požiūrį ir svarbiausius aspektus, susijusius su pagalba priklausomiems asmenims bei jų šeimos nariams.

Priklausomybės prevencija šeimoje

Priklausomybės samprata ir jos įtaka

Priklausomybė - tai būklė, kai žmogus nekontroliuojamai trokšta vartoti tam tikras medžiagas ar užsiimti tam tikra veikla. Tai sukelia neigiamų padarinių sveikatai, socialinei gerovei ir kasdieniam funkcionavimui. Priklausomybė gali būti įvairių formų: nuo priklausomybės alkoholiui, narkotikams, vaistams iki priklausomybės azartiniams lošimams, internetui ar kitoms veikloms.

Priklausomybė stipriai paveikia šeimą tiek emociniu, tiek socialiniu ir finansiniu lygmeniu. Artimieji dažnai patiria stresą, nerimą, kaltės jausmą ar bejėgiškumą, o šeimos santykiai neabejotinai tampa įtempti.

Teisės ir apsauga priklausomybę turintiems asmenims

Lietuvos įstatymai garantuoja priklausomybę turintiems asmenims teisę į gydymą, reabilitaciją ir socialinę integraciją. Svarbu paminėti, kad priklausomybė yra pripažįstama liga, todėl priklausomi asmenys turi tokias pačias teises į sveikatos priežiūrą kaip ir sergantys bet kuria kita liga. Tai apima teisę į konfidencialumą, orų elgesį ir nediskriminavimą.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Valstybės finansuojamas gydymas ir reabilitacija

Valstybė Lietuvoje finansuoja platų gydymo paslaugų spektrą priklausomybę turintiems asmenims. Gydymą teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras ir kitos įstaigos. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.

Gydymo būdai:

• Ambulatorinis gydymas medikamentais: Tai gydymas, kai pacientas lankosi pas gydytoją ar specialistą reguliariai, tačiau negyvena stacionare. Šis gydymo būdas dažnai apima vaistų vartojimą, kuris padeda sumažinti potraukį psichoaktyvioms medžiagoms ar kitoms priklausomybėms.
• Stacionarinis psichosocialinis gydymas: Tai intensyvesnis gydymo būdas, kai pacientas gyvena gydymo įstaigoje tam tikrą laikotarpį. Stacionarinis gydymas apima psichoterapiją, grupių užsiėmimus ir kitas terapines priemones, padedančias įveikti priklausomybę.
• Priklausomybių konsultantų paslaugas: Tai specializuoti konsultantai, kurie teikia pagalbą ir patarimus priklausomiems asmenims ir jų šeimos nariams. Konsultantai padeda suprasti priklausomybės mechanizmus, susidoroti su sunkumais ir rasti tinkamus gydymo būdus.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nuolat tobulina priklausomybės ligų gydymo paslaugų teikimą. Vienas iš pavyzdžių - ministro įsakymo projektas „Dėl stacionarinių Minesotos priklausomybės ligų gydymo paslaugų teikimo asmenims, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir (ar) patologinio potraukio azartiniams lošimams, tvarkos aprašo“. Tai rodo nuolatinį siekį gerinti gydymo kokybę ir prieinamumą.

Respublikinis priklausomybės ligų centras

Socialinės reabilitacijos ir reintegracijos programos

Sėkmingas gydymas yra tik pirmas žingsnis kelyje į sveikimą. Svarbu, kad priklausomybę turintys asmenys turėtų galimybių grįžti į visuomenę, susirasti darbą, mokytis ir dalyvauti socialiniame gyvenime. Šiuo tikslu Lietuvoje vykdomos įvairios socialinės reabilitacijos ir reintegracijos programos.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos

Vienas iš didžiausių ir kompleksiškiausių socialinių projektų, skirtų nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomiems asmenims ir jų šeimos nariams, finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo+“ ir bendrojo finansavimo lėšų. Šis projektas prisideda prie socialinės atskirties mažinimo ir sudaro sąlygas priklausomybę turintiems asmenims sėkmingai grįžti į visuomenę. Vykdoma nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomų asmenų psichologinė ir socialinė reabilitacija, teikiant trumpalaikės socialinės globos paslaugas, o ją sėkmingai baigusiems organizuojamos reintegracijos veiklos, siekiant skatinti asmens socialinio savarankiškumo ir darbingumo, profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimą ir didinimą.

Reabilitacijos proceso metu teikiamos įvairios paslaugos: nuo kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo iki psichologinės pagalbos. Tai padeda atsitiesti ne tik fiziškai, bet ir emociškai bei socialiai. Pavyzdžiui, asmuo dalyvauja psichologo arba socialinio darbuotojo konsultacijose, kur analizuojamos priklausomybės priežastys, aptariamos emocijos ir santykiai su artimaisiais. Rengiami grupiniai užsiėmimai, kuriuose mokomasi bendrauti, spręsti konfliktus bei atpažinti rizikingas situacijas. Padedama susitvarkyti dokumentus, kreiptis dėl pašalpų ar medicininės pagalbos, spręsti teisinius ar skolų klausimus bendradarbiaujant su antstoliais ir kitomis institucijomis. Kartu mokomasi kasdienio gyvenimo įgūdžių: kaip planuoti dieną, laikytis higienos ir tvarkos, ugdyti finansinį raštingumą. Taip pat mokomasi sveikos gyvensenos principų, ugdomi maisto gaminimo ir darbiniai įgūdžiai.

Pagalba šeimos nariams

Priklausomybė paveikia visą šeimą, todėl svarbu, kad pagalba būtų teikiama ne tik priklausomam asmeniui, bet ir jo artimiesiems. Teikiamos individualios psichologų, socialinių darbuotojų ir kitų specialistų konsultacijos, kuriose aptariamos jų pačių emocijos, kaltės jausmas ar bejėgiškumas. Šeimos nariams padedama suprasti priklausomybės ligą, nusistatyti ribas santykyje su priklausomu artimuoju, palaikyti jį, bet kartu pasirūpinti ir savimi. Taip pat teikiama emocinė parama, kuri padeda atsigauti po ilgalaikio žlugdančio gyvenimo su priklausomu artimuoju.

Visuomenės požiūris ir stigmatizacija

Visuomenės požiūris į priklausomybę turinčius asmenis turi didelę įtaką jų sveikimo procesui. Deja, vis dar gajūs stereotipai ir stigmatizacija, kurie kliudo priklausomiems asmenims kreiptis pagalbos ir integruotis į visuomenę.

Vis dar pasitaiko nuostatų, jog padėti - beprasmiška, ypač jei žmogus jau yra patyręs atkryčių. Stigmatizacija vis dar kliudo priklausomus asmenis kreiptis pagalbos, o visuomenės palaikymas čia ypač svarbus jų sveikimo ir reintegracijos kelyje.

Taip pat skaitykite: Kainų analizė

Tačiau, anot A. Lučuno, požiūris pamažu keičiasi. Atsiranda daugiau empatijos, mažiau pasmerkimo, o kalbėjimas apie psichikos sveikatą tampa atviresnis. Priklausomybę turintys žmonės dažniau matomi kaip tokie, kuriems reikia pagalbos, o ne kaip pavojingi ar nenusipelnę antros galimybės.

Darbo ir mokymosi galimybės

Darbas ar mokslai po priklausomybės - tai ne tik priemonė išgyventi, bet ir galimybė atkurti pasitikėjimą, susigrąžinti orumą ir pajusti, kad gyvenimas turi prasmę. Tačiau priklausomybę turintiems asmenims dažnai sunku susirasti darbą ar tęsti mokslus dėl įvairių priežasčių:

• Diskriminacija: Darbdaviai gali nenorėti įdarbinti priklausomybę turinčius asmenis dėl stereotipų ir baimių.
• Įgūdžių trūkumas: Priklausomybė gali trukdyti įgyti naujų įgūdžių ar tobulinti jau turimus.
• Socialinė atskirtis: Priklausomybė gali lemti socialinę izoliaciją, kuri apsunkina bendravimą ir bendradarbiavimą su kitais žmonėmis.

Nepaisant šių sunkumų, svarbu, kad priklausomybę turintys asmenys turėtų galimybių įsidarbinti ar tęsti mokslus.

Vaikų priežiūros iššūkiai

Vaikų priežiūros problema - ypač aktuali vienišoms mamoms. Daugelis jų neturi artimųjų, galinčių padėti prižiūrėti vaikus, o darželiai ar kitos priežiūros paslaugos ne visada prieinamos arba nesutampa su darbo grafiku. Taip pat trūksta darbo vietų, siūlančių pusės etato darbo laiką, kas itin aktualu mamoms, auginančioms pradinukus. Tokio amžiaus vaikai dar negali būti vieni ilgą laiką, todėl mamos turi derinti darbą su vaikų priežiūra, tačiau darbo rinkoje galimybių lankstesniam darbo grafikui - labai mažai.

Kreipimasis pagalbos

Jei susiduriate su priklausomybėmis, kviečiame nedelsti ir kreiptis į specialistus, pasirengusius padėti. Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu. Šiuo metu Lietuvoje vykdomas vienas didžiausių ir kompleksiškiausių socialinių projektų, skirtų nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomiems asmenims ir jų šeimos nariams. Anot jos, šis projektas, finansuojamas iš 2021-2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo+“ ir bendrojo finansavimo lėšų, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo ir sudaro sąlygas priklausomybę turintiems asmenims sėkmingai grįžti į visuomenę: vykdoma nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomų asmenų psichologinė ir socialinė reabilitacija, teikiant trumpalaikės socialinės globos paslaugas, o ją sėkmingai baigusiems organizuojamos reintegracijos veiklos, siekiant skatinti asmens socialinio savarankiškumo ir darbingumo, profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimą ir didinimą.

Teisiniai pagrindai ir bendruomenės prevencija

Priklausomybės ligų gydymo, reabilitacijos ir prevencijos bendruomenėje teisiniai pagrindai yra reglamentuojami įvairiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Tai apima:

• Sveikatos apsaugos ministro įsakymus, reglamentuojančius specializuotas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
• Sveikatos apsaugos ministro įsakymus, nustatančius sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką, kai neatskleidžiama asmens tapatybė.
• Sveikatos apsaugos ministro įsakymus, reglamentuojančius pakaitinio gydymo skyrimą ir taikymą priklausomybei nuo opioidų gydyti bei pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo ir apskaitos tvarką asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
• Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymus, nustatančius reikalavimus psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigoms, teikiančioms paslaugas asmenims, turintiems priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų.
• Sveikatos apsaugos ministro įsakymus, reglamentuojančius profilaktinius sveikatos tikrinimus sveikatos priežiūros įstaigose.
• Vyriausybės nutarimus ir sveikatos apsaugos ministro įsakymus, nustatančius transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles bei medicininės apžiūros atlikimo tvarką.

Priklausomybės sindromo priežastys ir eiga

Priklausomybė yra sudėtinga liga, kurią lemia įvairūs biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Psichoaktyviosios medžiagos veikia smegenų atlygio sistemą, sukeldamos malonumo jausmą, kuris skatina pakartotinį vartojimą. Ilgainiui, smegenys prisitaiko prie nuolatinio medžiagos poveikio, todėl norint pasiekti tą patį efektą, reikia didesnių dozių (tolerancija). Nutraukus medžiagos vartojimą, atsiranda abstinencijos simptomai, kurie skatina tolesnį vartojimą, siekiant palengvinti šiuos nemalonius pojūčius.

Pagrindinės psichoaktyviųjų medžiagų grupės:

• Alkoholis
• Opioidai
• Stimuliatoriai (pvz., kokainas, amfetaminas)
• Kanapės
• Raminamieji ir migdomieji vaistai
• Lakios medžiagos

Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius dr. Emilis Subata

Psichikos ir elgesio sutrikimai, susiję su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu

Priklausomybė gali sukelti įvairius psichikos ir elgesio sutrikimus, priklausomai nuo vartojamos medžiagos.

Gydymo principai

• Ankstyvas atpažinimas ir intervencija: kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė pasiekti gerų rezultatų.
• Individualizuotas gydymo planas: gydymo planas turėtų būti pritaikytas kiekvienam pacientui, atsižvelgiant į jo vartojamos medžiagos tipą, priklausomybės sunkumą, psichikos ir fizinę sveikatą, socialinę situaciją ir kitus veiksnius.
• Kompleksinis gydymas: efektyviausias gydymas apima įvairias terapijos formas, tokias kaip medikamentinis gydymas, psichoterapija, socialinė parama ir savigalbos grupės.
• Ilgalaikis gydymas: priklausomybė yra lėtinė liga, todėl gydymas turi būti ilgalaikis ir apimti nuolatinę priežiūrą bei paramą, siekiant išvengti atkryčių.
• Motyvacijos stiprinimas: svarbu motyvuoti pacientą gydytis ir padėti jam įgyti įgūdžių, reikalingų išlaikyti blaivybę.
• Žalos mažinimas: jei pacientas negali arba nenori visiškai atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų, svarbu taikyti žalos mažinimo strategijas, siekiant sumažinti neigiamas pasekmes.

Kompleksinis paciento poreikių sprendimas taikant atvejo vadybos metodą

Atvejo vadyba yra svarbi priklausomybių gydymo dalis. Atvejo vadybininkas (socialinis darbuotojas) padeda pacientui koordinuoti įvairias gydymo ir reabilitacijos paslaugas, taip pat sprendžia socialines problemas, tokias kaip būstas, darbas, finansai ir teisiniai klausimai. Atvejo vadyba užtikrina, kad pacientas gautų visapusišką pagalbą, reikalingą sėkmingam atsigavimui.

Komandinio darbo organizavimas

Priklausomybių gydymas reikalauja komandinio darbo. Į gydymo komandą gali įeiti:

• Gydytojas psichiatras
• Medicinos psichologas
• Socialinis darbuotojas
• Psichikos sveikatos slaugytojas
• Ergoterapeutas
• Kineziterapeutas
• Menų terapeutas
• Kiti specialistai

Komandos nariai bendradarbiauja, siekdami sukurti ir įgyvendinti individualizuotą gydymo planą, atitinkantį paciento poreikius.

Savigalbos grupių vaidmuo pagalbos sistemoje

Savigalbos grupės, tokios kaip Anoniminiai Alkoholikai (AA) ir Anoniminiai Narkomanai (NA), yra svarbi pagalbos sistemos dalis.

Pagalbos lygiai

• Pirminė pagalba: teikiama psichiatrijos ar bendro profilio ligoninėse, kai pacientas patenka į gydymo įstaigą dėl ūmios būklės, susijusios su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (pvz., abstinencijos sindromas, perdozavimas).
• Specializuotas gydymas: teikiamas priklausomybės ligų centruose ir psichikos sveikatos centruose. Gydymas gali apimti medikamentinę terapiją, psichoterapiją (individualią, grupinę, šeimos), detoksikaciją ir kitas intervencijas.
• Psichosocialinė reabilitacija: teikiama specializuotose reabilitacijos įstaigose arba ambulatoriškai. Reabilitacija padeda pacientams atkurti socialinius įgūdžius, įsidarbinti, susigrąžinti savarankiškumą ir integruotis į visuomenę. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytojas. Į specialistų komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai (ergoterapeutas, kineziterapeutas, menų terapeutas ir kt.). Psichosocialinė reabilitacija pagal trukmę skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę. Pradžioje gydytojas psichiatras kartu su asmeniu sudaro individualų psichosocialinės reabilitacijos planą, kuris, atsižvelgiant į asmens poreikius, pažangos vertinimo rezultatus ir specialistų rekomendacijas, gali būti koreguojamas ar papildomas.
• Pakaitinis gydymas opioidais: skiriamas priklausomybei nuo opioidų gydyti. Pakaitiniai opioidiniai vaistiniai preparatai vartojami medicinos personalo akivaizdoje. Socialinio darbuotojo (atvejo vadybininko) ir gydytojo sprendimu vaistai gali būti išduodami pacientams išsinešti tam tikrais atvejais. Jei pacientui reikia išvykti į kitą Šengeno valstybę, preparatai jam išduodami kartu su specialia pažyma, leidžiančia vežtis gydymo tikslais asmeniniam vartojimui skirtas narkotines ir (arba) psichotropines medžiagas. Pažyma galioja visą kelionės laiką, bet ne ilgiau kaip 30 dienų.
• Bendruomeninės paslaugos: teikiamos įvairiose bendruomenės organizacijose ir apima konsultacijas, paramos grupes, užimtumo programas ir kitas paslaugas.

Fizinio aktyvumo svarba gydymo procese

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) pacientams visuose penkiuose šalies filialuose teikiama kompleksinė pagalba - čia dirba gydytojas psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas, ergoterapeutas. Gydymo procese į žmogų žvelgiama holistiškai. Dėmesys sutelkiamas tiek į žmogaus psichologinę būseną, tiek į socialinius įgūdžius bei jo kūną ir visi šie dėmenys tarpusavyje glaudžiai susiję. Gydant priklausomybę, be kitų gydymo ar pagalbos metodų, yra įtraukiami ir fizinio aktyvumo užsiėmimai.

Gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė dirba RPLC Klaipėdos filiale. Fizinio aktyvumo treniruotės yra be galo svarbios ir sveikam, ir sergančiajam. Įrodyta, kad kognityvinėms funkcijoms (protiniam darbingumui) stiprinti fizinis aktyvumas su kvalifikuoto specialisto pagalba ir priežiūra sergančiam žmogui gali turėti netgi didesnį poveikį nei sveikam.

„Pacientai, kurie gydosi priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, labai dažnai jaučia depresijai būdingus simptomus. Dėl ilgalaikio psichoaktyvių medžiagų vartojimo jų smegenyse sumažėja dopamino koncentracija, dėl to kyla nerimas, blogėja nuotaika, atsiranda energijos stoka, nuovargis. Sportas tikrai gali pagerinti nuotaiką, sumažinti nerimą, medikamentų poreikį, auginti protinį darbingumą bei padėti atstatyti širdies ir kraujagyslių funkcijas. Tikrai įrodyta, kad fizinis aktyvumas gali stipriai keisti besigydančiųjų gyvenimo kokybę“, - kasdiene praktika ir žiniomis dalijasi RPLC gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė.

Sportas gerina nuotaiką ir mažina nerimą.

Rekomendacijos, koks turėtų būti fizinis krūvis, yra labai aiškios. „Norint palaikyti gerą protinį darbingumą labiausiai tinka aerobinio fizinio krūvio treniruotės, per kurias judama iki suprakaitavimo arba iki širdies susitraukimų dažnio tarp 100 iki 120 dažnių per minutę - tai yra vidutinio intensyvumo treniruotės. Šios treniruotės turėtų trukti 45 minutes ir vykti tris kartus per savaitę. Žmogus pats gali jausti labiausiai jam tinkantį aerobinį krūvį. Tai gali būti ir bėgimas, ir važiavimas dviračiu, ir grupinės treniruotės, o jos dar gali būti tiek funkcinės, tiek aerobinio tipo“, - aiškina dr.

Nauji gydymo metodai

Kovojant su priklausomybėmis, Nantės klinika naudoja metodą, kurį sudaro transkranialinė elektros stimuliacija. Elektrodai nėra implantuojami į kaukolę, bet dedami ant paviršiaus. Elektrinė stimuliacija siunčiama į prefrontalinę žievę - zoną, kurioje, kaip manoma, yra priklausomybės centrai. Į šią zoną siunčiamas mažas 1-2 amperų impulsas. Ne daug, bet pakankamai, kad būtų pakeista elektrinių trūkumų turinčių neuronų veikla.

Paprastai gydymas trunka tik 15 minučių, tačiau pirmą kartą paciento gydymo trukmė tik kelios minutės. Nėra jokios operacijos, bendros anestezijos. Po gydymo pacientas grįžta namo kaip ir po visų gydymų ligoninėje. Šis metodas taip pat turėjo teigiamą poveikį kitai priklausomybei - priklausomybei nuo cigarečių.

Ši technika galėtų atverti kitas perspektyvas kitoms priklausomybėms. Tai gali būti klasikinių procedūrų pakaitalas ar papildymas.

Minesotos modelis

Nuo šių metų lapkričio 1 d. Minesotos modelis - tai visame pasaulyje vyraujantis priklausomybių gydymo modelis, psichiatrų taikomas gydyti priklausomybės sindromą tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai. Pirmiausia priklausomuosius nuo narkotikų ir alkoholio šie gydymo centrai atskyrė nuo kitų psichikos ligonių, jie nebebūdavo uždaromi už užrakintų durų, nebebūdavo gydomi insulino šokais ir kitais drastiškais metodais. 1949 m. buvo įsteigtas Hazeldeno fondas, įkvėptas revoliucinės idėjos sukurti humanišką terapinę bendruomenę priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų asmenims.

Motiejus Valančius

Finansavimas ir prieinamumas

Priklausomybės ligų gydymas ir reabilitacija Lietuvoje yra finansuojami iš PSDF biudžeto lėšų. Tačiau, pasak ekspertų, finansavimas yra nepakankamas, todėl daugelis priklausomų asmenų neturi galimybės gauti reikiamą pagalbą. Pavyzdžiui, stacionarinė Minesotos programa yra mokama, ir ne visi pacientai gali sau leisti sumokėti už gydymą. Jei psichosocialinė reabilitacija būtų finansuojama iš PSDF, ji galėtų būti prieinama didesnei daliai pacientų.

Iššūkiai ir perspektyvos

Priklausomybių gydymo ir reabilitacijos srityje Lietuvoje vis dar yra daug iššūkių:

• Stigma: visuomenėje vyrauja neigiamas požiūris į priklausomus asmenis, jie dažnai laikomi bevaliais ar pasileidėliais. Tai trukdo priklausomiems asmenims kreiptis pagalbos ir integruotis į visuomenę.
• Specialistų trūkumas: Lietuvoje trūksta psichikos sveikatos specialistų, turinčių specifinių žinių, kaip motyvuoti pacientus gydytis nuo priklausomybės ligų.
• Ankstyvosios intervencijos priemonių trūkumas: siekiant stiprinti psichikos sveikatos sektorių, būtina įdiegti ir ankstyvosios intervencijos priemones, kurias galėtų atlikti šeimos gydytojas.
• Nepakankamas finansavimas: nepakankamas finansavimas riboja gydymo ir reabilitacijos paslaugų prieinamumą.

Siekiant pagerinti priklausomybių gydymo ir reabilitacijos sistemą Lietuvoje, būtina:

• Šviesti visuomenę apie priklausomybės ligas ir mažinti stigmą.
• Rengti daugiau psichikos sveikatos specialistų, turinčių specifinių žinių apie priklausomybių gydymą.
• Diegti ankstyvosios intervencijos priemones.
• Didinti finansavimą priklausomybių gydymo ir reabilitacijos paslaugoms.

Pagalbos organizacijos

Integracijos programa leidžia šiame sveikimo etape sveikstančiam priklausom asmeniui likti gyventi bendruomenėje, ieškoti darbo, kurti finansinę gerovę, atstatyti santykius su artimaisiais, gauti bendruomenės specialistų palaikymą ir tęsti darbą su 12 žingsnių programa. Dienos programa skirta priklausomiems žmonėms, kurie nori gauti „Aš esu“ bendruomenės specialistų (psichologo, socialinio darbuotojo, sielovadininko) pagalbą. „Al-Anon“ - tai priklausomybe nuo alkoholio sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija. Siekdami išspręsti bendras problemas, jie dalijasi vienas su kitu savo patirtimi, ištverme ir viltimi. SAV (Suaugę alkoholikų vaikai) - tai vyrus ir moteris, užaugusius priklausomų asmenų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje vienijanti bendrija.

tags: #priklausomybe #turinciu #zmoniu #teises