Moterų priklausomybė nuo vyrų yra daugialypis reiškinys, kurį galima nagrinėti įvairiais aspektais, įskaitant sociologinį, psichologinį ir, žinoma, literatūrinį. Lietuvių literatūra, atspindėdama visuomenės realijas ir kultūrines normas, taip pat nagrinėja šią opią temą. Nors tyrimas orientuotas į priklausomybę nuo alkoholio, jo įžvalgos gali būti pritaikytos ir analizuojant moters priklausomybę nuo vyro.
Teoriniai ir psichologiniai aspektai
Bagdonaitė teigia, kad priklausomybė yra psichologinis fenomenas, o moterų priklausomybė vystosi greičiau dėl biologinių ir psichologinių ypatumų. Moterys dažnai slepia savo priklausomybę, bijo būti nuvertintos ir jaučia kaltę. Tyrėja išskiria vidinę atskirtį, kompensacinį ir impotentišką tapatumus kaip pagrindinius priklausomų moterų tapatumo kūrimo aspektus.
Vidinė atskirtis
Vidinė atskirtis neleidžia moteriai jaustis savo viduje tarsi namuose, būti savo gyvenimo šeimininke. Vidinė atskirtis - tai toks fenomenas, kuris neleidžia priklausomoms moterims savo viduje jaustis tarsi namuose, būti savo gyvenimo šeimininkėmis. Dar blogiau - vidinė atskirtis reiškia, kad priklausomos moterys ne tik nesijaučia savyje tarsi namuose, bet jų vidiniuose namuose vyrauja vaikystėje internalizuotos priešiškos figūros / objektai (kalbant psichoanalitiniais terminais) ar „balsai“, draudžiantys bet kokią jų teisę į savęs ir savo poreikių raišką. Vidinė atskirtis yra glaudžiai susijusi su impotentišku tapatumu, kuris mano atliktame tyrime suprantamas savęs kaip visiškai bejėgio ir beverčio pojūtis - tai būsena, į kurią regresuojama atstūmimo kontekstuose.
Iliuzinis tapatumas ir kompensaciniai mechanizmai
Iliuzinis tapatumas - tai savęs identifikacija, paremta tikrovės neatitinkančiais įsitikinimais apie save ir kitus. Iliuzinis tapatumas - tai tokia savęs identifikacija, paremta tikrovės neatitinkančiais įsitikinimais apie save ir kitus. Savo darbe iliuzinį tapatumą apibrėžiau kaip nesąmoningą atskirtų kompensacinio ir impotentiško tapatumo dalių darinį, kurio pagrindinė prielaida - iškreiptas, iliuzijomis paremtas savęs ir kitų patyrimas ir suvokimas, kurį palaiko neadaptyvių gynybinių strategijų naudojimas. Mano atliktame tyrime iliuzinio tapatumo struktūrą sudaro keli pagrindiniai aspektai. Pirma, tai nesąmoningas priklausomų moterų poreikis kontroliuoti viską - aplinkinių lūkesčius ir dėl to save. Antra, priklausomų moterų pasakojimuose itin ryškus idealizavimo ir nuvertinimo momentas. Tai reiškiasi viso jų pasakojimo metu: nuvertinamos skausmingos santykių patirtys (tiek praeities, tiek dabarties), o patys santykiai ar partneriai idealizuojami.
Motinos paveikslas ir literatūriniai modeliai
Motinos paveikslas literatūroje taip pat gali atskleisti moters priklausomybės nuo vyro priežastis. Jei motina yra savanaudė, pasileidusi ar nedora, ji negali būti tinkamas pavyzdys vaikui. Žemaitės apsakyme „Marti“ senoji Vingienė yra nevalyva, netvarkinga, mėgstanti išgerti, tinginė, rėksnė ir grubios kalbos moteris. Tokia motina negali parodyti vaikui tikrojo doros kelio. Jos sūnus Jonas tampa motinos atspindžiu - išglebęs, ištižęs, amžinas tinginys ir miegalius.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo alkoholio moterims
Mėlynbarzdžio motyvas ir literatūrinės metaforos
Renatos Šerelytės romanas „Mėlynbarzdžio vaikai“ nagrinėja Mėlynbarzdžio motyvą, kuris gali būti interpretuojamas kaip moters priklausomybės nuo vyro metafora. Mėlynbarzdis simbolizuoja tamsiąją vyriškumo pusę, agresiją ir kontrolę, o moteris, paklūstanti jam, praranda savo identitetą ir laisvę. Šerelytės romane Mėlynbarzdžio vaizdinys siejamas su sovietmečiu, tačiau kartu paliečia kažką tamsaus skaitytojo pasąmonėje, generuoja keistus vaizdinius, sudirgina kompleksus. Autorė nelinkusi be išlygų pripažinti romano autobiografiškumo, tačiau pripažįsta, kad jame yra nemažai skausmingų asmeninių dalykų.
Psichoanalitinė ir feministinė interpretacijos
Psichoanalitiniu požiūriu, Mėlynbarzdžio kambarys simbolizuoja pasąmonės celę, kur šmėsčioja šmėkliškos figūros. Meninio teksto kūrimas prilyginamas uždaros kambario erdvės atvėrimui, o išgyvenimai, užliejantys kuriančiąją psichiką, išryškina ir tai, ko pasakotoja nesiekė parodyti. Femininistinės krypties literatūros tyrinėtojos teigia, kad patriarchalinės visuomenės idilė baigėsi, kai moters smalsumas išlaužė duris į kruvinąjį kambarį. Žinojimas, kuris buvo įgautas įsilaužiant į tą uždraustąjį kambarį, lėmė herojės išsigelbėjimą. Tačiau Šerelytės pasakojimas nėra apie jokį nugalėjimą, jis - apie mirimą, nužudymą, neišsigelbėjimą. Pagrindinė romano veikėja nieko nelaimi ir nuo nieko neišsigelbėja.
Vyro paveikslas lietuvių literatūroje
Analizuojant moters priklausomybę nuo vyro, svarbu atkreipti dėmesį ir į vyro paveikslą lietuvių literatūroje. Vincas Krėvė dramoje „Skirgaila“ vaizduoja asmenybę, abejojančią visuomenės idealais, maištaujančią ir patiriančią dvasios krizę. Vincas Mykolaitis-Putinas romane „Altorių šešėly“ gilinasi į kunigo, ieškančio gyvenimo ir būties prasmės, vidinį pasaulį. Krėvė teigia, kad meilės stoka daro vyrą žiaurų ir piktą. Vyras dažnai vaizduojamas kaip stiprus, morališkai tvirtas, siekiantis kilnių tikslų, tačiau pasitaiko ir jautrių, blaškomų likimo vyrų. Kiekvienas vyras yra individuali asmenybė, todėl vyro paveikslas lietuvių literatūroje yra labai įvairus.
Duonos įvaizdis ir kultūrinės reikšmės
Duona lietuvių kultūroje turi didelę sakralinę svarbą. Ji siejama su gyvenimo gerove, vaisingumu, moteriškumu ir šeimos tradicijomis. Kristijonas Donelaitis poemoje „Metai“ dėkoja Dievui už duoną kaip didžiausią malonę. Kazio Bradūno poezijoje duona yra vienas svarbiausių žemdirbiškos lietuvių kultūros atributų, tiesiogiai susijusių su etniniu identitetu. Duonos įvaizdis gali būti susijęs su moters priklausomybe nuo vyro, nes tradiciškai moteris buvo atsakinga už duonos kepimą ir šeimos maitinimą.
Moterų priklausomybė nuo vyro šiuolaikinėje literatūroje ir praktikoje
Šiuolaikinėje lietuvių literatūroje moters priklausomybė nuo vyro dažnai vaizduojama kritiškai, atskleidžiant jos neigiamas pasekmes moters savivertei, laimei ir asmeniniam augimui. Moterų priklausomybė nuo alkoholio yra opi visuomenės problema, kurią aktualu tyrinėti ir plėsti šias žinias tiek moksliniu, tiek profesiniu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Kol kas ši tema psichologijos mokslų atžvilgiu mažai ištirta.
Taip pat skaitykite: Moters identiteto analizė
Kalbamės su Mykolo Romerio universiteto (MRU) Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto (ŽVSF) Psichologijos instituto (PI) dr. Neringa Bagdonaite, kuri savo disertacijoje „Psichologinė priklausomų nuo alkoholio moterų tapatumo kūrimo grindžiamoji teorija: vidinė atskirtis kuriant iliuzinį tapatumą“ tyrė moterų priklausomybės nuo alkoholio ypatumus. Savo tyrime nagrinėjau išskirtinai moterų priklausomybės nuo alkoholio reiškinį per jų tapatumo kūrimo prizmę dėl kelių priežasčių. Pirma, tyrimų, kurie skirtų dėmesį tik moterims, itin trūksta psichologinėje literatūroje. Tyrimuose, atliekamuose su moterimis, daugiausia pasitelkiama kiekybinė prieiga, o tai suteikia tik dalinį tiriamo reiškinio vaizdą. Antra, randami kokybiniai tyrimai daugiausia nagrinėja alkoholį vartojančios moters tapatumo problematiką socialiniame lauke.
Grindžiamoji teorija ir praktiškos išvados
Psichologinė priklausomų nuo alkoholio moterų tapatumo kūrimo grindžiamoji teorija - tai teorinis konstruktas, apjungiantis įvairius priklausomų moterų tapatumo kūrimo procesus ir dimensijas bei analitiniais elementais paaiškinantis tiriamąjį reiškinį. Mano atlikto tyrimo grindžiamoji teorija - vidinės atskirties kompensavimas kuriant iliuzinį tapatumą. Visą šį konstruktą sudaro trys pagrindinės struktūros: kompensacinis ir impotentiškas tapatumai bei vidinė atskirtis, neleidžianti sujungti šių tapatumo darinių į vientisą visumą. Visose tapatumo kūrimo dimensijose vyrauja tas pats - kompensavimo ir impotentiškumo, t. y. negalėjimo pasirūpinti savimi, principas.
Biologiniai, socialiniai ir medicininiai aspektai
Visų pirma skiriasi biologiniai aspektai. Mokslinėje literatūroje yra toks terminas „teleskopinis efektas“, kai kalbama apie moterų priklausomybės vystymąsi. Šis terminas reiškia, kad moterims fiziologinis alkoholio poreikis išsivysto žymiai greičiau. Pagrindinis biologinis moterų ypatumas, skiriantis jas nuo vyrų, - mažesnis moterų svoris, o psichologiškai moteris nuo vyrų skiria paties alkoholio vartojimo ypatumai, ypač mūsų kultūrinėje aplinkoje. Moterys, turinčios alkoholio vartojimo problemų, neretai šitai slepia, tai daro niekam nematant. Dažniausiai, kai tokio vartojimo problema išryškėja, ji būna toli pažengusi.
„Moterų priklausomybės atvejais kyla savitų biologinių, psichologinių bei socialinių ypatumų, moterys dėl žalingo alkoholio vartojimo iš visuomenės paprastai sulaukia daugiau griežtumo ir kritiškumo nei vyrai, tad pasmerkimo baimė neretai tampa kone pagrindiniu barjeru, trukdančiu moterims pripažinti, kad turi problemų. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad priklausomybė yra gydoma liga ir kuo greičiau ji pradedama gydyti, tuo paprastesnis sveikimo kelias ir mažesnė žala tiek fizinei, tiek emocinei moters sveikatai, jos santykiams su šeima, vaikais ir aplinkiniais“, - sako medicinos psichologė-psichoterapeutė Kotryna Šulskė.
Emocijų reguliavimas, smurtas ir pagalbos prieinamumas
Pasak pašnekovės, moterų organizmas į alkoholį ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas gali reaguoti kitaip nei vyrų. Hormoniniai svyravimai, ypač estrogeno, veikia dopamino atlygio ir motyvacijos sistemą, o tai gali turėti įtakos potraukiui vartoti bei atkryčio rizikai. Moterų vartojimas dažniau siejamas su emocijų reguliavimo sunkumais - tarp moterų, kurioms diagnozuota priklausomybė, matomi didesni nerimo, depresijos, valgymo sutrikimų ir potrauminio streso sutrikimo rodikliai. Alkoholis pasirenkamas kaip priemonė, padedanti bent laikinai užmiršti ar sumažinti emocinį skausmą, nerimą, vienišumą. Taip pat moterys dažniau patiria fizinį ar seksualinį smurtą, jų vartojimas dažniau susijęs su santykiais, partnerio įtaka.
Taip pat skaitykite: Istorinis smurto prieš moteris kontekstas
Moterims sunkiau kreiptis pagalbos, kai jos yra ir mamos. Pavyzdžiui, baimė netekti vaikų globos ar būti pasmerkta kaip „bloga mama“ gali tapti neįveikiama kliūtimi ieškoti gydymo. Praktiniai barjerai taip pat labai reikšmingi. Moterys dažniau susiduria su vaikų priežiūros klausimais, finansine priklausomybe nuo partnerių, o tai gali apsunkinti galimybę kreiptis į gydymo įstaigą. Visa tai gali lemti, kad pagalba atidedama arba jos visai atsisakoma.
Lyčiai jautrus gydymas
Ilgą laiką pasaulyje priklausomybių tyrimai ir gydymo metodai buvo orientuojami į „bendrą“ pacientą, vis dėlto vyrų ir moterų priklausomybė nėra identiška, tad ir ją gydant, anot K. Šulskės, vertėtų labiau atsižvelgti į lyčių skirtumus. „Mūsų centre gydymą visiems pacientams stengiamasi kuo labiau individualizuoti, parenkant būdus, kurie jiems būtų efektyviausi. Ne išimtis ir su priklausomybe susiduriančios moterys. Tuo tikslu pernai vykdėme nedidelį tyrimą, norėdami įvertinti moterims skirtų grupinių užsiėmimų įgyvendinamumą. Vyko 6 savaičių užsiėmimų ciklas moterims, po kurio visos dalyvavusios moterys teigė, kad tik joms skirtose grupėse jautėsi saugiau, galėjo atviriau kalbėti, lengviau dalintis jautriomis temomis, tokiomis kaip smurtas ar seksualinė prievarta, o tokios grupės yra reikalinga priklausomybių gydymo dalis“, - vardija medicinos psichologė.
Statistiniai duomenys ir visuomeniniai mitai
Moterų alkoholizmo problema statistiškai atrodo kur kas menkesnė už vyrų - jos sudaro apie 15 proc. visų diagnozuotų priklausomybių nuo alkoholio atvejų. Tačiau tai nereiškia, kad jų vartojimo problema yra žymiai mažesnė. Moterys rečiau kreipiasi pagalbos, nors moksliškai įrodyta, kad moterų, kurios priklausomos nuo alkoholio, mirtingumas dvigubai didesnis negu vyrų - jos dažniau miršta dėl savižudybių, su alkoholio vartojimu susijusių nelaimingų atsitikimų ar kraujotakos sutrikimų, joms greičiau išsivysto kepenų cirozė. Be to, nuo alkoholio priklausomų moterų skaičius auga.
| Šalis/Regionas | Moterų dalis tarp priklausomų nuo alkoholio |
|---|---|
| Lietuva (2017) | Apie 15% |
| Rusija | 15.8% |
| Skandinavijos šalys ir JAV | Ne mažiau nei 30% |
| Jungtinė Karalystė | Pusė visų kenčiančių nuo alkoholizmo |
Socialiniai mitai ir praktiniai požymiai
Moterų alkoholizmo gaubia mitai ir stereotipai, tad jos kiek įmanoma slepia savo girtuokliavimą, vengia kontaktų su gydytojais. Moterų tarpe itin paplitę „silpni“ gėrimai: kokteiliai, sidras, alus... Jie atrodo saugūs ir „nekalti“, jų vartojimas neribojamas. Vis daugiau alkoholio suvartoja aukštąjį išsilavinimą turinčios, mieste gyvenančios emancipuotos moterys. Moterys butelio griebiasi dėl įvairių priežasčių. Pradėti gerti gali tiek verslininkė, tiek namų šeimininkė. Dažniausiai nuo alkoholio priklausomomis tampa 30 - 50 metų amžiaus sulaukusios moterys. Jos dažnai geria vienos.
Alkoholizmas - tai sunkus sutrikimas, ne tik sugriaunantis geriančio žmogaus gyvenimą, bet ir sukeliantis nesibaigiantį stresą artimiesiems, todėl kviečiame propaguoti blaivybės idėjas renkantis blaivų gyvenimo kelią. Alkoholio poveikis moters organizmui: moterys apsvaigsta išgėrusios mažesnį kiekį alkoholio. Taip yra todėl, kad moters organizme bendro vandens kiekio yra mažiau, negu vyro. Kadangi alkoholis vienodai pasklinda po visus kūno skysčius, moterų organizmuose jo koncentracija būna didesnė negu vyrų. Be to, moterų skrandžiuose mažiau alkoholio dehidrogenazės - tai gali prisidėti prie augančios alkoholio koncentracijos kraujyje bei su tuo susijusių padarinių.
Kaip atpažinti ir kaip padėti
13 požymių, kad susitikinėjate su alkoholiku | Piktnaudžiavimas alkoholiu ir santykiai. Vienas iš alkoholizmo požymių - tam tikros sveikatos problemos, fiziologiniu lygiu atsiradęs potraukis alkoholiui. Pirmiausia pastebimi bendri pagirių simptomai - negalavimas, nerimas, miego sutrikimai, pykinimas ir galvos skausmas. Palaipsniui formuojasi nauji charakterio bruožai - grubumas, nervingumas, dirglumas, savanaudiškumas. Nuo priklausomybės alkoholiui kenčiančios moterys kamuojamos dažnos nuotaikų kaitos, depresijos.
Kaip išlipti iš šios duobės? Kad ir kaip būtų sudėtinga, priklausomybę galima įveikti. Visų pirma, pasak psichologės, labai svarbu suvokti, kas vyksta gyvenime, drąsiai pripažinti, kad yra problema, kad alkoholio vartojimas yra nekontroliuojamas. Kitas svarbus dalykas, norint kovoti su priklausomybe, yra bandyti suvokti, ką alkoholis padaro, ko pats žmogus negali padaryti - ar jis nuramina, ar padeda sustoti, pabūti ramiai. Tada pagalvoti, kaip galima kitaip save nuraminti. N. Bagdonaitė pasakojo, kad padėti gali pasivaikščiojimai, šilta vonia, dienoraščio rašymas, kai jausmai surašomi ant lapo, pokalbis su kitu žmogumi.
„Sunkiausias dalykas yra kreiptis pagalbos, nes tada joms atrodo, kad jos silpnos. Visgi tai labai svarbu. Taip pat reikia stengtis išbūti su neigiamomis emocijomis, ypač po įvairių atstūmimų. Stengtis susikurti gerąjį save, kuris tave priima ir neteisia, kad neieškotų išorėje globėjų, bet pačios savimi rūpintųsi, savo nuskriausta dalimi“, - kalbėjo N. Bagdonaitė.
N. Bagdonaitės teigimu, kai kurioms iš priklausomybės padeda išlipti anoniminių alkoholikų klubai, kitoms - konsultacijos su psichologais. „Yra žmonių, kuriems labai tinka anoniminių alkoholikų klubai, tačiau kiti negali į juos eiti, nes nenori bendrauti grupėje, joje atsiverti. Tokiems labiau tinka psichologo pagalba. Priklausomybė nuo alkoholinių gėrimų gali užklupti kiekvieną žmogų, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, socialinės ar finansinės padėties.
Literatūriniai pavyzdžiai ir kontekstualizacija
XX a. viduryje moters priklausomybės tematika kūrė Marius Katiliškis ir lyrinės bei psichologinės lietuvių prozos pradininkas Jonas Biliūnas. XXI amžiuje egzistuoja daugybe priklausomybės formų, tačiau retai minima moters priklausomybė nuo vyro. Priklausomybė traktuojama kaip asmenybės negebėjimas savarankiškai gyventi, džiaugtis, jausti pilnatvės. Moterys tampa priklausomos dėl finansinio pamato, socialinės padėties, puoselėjamų šiltų jausmų, agresyvios aistros. Priežastys, lemiančios priklausomybę, gali paaiškinti ir nuspėti ar tai problema, kurią reikia spręsti, ar tai žmogaus prigimtinė savybė, jausmų saviraiškos būdas.
Struktūra ir naudojamos sąvokos paprastos, tad bus lengva kalbėtojui pasakoti, o klausytojui suprasti. Palyginami du skirtingi moterų likimai - viena iš jų tampa priklausoma nuo vyro dėl didelės meilės jam, kita yra priversta paklusti savo vyrui ir net gi jo šeimai. Apibendrinime aptariami moterų skirtumai ir panašumai, todėl ne tik jums, bet ir klausytojams bus lengviau įsiminti pateiktą informaciją.
tags: #moters #priklausomybe #nuo #vyro #lietuviu #literaturoje