20-ties metų veiklos apžvalga II-ojo pasaulinio karo metu, Sovietų Rusijai okupavus Lietuvą, Amerikos lietuviai nedelsdami susirūpino gelbėti į baisią nedalią patekusius tautiečius. Karo metais nebuvo įmanoma suteikti jiems pagalbos. Tuoj po karo visi ir visokiais būdais ir keliais telkė ir teikė pagalbą lietuviams tremtiniams, išblokštiems už savo krašto ribų, atsidūrusiems svetimose šalyse. Organizuota parama buvo plačiai ir nuoširdžiai vedama Bendro Amerikos Lietuvių Fondo, vadinamo Balfu. Lietuvių organizacijos, ypač lietuvių parapijos, organizavo ir rinko drabužius, avalynę ir kitokius medžiaginius reikmenis, juos rūšiavo, dėjo į dėžes ir gabeno į centrą, kad iš ten greičiausiai pasiektų tremtinius.
Kunigų Vienybės įnašas. Kunigų Vienybė per visą savo veiklos ilgą laikotarpį, o ypač po I-ojo pasaulinio karo, sielojosi labdara. Jos įsteigta „Motinėlės“ šalpos draugija daug padėjo vargstantiems ir neturtingiems studentams. KV pastangomis buvo sušelptos Lietuvos mokyklos, vienuolijos, bažnyčios. Iš Lietuvos atvykę svečiai Kunigų Vienybės globoje aplankė lietuvių parapijas ir lietuviškas kolonijas su prakalbomis ir pravedė rinkliavas Lietuvai. Po II-ojo pasaulinio karo Kunigų Vienybė ypatingai rūpinosi lietuvių šalpa. Kan Juozas Končius paliko savo tiesioginę - pastoracinę veiklą lietuvių parapijoje ir rūpinosi lietuvių šalpa, Kunigų Vienybei ją remiant ir plačiai organizuojant.
Šalia bendros šalpos Kunigų Vienybė su vysk. Vincentu Brizgiu susirūpino dvasine-religine tremtinių buitimi. Tuo tikslu pasisekė gauti stambesnę piniginę paramą iš Amerikos Katalikų Vyskupų Fondo. Šia parama buvo išspausdinti Šv. Raštas, Naujasis Testamentas ir „Būk mums malonus“ maldaknygė. Šios knygos buvo išdalytos tremtiniams stovyklose. Amerikos vyskupai, at-jausdami lietuvių tremtinių sunkumus, ilgesnį laiką skirdavo savo auką lietuviams. Ši parama būdavo teikiama vysk. V. Brizgio vardu, o jis ją įteikdavo kan. J. Končiui, kuris, kaip Balfo pirmininkas, tą sumą įdėdavo į Balfo sąskaitą, jos dalį skirdamas religinei tremtinių šalpai, pagal davėjų tokią intenciją.
Susidarius skirtingoms nuomonėms, kas ir kaip gali skirstyti į Balfo iždą įdėtas Amerikos vyskupų aukas, kan. J. Končius, pasitaręs su vysk. V. Brizgiu ir Kunigų Vienybės valdyba, paprašė davėjus skirti tą auką vysk. V. Brizgio vardu be sąlygų.
LKRŠ pradžia ir teisinės struktūros
Jau 1942 buvo sudarytas komitetas gelbėti nukentėjusiems nuo karo; Kunigų Vienybės vardu jis rūpinosi lietuvių šalpa. 1959 kovo 10 buvo įsteigtas KV šalpos komitetas, kuris 1960 birželio 12 buvo pavadintas dabartiniu vardu - Lietuvių Katalikų Religinė Šalpa. Pirmasis finansinis įnašas buvo iš Amerikos vyskupų specialaus fondo „Re-settlement Council“ dalies. Tuo pačiu metu pradėta rūpintis teisine LKRŠ Šalpos padėtimi. Kan J. Končius rašė šalpos statutą ir veiklos taisykles. Tai priėmus, buvo įteiktas prašymas New Yorko valstijai, Queens County, įregistruoti LKRŠ kaip Lithuanian Catholic Religious Aid korporaciją. Prašymą pasirašė: prel. Jonas Balkūnas, prel. Juozas B. Končius, kun. Juozas Aleksiūnas, kun. Norbertas Pakalnis ir kun. Jurgis Gurinskas. Jis buvo įteiktas adv. John T. Landers 1960 gruodžio 8. LKRŠ korporacija buvo oficialiai įregistruota 1961 vasario 2. Liudijimą pasirašė Attorney General vardu jo pavaduotojas Hovvard F. Danihy. Įregistravimo data laikoma LKRŠ veiklos pradžia. Kad korporacija galėtų sėkmingiau veikti, turėjo gauti Brooklyno vyskupo sutikimą. Jis buvo gautas iš vysk. Ryan J. McEntegart. Dar reikėjo susirasti patalpas centrinei įstaigai. Kun. J. Aleksiūno rūpesčiu 1960 birželio 1 buvo rasta ir išnuomota vieno didoko kambario patalpa, esanti 225 S. 4 St., Williamsburge. Iš čia prasidėjo organizuota šalpa. Patalpa buvo gauta iš vieno labdaringo gydytojo, nelietuvio, nemokamai gydžiusio dvasiškius. Nuolatinė tarnyba. Pirmųjų direktorių buvo pramatyta, kad ši nauja labdaros korporacija galės sėkmingai veikti tik turėdama nuolatinius darbininkus, pastovią tarnybą. Kun. Titas Narbutas buvo įsijungęs į šią šalpa; jis sutiko ir toliau nuolat dirbti. Tačiau Brooklyno vyskupijai reikėjo ispaniškai kalbančių kunigų tarnybos, o kun. Narbutas vartojo ispanų kalbą. Todėl jis nebuvo atleistas nuo savo pastoracinių pareigų parapijoje, kad galėtų pilnai dirbti Lietuvių Katalikų Religinėje Šalpoje. Pagaliau sutiko paimti jam pasiūlytas LKRŠ reikalų vedėjo pareigas kun. Stasys Raila. Jis iš Lietuvos į Ameriką atvyko 1939, pasaulinės parodos proga, su lietuvių verslininkų ekskursija. Prasidėjus karui, nebegalėjo grįžti į savo kapeliono-mokytojo pareigas Kauno IV gimnazijoje, todėl arkivysk. J. Skvirecko leidimu pasiliko vieneriems metams Amerikoje, o išsiplėtus karui, buvo priverstas ilgiau čia pasilikti. Kad galėtų teisėtai gyventi Amerikoje, turėjo gauti nuolatinę vizą; turėjo išvykti į Kubą ir iš ten vėl imigruoti. Tai padėjo Philadelphia archiepiskopija, paskirdama jį vikaru Šv. Kazimiero parapijoje. Kada jis buvo vikaru Šv. Jurgio parapijoje, Philadelphia, Pa., vysk. J. McShea jam davė leidimą išvykti iš Philadelphijos specialiai tarnybai Brooklyne, N.Y. Kadangi jis nebuvo įkardinuotas, tai jo prašytas laikinis išvykimas pasidarė nuolatiniu. Išvykdamas nustojo grupinės apdraudos, kuri buvo jam išrašyta, ir vėl turėjo prašyti Brooklyno vyskupo leisti jam darbuotis Brooklyno vyskupijoje, bet ne parapijoje, o Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos tarnyboje, kurioje pradėjo dirbti kaip reikalų vedėjas 1960 spalio 1. Laiško pabaigoje vyskupas palinkėjo LKRŠ sėkmingai gelbėti Katalikų Bažnyčią Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Veiklos prioritetai ir tikslai
LKRŠ pirmūnai sutarė samdyti vieną darbininkę, kuri talkintų LKRŠ darbams. Pirmutinė dirbo Elena Milukienė. Po jos atėjo Rima Bružienė. Ilgiausiai dirbo Joana Pumputienė (nuo 1965 iki 1979 metų). Svarbiausias ir labiausiai nusipelnęs neapmokamas talkininkas buvo finansininkas Petras Minkūnas, kuris nuo pat pradžios tvarkė finansines knygas ir visus atsiskaitymus su federalinė, valstijos ir miesto vyriausybe. Pirmieji sąskaitybos darbai buvo sudėtingi, nauji ir įvairūs. Tik prityręs sąskaitininkas galėjo taip sėkmingai viską sutvarkyti.
Buvo surasta buvusios krautuvės vieta - 64-09 56 Rd., Maspeth, prieš lietuvių katalikų Atsimainymo parapijos bažnyčią. Čia įstaiga veikė ligi 1979 metų, kol išsikėlė į dabartines patalpas, 351 Highland Blvd., Brooklyn, N. Y. 11207, prie Kultūros Židinio ir pranciškonų vienuolyno. Šios patalpos buvo specialiai įsirengtos LKRŠ planais ir lėšomis iš ten buvusio garažo, už sutartą nuomą lietuviams pranciškonams. Visi, atvykę į lietuvių susibūrimus-renginius, mato ir Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos ryškius įrašus įstaigos namo sienoje. LKR Šalpos reikalų vedėjas nuo 1976 metų yra kun. Kazimieras Pugevičius.
Platūs užsimojimai. LKRŠ organizatoriai, lietuviai kunigai, šia proga tiesė vieškelį, kuriuo galėtų žygiuoti labai daug lietuvių ir pasitarnautų Bažnyčios gynimui okupuotoje Lietuvoje. Svarbiausias tikslas - kovoti prieš bedievių komunistų klaidas ir jų įtaką tarp lietuvių; taip pat šelpti persekiojamus tikinčiuosius Lietuvoje ir Sibiro tremtyje religiniais reikmenimis. Pramatyta ieškoti pašaukimų į dvasinį luomą, nes Lietuvoje klierikų skaičius mažėja dėl mirtingumo, spaudimo ir klierikų seminarijų sumažėjimo. LKRŠ galėtų finansiškai padėti, jei tik atsirastų pašaukimų. Taip pat buvo pramatyta teikti galimą paramą klierikams Lietuvoje, leisti religines knygas, katekizmus, maldaknyges Lietuvos tikintiesiems. Religinio rašto badas okupacijoje buvo didelis; LKRŠ stengėsi tai mažinti, kiek įmanoma, griežtai valdant bedieviškam režimui. Gyvas religinis žodis buvo perduodamas radijo bangomis iš Vatikano radijo, Madrido ir iš Amerikos Balso; Religinė Šalpa rėmė šį apaštalavimą.
Nariai-auko toliau - LKRŠ nariai, rėmėjų kūrėjai ir organizacijos. Svarbiausia parama ateina iš lietuvių parapijų, dvasininkų, rėmėjų būrelių ir pasauliečių geradarių. Kiekviena auka vertinama. Pasigėrėtina, kad beveik visos lietuvių parapijos 1980 m. pravedė LKRŠ Šalpai maldos ir aukų telkimo dieną. 99 lietuvių parapijos sutelkė ir įteikė savo aukas. Kai kurios vietovės aukojo nepaprastai dosniai: Šv. Kazimiero parapija Los Angeles daugiau kaip $8,000; Clevelando Religinės Šalpos komitetas - apie $3,000; Prisikėlimo parapija Toronto - per ~ $4,000; kitose parapijose - įvairiai.
Tokiu būdu pavyko sutelkti reikiamas sumas LKRŠ išsiplėtusiai veiklai. Kai kuriais metais pavykdavo sutelkti arti $200,000 ar daugiau. Religinės knygos: iki 1977 metų išplatinta apie 48,404 egz. įvairių religinių leidinių; trumpai apie kai kurias knygas: Būk mums malonus, Tikybos vadovėlis, Mažasis katekizmas, Didysis ramybės šaltinis, Dievo vaikas, Kova prieš Dievą Lietuvoje, The War Against God in Lithuania ir kt. Taip pat kasmet spausdinami Maldos kalendoriai ir platinami informaciniai lapeliai lietuvių ir anglų kalbomis. Išspausdinta ir išplatinta tūkstančiai religininių paveikslėlių su maldelėmis už Lietuvą.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Liturginiai reikmenys. Po karo buvo atnaujinami ar statomi liturginiai drabužiai ir reikmenys; LKRŠ padėjo per sunkias sąlygas, o vėliau - ir daugiau. Iki 1977 metų paremta 1514 bažnyčių liturginiais drabužiais ar reikmenimis. Tūkstančiai metrų liturginių medžiagų pasiekė bažnyčias Lietuvoje ir Lenkijoje. Dar kartais įsiterpia santykiai su išeivija ir jų geranoriškumas prisideda prie Lietuvos bažnyčių atstatymo.
Religinė šalpa užsienyje ir kronikos
Lietuvių katalikų religinė šalpa (LKRŠ) išsiskyrė kaip išeivijos lietuvių organizacija, kuri rėmė Katalikų Bažnyčią Lietuvoje. Ji rūpinosi išeivijos jaunimo pašaukimu tapti kunigais ir vienuoliais bei skleidė informaciją apie persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvoje. Taip pat rūpinosi LKB Kronika - pogrindiniu leidiniu Lietuvoje 1972-1989 m. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, kurią redagavo kunigai, seserys vienuolės ir pasauliečiai katalikai. Iš pradžių leidinį inicijavo kun. Sigitas Tamkevičius SJ; vėliau jį redagavo kun. Jonas Boruta SJ. Kronika aprašė tikinčiųjų teises, pranešimus apie laisvės ribojimą, persekiojimą ir kt. Pagrindinė persekiojimo institucija - KGB. Kronikos leidyba buvo slapstoma ir sunkiai prieinama Lietuvoje, tačiau užsienyje ji tapo nėriniu informacijos šaltiniu apie tikinčiųjų padėtį okupuotoje šalyje.
LKB Kronika buvo svarbi užsienyje: informacija pasiekdavo pasaulio visuomenę apie persekiojimą; redagavimas buvo sudėtingas ir pavojingas. Kronikos pirmieji numeriai buvo perduodami Maskvos disidentams, o vėliau - Čikagos dienraščiui Draugas ir LKRŠ organizacijai. Sąjungos teikė finansinę paramą Lietuvos Kronikai: nuo 1976 m. sąjungos teikiama parama buvo užtikrinta per įvairius kanonus, įskaitant vertimus į anglų, ispanų, prancūzų kalbas. Kronika išliko iki 1989 m., o jos medžiaga suteikė išsamų vaizdą apie sovietų laikų Bažnyčios persekiojimą.
Atkūrimas ir įsiklausymas į ateitį
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990), Lietuvos Katalikų Bažnyčios Religinė Šalpa pergrįžo į naujas veiklos pozicijas - ugdyti jaunimą, remti ugdymo, religinės ir socialinės pagalbos projektus Lietuvoje ir išeivijoje. 1984-2003 metais rūpinosi užsienio lietuvių katalikų sielovada; 1988 m. įkurta Lietuvių sielovados taryba ir biuletenis Vyskupo informacija. Nuo 1986 m. masinei Lietuvos gyventojų emigracijai į užsienį svarbiausia tampa ugdymas ir religija, kurios siekia LKRŠ globojamos iniciatyvos. Vienas iš svarbiausių uždavinių - skatinti pašaukimus į dvasinį luomą ir teikti paramą klierikams Lietuvoje bei plėsti religinį raštą Lietuvoje ir užsienyje.
XXI amžiuje išeivija toliau išlaiko Lietuvos katalikišką tapatybę per parapijų veiklas, švietimą, religinę ir kultūrinę veiklą. Lietuvių katalikų religinė šalpa remia katalikišką ugdymą, religinę ir karitatyvinę veiklą Lietuvoje ir užsienyje. Mūsų misija - stiprinti pasaulį, paremtą orumu ir tikėjimu. Su vyskupų ir vienuolynų vadovų pritarimu finansuojame svarbias iniciatyvas kaip: dvasines ir religinės švietimo programas, jaunimo stovyklas, pagalbos senjorams programas, katalikišką žiniasklaidą, nelaimių atvejais teikiamą pagalbą.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Prieš pildant paraišką 2026 m. II-ojo pusmečio paramai - svarbu turėti nuskenuotą paraiškos formą su pritarimu bei biudžeto lentelę; paraiškas būtina pateikti vieną kartą; vertinimo datos ir atsakymai bus skelbiami rugsėjo mėnesį; detalesnė informacija apie paraiškų pildymą pateikiama LKRŠ svetainėje.
Pasitikėkime Dievu ir paverskime viltį į veiksmus, prisidėkime prie Lietuvos katalikiškų vertybių išsaugojimo ir plėtros visame pasaulyje. Mūsų misija - atkurti katalikišką Lietuvą ir lietuvių bendruomenę visame pasaulyje, skatinančią stiprias šeimos vertybes, jaunimo švietimą, tikėjimo tradicijas, pagarbą vyresniems žmonėms ir visų tautų orumą.
tags: #lietuvos #kataliku #religine #salpa #ataskaitos