Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės sulaukė naujo vadovo. Juo tapo K. Valantinas, nugalėjęs penkis pretendentus konkurse. K. Valantinas aukštąjį išsilavinimą įgijęs Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Panevėžio miesto poliklinikai šiuo metu tebevadovaujantis K. Valantinas slaugos ligoninės vadovu bus paskirtas gegužės mėnesį, pasibaigus jo kadencijai dabartinėje gydymo įstaigoje ir gavus atsakymą iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT).
Konkurse pareiškimų pateikė aštuoni kandidatai, tačiau atrankoje dalyvavo šeši. Naujasis direktorius žada įdiegti dokumentų valdymo sistemą ir maksimaliai panaudoti elektroninę infrastruktūrą. Šis žingsnis turėtų užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį įstaigos valdymą, išvengti vėlavimų ir pagerinti informacijos srautą tarp padalinių.
Tačiau paskyrimas vyksta korupcijos bylos šešėlyje. Už kyšininkavimą į teisiamųjų suolą sėdėjusi V. Grigienė teismo nuosprendį išgirdo pernai, Kalėdų išvakarėse. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu jai skirta 45 tūkst. eurų bauda. Bylos duomenimis, 2022 metų liepos-rugpjūčio mėnesiais per tris savaites tuometė Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė V. Grigienė paėmė kyšius iš 8 asmenų.
Valantino vizija ir rizikų valdymas
Priimdami užtikrintus sprendimus turėdami visą informaciją apie Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, vadovai turi atsižvelgti į rizikas ir galimybes. Vietos kontekste svarbu suprasti įmonės dydį ir struktūrą: Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė yra vidutinė viešoji įstaiga, kurioje dirba 171 darbuotojas. Vidutinis darbo užmokestis - 2744 eurai. Įmonė turi vidutinį „Scoris“ reitingą (1). Įmonė įsteigta 2002 m. ir buveinė registruota Panevėžio miesto savivaldybėje.
Juridinio asmens veikla pagal EVRK klasifikaciją yra Slaugos ligoninių veikla. Įmonės nuosavybės forma - viešoji nuosybė, kurioje valstybės ar savivaldybės nuosavybė sudaro 50% arba daugiau, ir jo sudėtyje nėra užsienio investuotojų kapitalo. Tai svarbu suprasti, kai analizuojama valdymo struktūra ir atsakomybės ribos.
Taip pat skaitykite: Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės veiklos analizė
Valdymo struktūra: ką reikia žinoti
Valdymo struktūra organizacijoje dažnai susideda iš dviejų pagrindinių organų: Stebėtojų tarybos ir Valdybos. Svarbu suprasti, kaip veikia įmonės valdymas, ypač viešųjų įstaigų atvejais. Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklą prižiūrintis valdymo organas. Stebėtojų taryba renkama visuotiniame akcininkų susirinkime. Pagrindinė stebėtojų tarybos funkcija - kontroliuoti, prižiūrėti, analizuoti įmonės valdybos arba administracijos veiklą.
Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas. Ją sudaryti įmonei taip pat nėra privaloma. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Įmonės valdyba renka ir atšaukia įmonės vadovą, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina ir skiria nuobaudas. Į jos kompetenciją įeina nustatyti informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi.
Kalbėdami apie korupcijos prevenciją, svarbu, kad naujo vadovo darbas būtų susietas su griežta kontrolės sistema, įskaitant dokumentų valdymą ir elektroninių įrankių diegimą. Tai gali sumažinti riziką, kad bus kartojami panašūs atvejai ateityje ir kad viešosios įstaigos skaidrumas bus geriau užtikrinamas.
Praktiški žingsniai į staigų skaidrumo didinimą
- Diegti dokumentų valdymo sistemą, kuri užtikrina saugų, lengvai prieinamą ir tikslų informacijos srautą tarp skyrių.
- Didinti elektroninio ryšio naudojimą ir automatizuotą ataskaitų teikimą, siekiant sumažinti žmogiškųjų klaidų ir vėlavimų.
- Stiprinti korupcijos prevencijos priemones bei mokymus darbuotojams apie skaidrumą ir etikus sprendimus.
- Peržiūrėti ir atnaujinti viešosios įstaigos valdymo nuostatus, aiškiai apibrėžiant atsakomybes ir sprendimo teises.
- Skatinti atvirą komunikaciją su visuomene, viešinti svarbiausius sprendimus ir finansinius rodiklius atnaujintomis formomis.
Ši kryptis padės ne tik įgyvendinti efektyvesnį valdymą, bet ir stiprinti pasitikėjimą tarp gyventojų bei darbuotojų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad visi sprendimai būtų išdiskutuoti su atitinkamomis institucijomis ir laikytųsi teisės aktų reikalavimų.
Be to, atsižvelgiant į teismo sprendimus ir bylas, būtina įtraukti papildomus mechanizmus, kurie padėtų užkirsti kelią korupcijai, įskaitant griežtas poveikio priemones vadovų sprendimams bei reguliarias audito ataskaitas. Viešoji įstaiga turi užtikrinti, kad neiugijaus atvejų būtų tinkamai įvertinta ir sprendimai būtų priimti skaidriai.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Taip pat skaitykite: Pagalba Panevėžio gyventojams