Vis dažniau viešojoje politikoje, versle ir akademinėse diskusijose skamba terminas socialinė inovacija. Socialinės inovacijos apima naujas idėjas, sprendimus ir veiklos būdus, kurie ne tik sprendžia socialinius iššūkius, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Eglė Butkevičienė. Socialinės inovacijos - tai naujos idėjos, nauji projektai ar nauji sprendimai, kurie kuriami siekiant spręsti svarbias socialines problemas ir kurti teigiamą poveikį visuomenei.
Ką reiškia socialinė inovacija ir jos istorinis kontekstas
Bendrai yra priimta laikyti, kad socialinės inovacijos yra bandymas naujais, dažnai tarpdisciplininiais būdais spręsti kompleksines visuomenės problemas - nuo jaunimo nedarbo ir vienišumo iki maisto švaistymo ar klimato kaitos. Ankstyviausi bandymai kalbėti apie socialines inovacijas siekia XIX a. dažnai utopiniais laikomų socialinių reformatorių idėjomis. Daugiau dėmesio socialinėms inovacijoms kaip atskirai koncepcijai pradėta skirti XVIII-XIX a., kuomet į socialines inovacijas buvo žiūrima kaip į naujoves, nešančias socialinius-politinius pokyčius, revoliucijas, priešinant jas su konservatyviomis priemonėmis išlaikyti visuomenę nepakitusią.
Kaip to meto socialinių inovacijų pavyzdžius galime laikyti Auguste Comte švietimo idėjas, įstatymus dėl darbinių santykių, darbo sąlygų bei sąjungų. Konceptualus lūžis įvyko tik XXI a. pradžioje.
Europos Komisijos požiūris ir pagrindinės iniciatyvos
2010 m. Europos Komisijos Politikos patarėjų biuras (BEPA) iškėlė idėją, kad socialinė inovacija yra ir tikslas, ir priemonė - ji ne tik sprendžia socialinę problemą, bet ir stiprina bendruomenės gebėjimą veikti. Pagal BEPA socialinė inovacija - tai naujos idėjos, produktai, paslaugos ar modeliai, kurie vienu metu tenkina socialinius poreikius ir kuria naujus socialinius santykius bei bendradarbiavimo formas. Šis dvigubas tikslas skiria socialines inovacijas nuo socialinio verslo, kuriame pabrėžiamas tvarus verslo modelis ir finansinė grąža, ir nuo tradicinės NVO veiklos, kurios nebūtinai siekia inovuoti.
Tyrėjai įvardija skirtingus požiūrius į socialines inovacijas - nuo pragmatinių (socialinė nauda) iki sisteminių galios struktūrų pokyčių, tačiau visoms bendra tai, kad socialinės inovacijos pasižymi naujumu ar kitoniškumu, socialinės vertės kūrimu ir bendruomenių ar susijusių dalyvių įtrauką. Dėl savo įtakos ir potencialo socialinės inovacijos vis dažniau yra pripažįstamos kaip esminė priemonė kuriant tvaresnę ir teisingesnę ateitį. Todėl socialinės inovacijos tapo svarbiu akcentu Europos Sąjungos programose.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Socialinės ekonomikos veiksmų planas (SEAP) ir ES strateginiai dokumentai
2021 m. gruodžio 9 d. Europos Komisija priėmė Socialinės ekonomikos veiksmų planą (SEAP). Jo tikslas - iki 2030 m. išnaudoti visą socialinės ekonomikos potencialą, kuriant palankų reguliavimą, atveriant finansavimo galimybes ir stiprinant socialinės ekonomikos pripažinimą. Plane numatyta atnaujinti pirkimų bei valstybės pagalbos gairės ir įkurti Europos socialinių inovacijų kompetencijų centrą.
2021 metais taip pat priimtas ESF+ reglamentas (EU 2021/1057). Jo 2 straipsnio 8 p. numatyta, kad kiekviena valstybė narė privalo turėti bent vieną socialinei inovacijai skirtą prioritetą, kuriam galima taikyti iki 95 proc. finansavimo. ESF+ taip pat rems valstybių narių pastangas integruoti teisėtai ES esančius ne ES piliečius į darbo rinką ir visuomenę, orientuojantis į ilgalaikę integraciją skatinančias priemones.
Finansavimo šaltiniai ir programos socialinėms inovacijoms
Kad socialinės inovacijos kurtųsi ir augtų, reikia pinigų. Ne naujiena, kad ES siūlo projektinio finansavimo modelį. SEAP suteikė strateginį karkasą, ESF+ turi užtikrinti galingą finansinį pastiprinimą, o OECD 3S modelis pasiūlė praktinį kompasą kaip sistema galėtų veikti. Kartu visa tai turėtų suformuoti ekosistemą, kuri iš esmės turėtų sukurti proveržį socialinių inovacijų rinkoje.
2021-2027 m. ES biudžetu Europos Komisija siūlo dar labiau stiprinti Europos Sąjungos socialinį aspektą pasitelkiant atnaujintą Europos socialinį fondą, t. y. „Europos socialinį fondą +“ ir veiksmingesnį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą. 2021-2027 m. laikotarpiu „Europos socialiniam fondui +“ bus skirta 101,2 mlrd. EUR, o Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui - 1,6 mlrd. EUR.
Europos socialinio fondo+ Socialinių inovacijų+ iniciatyva siekiama atliepti Europos Sąjungos šalyse kylančius socialinius iššūkius ir paspartinti socialinių inovacijų taikymo patirties bei gerosios praktikos mainus. Iniciatyvai 2021-2027 m. skirta apie 198 mln. Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) 2022 m. lapkričio mėn. buvo paskirta Europos socialinio fondo+ Socialinių inovacijų+ iniciatyvos netiesiogine valdytoja 2021-2027 m.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Programos ir kvietimai - pavyzdžiai
- Kvietimas: „Socialinių inovacijų veiklų neformalaus ugdymo ir (arba) iniciatyvų srityse įgyvendinimas“ - vienas iš ESF+ kvietimų Lietuvoje.
- Call for proposals under Horizon Europe: projektai, skirti duomenų fragmentacijos mažinimui ir migracijos socialinės integracijos strategijoms (finansavimas iki €12 mln.).
- Kvietimai, skirti jaunimo iniciatyvoms, tarptautiniams jaunimo bendradarbiavimo renginiams, skaitmeninių sprendimų apdovanojimams jauniesiems inovatoriams.
- Kvietimai socialinio verslo finansavimui stiprinti: parama social finance intermediaries, grąžinamosios finansinės priemonės ir dotacijos (grantuose nurodomos sumos €400,000-€750,000 ir kt.).
- Kvietimai mažoms, vietinėms NVO: mikro- ir mažos dotacijos, skirtos pagrindinių ES vertybių gynimui ir migrantų moterų įtraukimui.
- Specializuoti kvietimai: plėtoti socialinių inovacijų ekosistemas kaimo regionuose, integruoti socialinės ekonomikos principus turizme, remti ilgalaikio priežiūros politikos tyrimus (Horizon Europe), kovoti su prekyba žmonėmis.
Praktiniai pavyzdžiai ir projekto CHESS reikšmė
Socialinių inovacijų naudą ir galimybes labai gerai iliustruoja Europos Sąjungos finansuoto „Europos horizonto“ programos projekto „Ekosisteminių socialinių sprendimų pokyčių centrai“ (angl. Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions) (CHESS) pavyzdys. Programos „Europos horizontas“ finansuojamu projektu „Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions“ (CHESS) siekiama išnaudoti visą socialinių inovacijų (SI) potencialą, prisidedant prie jų praktinio taikymo gerinimo ir padedant socialiniams inovatoriams geriau sąveikauti platesnėse inovacijų ekosistemose.
Pagal „mokymosi veikiant“ principą CHESS projekte kuriamas, įgyvendinamas ir praktiškai išbandomas Socialinių inovacijų veikloje vadovas keturiose bandomosiose šalyse - Slovėnijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Graikijoje. Lietuva šiame projekte buvo atstovaujama Europos socialinio fondo agentūros (ESFA), pastaruoju metu Europiniu metu aktyviai veikiančios socialinių inovacijų srityje.
„Nors Lietuvos atveju projektu buvo siekiama suprasti socialinių inovacijų ekosistemą būtent migrantų (pabėgėlių) integracijos srityje, projekto metu įgytas įžvalgas ir pasiektus rezultatus būtų galima pritaikyti ir kitose srityse. Kalbant apie pabėgėlių integraciją kaip Lietuvos atveju pasirinktą sritį, šis projektas leido ne tik susiburti skirtingoms organizacijoms, dirbančioms su migracijos klausimais, paieškoti sričių, kuriose galėtų būti pritaikomos socialinės inovacijos bei naujos idėjos, tačiau tuo pat metu leido ir giliau pažvelgti į nagrinėjamą temą bei platesnį jos kontekstą“, - pastebi ESFA atstovas.
Projekto metu organizuotų dirbtuvių metu turėjome galimybę pritaikydami socialinių inovacijų išbandymo įrankius išgirsti, su kokiomis problemomis kasdienybėje susiduria užsienio kilmės Lietuvos gyventojai, kokie barjerai užkerta kelią tam tikrų problemų sprendimui.
Socialinis verslas kaip socialinės inovacijos dalis
Inovatyvios idėjos, pažangios nevyriausybinės organizacijos, kuria labai didelę vertę, nuostabu, kada gražioms idėjoms pavyksta veikti ir augti remiantis savanorišku darbu, kada veiklą žmonės sutapatina su savo pomėgiais. Čia atsiranda socialinio verslo sąvoka. Socialinio verslo pagrindinis tikslas − spręsti socialinę ar aplinkosauginę problemą pritaikant finansiškai tvarų modelį. Socialinis verslas perima tiek verslo socialinei atsakomybei, tiek nevyriausybinei organizacijai (NVO) būdingas savybes.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Verslo socialinė atsakomybė reiškia, kad verslas vykdydamas savo veiklą − parduodamas prekę ar paslaugą, dalį gauto pelno skiria socialinės problemos sprendimui. Verslo organizacija dažniausiai šiuos pinigus paaukoja nevyriausybinei organizacijai ar projektui, kuris sprendžia jiems aktualią problemą. Šiuo atveju socialinis verslas yra viduryje tarp jų − organizacija sprendžia aiškią ir pamatuojamą socialinę ar aplinkosauginę problemą, tačiau tam sukuria finansiškai tvarų modelį.
Pirmasis socialinio verslo principus įvardijo ekonomistas Dr. M. Yunus, kuris už mikro-kreditavimo sistemos sukūrimą buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Tai buvo pirmasis socialinis verslininkas, kuris gavo tokio lygio apdovanojimą.
Vietiniai pavyzdžiai ir bendruomeninės inovacijos
Socialinės inovacijos yra labai įvairios ir yra sutinkamos įvairiose srityse, galbūt todėl apibrėžti socialines inovacijas nėra lengva. Antakalniečių sodas. Antakalnio rajone, Vilniuje, sukurtas pirmasis miesto bendruomenės daržas, kurio pagrindinis tikslas − skatinti alternatyvų kaimynų bendravimą ir bendradarbiavimą. Anoniminis supynių judėjimas. Inovacija sukurta grupės architektų, kurių požiūriu miestas yra žmonių žaidimų aikštelė, erdvė turi būti maloni ir pritaikyta žmogui. Todėl grupė aktyvistų nusprendė skirtinguose miestuose, skirtingose vietose pakabinti supynes. Be jokių projektų, finansų ar leidimų. Bibliotekėlė (Little Free Library). Idėja 2012 m. atvežta į Lietuvą iš Olandijos. Pirmąją Bibliotekėlę pastačiusi savo daugiabučio namo kieme, iniciatorė net nesitikėjo, kad tai išaugs į didesnį judėjimą.
Projektų vertinimo kriterijai ir stebėsena
Projektų paraiškos, skirtos kurti ar plėsti socialines inovacijas pirmiausia turi atitikti naujo reglamento reikalavimus. Vėliau balai skiriami už socialinį aktualumą, poveikio matavimo planą bei plėtros galimybes. Pačioje stebėsenos sistemoje bendri dalyvių rodikliai papildomi programoms specifiniais rodikliais, pavyzdžiui, sukurtų prototipų skaičiumi, į „Scale“ fazę perėjusių inovacijų dalimi ar naujų tarpsektorinių partnerysčių kiekiu.
Finansavimas bus skiriamas kurti, eksperimentuoti, išbandyti, patvirtinti, plėtoti paslaugas, apimančias poveikio duomenų tikrinimą, poveikio rezultatų analizės paslaugas, apimančias strategijas ir technologijas, kurias įmonės naudoja duomenų analizei ir valdymui.
Prieigos prie finansavimo terminai ir programos pavyzdžiai
Paraiškų pateikimo terminas - 2024 m. liepos 4 d. 17.00 val. (minimi konkretūs kvietimai). Kvietimo tikslas - padėti priimti informacija pagrįstus tinkamus investavimo sprendimus, padidinti rinkos skaidrumą, sustiprinti veiklos rezultatų lyginamąją analizę, siekiant skatinti investicijas į socialinės paskirties subjektus (pvz. socialinio verslo įmones, socialinės ekonomikos subjektus, socialinio verslo startuolius, poveikio įmones), pasitelkiant geresnes duomenų teikimo paslaugas ir poveikio valdymo priemones bei praktiką.
Call for proposals to participate in a free, six-month virtual accelerator program starting in January 2027, which offers mentorship to social enterprise leaders looking to scale their organizations. To qualify, individual applicants must be fluent in English or Spanish, proficient in Excel, have reliable internet access, and hold a senior leadership position. Additionally, they must commit to weekly one-hour mentor calls and several hours of independent work per week to improve their investability.
Ekosistemos kūrimas ir rinkos stiprinimas
Norisi tikėtis, kad socialinių inovacijų kūrėjai nebeturės slėptis filantropijos paraštėse, bandyti išgyventi iš pavienių projektų ar labdaros. SEAP suteikė strateginį karkasą, ESF+ turi užtikrinti galingą finansinį pastiprinimą, o OECD 3S modelis pasiūlė praktinį kompasą kaip sistema galėtų veikti. Kartu visa tai turėtų suformuoti ekosistemą, kuri iš esmės turėtų sukurti proveržį socialinių inovacijų rinkoje.
Papildomas tikėtinas kvietimo rezultatas - įveikti vidinę įtampą tarp inovacijų ar eksperimentavimo ir verslo, jau teikiančio paslaugas poveikio valdymo srityje, bei naujų subjektų, norinčių dalintis savo patirtimi ir žiniomis šiame sektoriuje.
Kaip tai veikia praktikoje
- Finansavimas gali padengti veiklas nuo idėjos iki komercializavimo, įtraukiant mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas.
- Valstybės narės privalo skirti prioritetus socialinėms inovacijoms pagal ESF+ reikalavimus.
- Vertinimas orientuotas į poveikį, plėtros galimybes ir įtrauktį.
Svarba Lietuvos kontekstui
ES instrumentai ir projektai, tokie kaip CHESS, rodo, kad Lietuva ir jos organizacijos gali dalyvauti tarptautiniuose tinkluose, keistis gerąja praktika ir gauti finansinę paramą. Europos socialinio fondo agentūra 2022 m. buvo paskirta Socialinių inovacijų+ iniciatyvos netiesiogine valdytoja, o kvietimai teikti paraiškas pagal įvairias ESF+ priemones Lietuvoje jau vyksta. Pvz. Kvietimas: „Socialinių inovacijų veiklų neformalaus ugdymo ir (arba) iniciatyvų srityse įgyvendinimas“. Nemažai galimybių turėtų pasirodyti jau šį rudenį.
Įrankiai poveikio matavimui ir rinkos vystymui
Projektų paraiškos vertinamos pagal poveikio matavimo planus, o finansavimas skiriamas paslaugoms, apimančioms poveikio duomenų tikrinimą ir rezultatų analizę. Toks požiūris skatina skaidrumą ir investuotojų pasitikėjimą, plečia investavimo į poveikį rinką.
Tarptautiniai kvietimai ir tyrimų prioritetai
Komisija skelbia kvietimus įvairioms temoms: sveikatos skatinimo projektams (iki €30,000), prieglobsčio jurisprudencijos rinkiniams plėsti (EUR 104,500), medijų ir skaitmeninio raštingumo tyrimams (EUR 12 mln.), ilgalaikės priežiūros politikos vertinimui (EUR 15 mln.), regioninių partnerystių plėtrai ir kt. Daugelis šių kvietimų reikalauja konsorciumų ir tarptautinio bendradarbiavimo.
Rekomendacijos potencialiems pareiškėjams
- Ruošdami paraišką, atkreipkite dėmesį į poveikio matavimo planą ir plėtros strategiją.
- Formuokite tarpsektorinius partnerystes - universitetai, NVO, verslas ir vietos valdžia didina sėkmės galimybes.
- Naudokite „mokymosi veikiant“ metodikas ir piliečių įtraukimo priemones, kaip tai daroma projektuose CHESS ar ESF+ iniciatyvose.
- Parenkite tvarius finansinius modelius, ypač jei siekiate socialinio verslo arba investicijų į poveikį.
| Programos / iniciatyvos | Paskirtis | Pavyzdinis biudžetas |
|---|---|---|
| ESF+ Socialinių inovacijų+ | Skatinti socialinių inovacijų plėtrą ir mainus | ~198 mln. EUR |
| Horizon Europe (socialinė integracija, duomenys) | Tyrimai ir plėtra, sisteminiai sprendimai | €12 mln. (pvz.) |
| Jaunimo iniciatyvos ir stipendijos | Jaunimo įtraukimui ir inovacijoms | iki €25,000 (vienas projektas) |
Klimato kaita, socialinė nelygybė, sveikatos priežiūros ar švietimo sistemų iššūkiai - tai tik dalis problemų, su kuriomis kasdien susiduria milijonai europiečių. Įprasti šių problemų sprendimo būdai dažnai nepajėgia susidoroti su jų mastu ir sudėtingumu. Būtent tam reikalingos sisteminės socialinės inovacijos ir tvarūs finansavimo mechanizmai, kuriuos kuria ir remia Europos Komisija bei ES programos.
tags: #europos #komisija #socialiniu #inovaciju #skatinimas