Lietuvoje šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka, skirta intelekto negalią turinčių žmonių integracijai į visuomenę. Vienas iš pertvarkos tikslų - kad vaikai ir neįgalieji būtų globojami ne institucijose, o atitinkamas paslaugas teikiant bendruomenėje ir šeimoje.
Tikrai gerai, nes šiandieninėje situacijoje Lietuvoje mes turim visus mechanizmus pertvarkai pradėti ir net įgyvendinti, išskyrus visuomenės pasirengimą.
Pažvelkime atidžiau, kokie pokyčiai vyksta ir kokios paslaugos tampa prieinamos.
Institucinės globos pertvarkos etapai ir tikslai
Siekiant pakeisti situaciją, prieš kelerius metus pradėta institucinės globos pertvarka. Pirmojo etapo tikslas buvo sukurti pertvarkai reikalingas sąlygas ir didinti paslaugų prieinamumą. Nuo 2020 metų prasidėjo antrasis institucinės globos pertvarkos etapas, kuriame toliau kuriama paslaugų bendruomenėje infrastruktūra ir išbandomos naujos paslaugos, padėsiančios žmonėms ilgiau išlikti savarankiškiems.
J. Šliužienės teigimu, viena iš projekto dalių bus skirta infrastruktūrai sukurti. Europos socialinio fondo lėšomis 6 regionuose (35 savivaldybėse) bus pastatyta arba pritaikyta paslaugoms daugiau nei 130 objektų: grupinio gyvenimo namai, dienos užimtumo centrai ir pan. Svarstoma parengti tipinį grupinio gyvenimo namų projektą, kurį galėtų naudoti planuojantieji teikti šias paslaugas.
Taip pat skaitykite: Dienos socialinės globos gavimas
Kita lėšų dalis skirta naujoms paslaugoms plėtoti. Bus teikiamos apsaugoto būsto, pagalbos įsidarbinant ir pagalbos priimti sprendimus paslaugos. Taip pat žadama steigti socialines dirbtuves. Pasak J. Šliužienės, šios paslaugos pasirinktos su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis aptarus, kokia pagalba būtų reikalingiausia.
Bendruomeninių paslaugų plėtra
Suaugusiems ir vaikams su proto, psichikos negalia plečiamas bendruomeninių paslaugų ratas. Pertvarka susideda iš daug dalių. Pirmoji buvo vaikų namų pertvarkos dalis, vyko pasiruošimas, buvo sukurta tikrai daug filmukų, klipukų.
Po pertvarkos suaugusiems neįgaliesiems skirti globos namai turėtų būti suskaidyti į keturias paslaugas:
- Socialinė globa ir slauga (slaugomi vyresnio amžiaus žmonės)
- Grupinio gyvenimo namai (iki 10 neįgaliųjų gyvena paprastuose gyvenamuose namuose)
- Savarankiško gyvenimo namai (reikia tik paraginimo)
- Apsaugotas būstas (užtenka priminti)
Pavyzdžiui, grupinio gyvenimo namuose gyvenantiems reikia padėti kažką darant kartu, pavyzdžiui, reikia kartu sutarkuoti morką ar ką nors supjaustyti. Savarankiško gyvenimo namuose užtenka paraginti, o apsaugotame būste - užtenka priminti.
Pirmo etapo metu siekiant išbandyti pradėtos teikti kai kurios iš šių paslaugų. Apsaugotas būstas - tai paslauga, kai proto ar psichikos negalią turintys asmenys apgyvendinami jiems suteiktame būste ir tvarkosi savarankiškai, gaudami minimalią atvejo vadybininko pagalbą (iki 7 val. per savaitę). Apsaugoto būsto gyventojai patys gaminasi maistą, tvarkosi, apsiperka, lankosi užimtumo centruose, poliklinikose, kultūriniuose reginiuose.
Taip pat skaitykite: Paslaugų teikimas neįgaliesiems Lietuvoje
Atvejo vadybininkas pataria iškilus problemoms, padeda tvarkyti finansus, pajamas, ugdo savarankiškumą, padeda atkurti socialinius ryšius. Jis taip pat stebi gyventojų sveikatos būklę, prižiūri, ar vartojami paskirti medikamentai.
Pasak M. Oleškevičienės, pirmo etapo patirtis rodo, kad apsaugoto būsto paslauga pasiteisino. Globos namų gyventojai, apsigyvenę savarankiškai, pradėjo galvoti apie įsidarbinimą, pagerėjo jų sveikatos būklė. Svarbu tai, kad žmonės pamažu atranda ryšį su vietos bendruomene, įsilieja į jos gyvenimą.
Tikimasi, kad apsaugotame būste ar savarankiško gyvenimo namuose apsigyvenę asmenys įsilies į bendruomenės gyvenimą - lankys dienos centrus, pradės dirbti. Siekiant padėti įgyti darbinių įgūdžių bus kuriamos socialinės dirbtuvės.
Planuojama įsteigti apie 12 socialinių dirbtuvių, kurios pasiskirstys skirtinguose miestuose priklausomai nuo darbingo amžiaus žmonių skaičiaus toje vietoje. Vienose socialinėse dirbtuvėse dirbtų ne daugiau kaip 10 proto ar psichikos negalią turinčių žmonių. Su jais nebus sudaromos darbo sutartys, jie bus paslaugų gavėjai ir lavins darbinius įgūdžius realioje darbo aplinkoje. Už tai gaus nedidelę išmoką.
Pasak M. Oleškevičienės, socialinės dirbtuvės turės stengtis savo paslaugas ar gaminamą produkciją parduoti - ne mažiau kaip 5-10 proc. pajamų turėtų būti gaunama iš to. Na, o idėjų, ką tokios dirbtuvės galėtų veikti, yra įvairių - nuo pakuočių surinkimo iki prieskoninių žolelių auginimo, aplinkos tvarkymo. Švedijoje socialinėse dirbtuvėse atliekamas automobilių remontas.
Taip pat skaitykite: Institucinės socialinės pagalbos įžvalgos
Pasak M. Oleškevičienės, dar viena paslauga, kuri galėtų padėti neįgaliesiems įsilieti į darbo rinką - įdarbinimas su pagalba. Paslauga susideda iš dviejų dalių: darbo paieškos ir palydimosios pagalbos įsidarbinus. Darbo asistentas padės ne tik susirasti darbą, bet ir jame išsilaikyti.
Dar viena paslauga, kuri bus plėtojama antrajame pertvarkos etape - pagalba priimant sprendimus. Ši paslauga reikalinga tais atvejais, kai žmogui nustatomas neveiksnumas vienoje ar kitoje srityje - ar tai būtų piniginiai sandoriai, ar sveikatos klausimai ir pan. Jei asmuo turi globėją, sprendimus gali padėti priimti jis, bet jei nėra artimo žmogaus, tai galėtų būti ir profesionalus pagalbininkas sprendimams priimti.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kartu Kaišiadorių šventosios Faustinos ugdymo centru, nuo 2024 m. balandžio mėn. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu bus siekiama informaciją asmenims su intelekto negalia pateikti jiems prieinamu bendravimo būdu - lengvai suprantama kalba.
Pagalbos priimant sprendimus organizavimas ir teikimas
Pagalbos priimant sprendimus (toliau - PPS) specialistų tikslas - stiprinti asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus siekiant savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse. Tam, kad asmuo su negalia galėtų savarankiškai priimti sprendimą, jam, atsižvelgiant individualius poreikius, reikalinga pagalba, kuri leistų savarankiškai priimti sprendimą, pavyzdžiui, lengvai suprantama kalba paaiškinti klausimo esmę, naudoti alternatyvius bendravimo būdus su asmeniu, kuris bendrauja neverbaliniu būdu.
PPS specialistai organizuos ir teiks asmenims su intelekto ir (ar) psichikos negalia bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas. Asmenys, kuriems reikia pagalbos priimant sprendimus, kviečiami kreiptis į savo regiono tinklaveikos specialistą pagal savo gyvenamosios vietos regioną.
Savalaikis identifikavimas galimas tuomet, kai savivaldybės administracija, gavusi asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje, ar teismo rašytinį prašymą ar pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, paveda socialiniam darbuotojui įvertinti asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje (-yse) ir parengti išvadą.
Teisinės pagalbos organizavimas ir teikimas
Teisinės pagalbos organizavimas ir teikimas būtinas darbui su civilinėmis bylomis padedant asmenims užtikrinti ar atstatyti teisinį veiksnumą. Paslaugą teiks profesionalūs advokatai. Teisinės konsultacijos bus teikiamos pagal poreikį.
Tinklaveikos veiklos
Tinklaveika yra neatsiejama priemonė, suteikianti galimybę efektyviai įgyvendinti žmonių su negalia globos deinstitucionalizacijos tikslus. Tinklaveikos veiklos padės palaikyti nuolatinį bendravimą ir bendradarbiavimą tarp visų pertvarkoje dalyvaujančių subjektų, įgalins prisitaikyti prie skirtingų intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčių asmenų poreikių.
Iššūkiai ir visuomenės nuostatos
Visuomenės nuostatos ne visada yra sąmoningos, - dažnai tai yra gynybinis mechanizmas. Šiaip, jeigu žiūrėtume per visą žmonijos istoriją, matytume, kad tas mechanizmas kažkada saugodavo nuo priešų. Per kelias kartas tų žmonių nebuvimas irgi suformavo nuostatą, kad reikia gintis.
Aukse pasakojo, kad labiausiai sukrėtė pasakojimas Rokiškyje apie bendruomenės priešinimąsi grupinio gyvenimo namų statybai. Skemų globos namai yra įkūrę vienus grupinio gyvenimo namus, kur žmonės gyvena sėkmingai, jų kaimynai yra pagyvenę žmonės, jie ten vaikšto vieni pas kitus su pyragais, dovanų jiems atneša žoliapjovę. Jie bandė statyti dar vienus, ir sukilo kaimynai, jauna bendruomenė, o jų argumentai buvo pritrenkiantys - kad jų būstai nuvertės.
Patikslinsiu, kad visa suaugusiems neįgaliesiems skirti globos namai po pertvarkos turi būti suskaidyti į keturias paslaugas. Tai, apie ką kalbėjo Auksė, yra grupinio gyvenimo namai, vienintelė leidžiama globos namų forma, iki dešimt neįgaliųjų, gyvens ne specialiai pritaikytuose, o paprastuose gyvenamuose namuose.
Beje, Rokiškyje vienas iš ten statomų grupinio gyvenimo namų kaimynų puolė priešintis ir įdėjo skelbimą, kad parduoda savo namą, nes… nuvertės. Tą pačią ar kitą dieną jam paskambino pirkėjas, kuris norėjo tą namą iš jo pirkti. Manau, kad didesnė dalis visuomenės tikriausiai nebijo žmonių su negalia.
Kol žmonės su negalia neatsiras tarp mūsų, kol kiekvienas asmeniškai nepatirsime jų apsikabinimo, pasisveikinimo, tol ta nuomonė ir nesikeis. Iš tiesų šitie procesai yra labai pajudėję į priekį.
Sekiau Biržuose kilusį skandalą, kai bendruomenė atsisakė, kad jų gatvėje būtų pastatyti bendruomeniniai vaikų globos namai. Pasirodo, kitą savaitę į savivaldybę iš tos pačios gatvės atėjo žmonės ir sako: „Statykit šalia mūsų, nes mums gėda už tuos žmones“. Ir tokių atsirado ne vienas.
Pirmasis skandalas kilo Anykščiuose. Beje, jis liko tik regioninėje žiniasklaidoje. Buvo priešinamasi bendruomeninių vaikų namų statybai gyvenamajame rajone. Po kurio laiko dariau patikrą tuose namuose. Kieme radau kelis vaikus ne iš globos namų. Pasirodo, tai vaikai iš kaimynystės, vieno iš to pasipriešinimo aktyvistų. Jis pasakė, kad jam dabar patinka, kad tie namai ten yra.
Kai šie žmonės bus tarp mūsų, mes pamatysim, kokie jie nepavojingi ir neagresyvūs, tai tik tas matymas pakeis giliai įsišaknijusias nuostatas.
Šiaip, jeigu žiūrėtume per visą žmonijos istoriją, matytume, kad tas mechanizmas kažkada saugodavo nuo priešų. Per kelias kartas tų žmonių nebuvimas irgi suformavo nuostatą, kad reikia gintis.
Žiniasklaidos vaidmuo ir informacijos sklaida
Žiniasklaida formuoja visuomenės nuomonę. Kaip žiniasklaidos atstovė, žurnalistė, turėčiau prisiimti bendrą kaltę dėl visuomenėje egzistuojančių stigmų. Juk pasižiūrėjus į populiarių portalų antraštes, jeigu, sakykim, kas nors susiję su negalia, tai būtinai tas bus pabrėžiama. Tebėra tas skirstymas - sveikieji ir neįgalieji. Manau, žiniasklaidai reikėtų mokymų, kad turėtų apie tai supratimą.
Visiškai sutinku ir pritariu, kad labai padėtų prisilietimai. Bet tiek mažieji vaikų globos namai, tiek grupinio gyvenimo namai jau pavargo nuo ekskursijų, todėl tai daryti reikėtų labai dozuotai. Pirmajame etape buvo numatyta daug viešinimo, man teko dirbti su labai gabiais žurnalistais, iš tikrųjų išėjo labai gražių straipsnių, deja, jų skaitomumas yra labai nedidelis.
Ir vis tiek mes, žiniasklaidos atstovai, turim ieškoti įdomesnių formų ir, ko gero, patys eiti pas mūsų vartotojus, ką ir bandom daryti turo metu.
Asmeninio asistento paslauga
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtinta asmenų su negalia teisė gyventi savarankiškai. Kaip reiktų apibrėžti tokį savarankiškumą? Tai teisė bei laisvė žmogui su negalia pasirinkti ir kontroliuoti, kaip, kur bei su kuo jam gyventi gaunant reikiamą pagalbą. Ši valstybės pareiga turi būti įgyvendinama visur: namuose, darbovietėje, bendruomenėje.
Asmeninis asistentas - būtina sąlyga šiai teisei įgyvendinti. Deja, Lietuvoje ši paslauga dar nereglamentuota. Nėra jokio teisės akto, kuriame būtų apibrėžta, kas tai yra, kam skiriama ši paslauga, kokiems poreikiams patenkinti ji būtų teikiama. Kol kas ši pagalba užtikrinama pagal socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus, kuriuos vykdo nevyriausybinių organizacijų vadovai.
Dažniausiai pats vadovas ir būna „asmeniniu asistentu“. Bet tai, iš esmės, prieštarauja savarankiško gyvenimo sąvokai. Žmogus su negalia negali laisvai pasirinkti bei kontroliuoti, kada, kur ir kaip jam reiks asmeninio asistento pagalbos. Šiandien ši paslauga priklausoma nuo institucijos, o ne nuo pačio žmogaus. Asmeninis asistentas yra puiki alternatyva.
Kad būtų aiškiau kaip ši paslauga turėtų būti vykdoma, pažvelkime į Švedijos pavyzdį. Globos institucijų šalis atsisakė 2000-aisiais. Dar 1994 m. Švedijoje buvo išleistas „Paramos ir paslaugų aktas asmenims, turintiems tam tikrus funkcinius sutrikimus“. Jis garantavo juridinę teisę į asmeninį asistentą.
Taigi, šis dokumentas padėjo uždaryti ilgalaikes globos institucijas ir leido žmonėms su negalia gyventi savuose butuose ar nedideliuose (5-6 asmenų) grupinio gyvenimo namuose. Kiekvienas neįgalusis turi teisę pasirinkti kaip ir kur nori gyventi, tačiau, norėdamas gauti asmeninio asistento paslaugas, jis turi gyventi savo būste. Apsistojus grupinio gyvenimo namuose, asistento paslaugų žmogus su negalia negali gauti, nes tai traktuojama kaip maža institucija.
Asmeninis asistentas yra puikus savarankiško gyvenimo įrankis. Švedijoje ši paslauga apima keletą poreikių: asmeninę higieną, savęs apsitarnavimą (nusirengimą, apsirengimą, maitinimąsi), komunikavimą ir judėjimą. Taigi, asmeninis asistentas įgalina žmogų viskam ir net tampa su šiuo asmeniu geriausiais draugais.
Pats neįgalusis pasirenka, kada ir kur reikės paslaugos bei nusprendžia, kaip ji bus suteikta. Žmogus renkasi ne tik paslaugas, bet ir patį asistentą. Jis turi teisę jo atsisakyti, jei šis/ši dėl kurių nors priežasčių netinka.
Visoje Švedijoje yra 21 tūkst. neįgaliųjų, kuriems suteikiama ši paslauga, 60 tūkst. žmonių dirba asmeniniais asistentais (tarp jų yra ir lietuvių). Tam asmuo su negalia gauna tiesiogines išmokas, priklausančias nuo paskirto darbo valandų skaičiaus. Jas (apie 25 Eur per valandą) žmogus su negalia gauna iš socialinio draudimo agentūros, jei paslaugų poreikis viršija 20 val. per savaitę. Priešingu atveju šias išmokas gauna iš savivaldybės, kurioje jis gyvena.
Visa tai įrodo, kad net ir sunkią negalią turintis asmuo gali gyventi savarankiškai.
Projektas „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kartu su partneriais, nuo 2024 m. balandžio mėn. 2024 m. vasario 19 dieną buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracijos ir Varėnos socialinių paslaugų centro dėl projekto „PERĖJIMAS NUO INSTITUCINĖS GLOBOS PRIE BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ SOSTINĖS REGIONE, VIDURIO IR VAKARŲ LIETUVOS REGIONE“ Nr.
Intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčių asmenų atvejo vadybos paslaugas teikia Varėnos rajono savivaldybės administracija. Suinteresuoti asmenys dėl atvejo vadybininko paslaugų turi kreiptis į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atvejo vadybininkę, darbui su psichikos ir (ar) intelekto negalią turinčiais asmenimis, Daivą Urbelionienę, J. Basanavičiaus g. +370 310 31807, +370 639 08792, el. p.
Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos socialinėse dirbtuvėse paslaugas teikia Varėnos socialinių paslaugų centras. Dėl informacijos apie socialinių dirbtuvių paslaugą, galima kreiptis į Varėnos socialinių paslaugų centro direktorę Dovilę Barčiukienę, M. K. Čiurlionio g. +370 310 53 662, +370 609 40188, el. p.
Asmenims, kuriems nustatytas nuo 0 iki 55 proc. Veiklų pradžia Varėnos socialinių paslaugų centre - 2024 m. birželio 3 diena.
Statistika ir planai
Skaičiuojama, kad iš viso socialines paslaugas - be bendrųjų socialinių paslaugų - šiuo metu gauna apie 28,6 tūkst. Dar viena svarbi naujovė - vykdomas asmeninio asistento bandomasis projektas.
Planuojama, kad dėl pertvarkos neįgaliųjų vaikų, globojamų institucijose, 2020 m. sumažės iki 36, kai 2012 m. buvo 131, o suaugusių neįgaliųjų, gaunančių institucinę globą, 2020 m. bus 2688, kai 2012 m. buvo 3800.
Numatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Nuo 2030 m. Lietuvoje pernelyg daug negalią turinčių žmonių gyvena globos įstaigose. Nemažai iš jų, gavę tinkamą pagalbą, galėtų gyventi kartu su visais bendruomenėje.
tags: #institucine #pagalba #neigaliesiems