Tam tikrus veiksmus atpažinti kaip smurtą nėra sunku - kai mus muša ar stumdo, suprantame, kad prieš mus smurtaujama. Tačiau ką daryti, jei nesame tikri, kad tai, ką patiriame, yra smurtas? Žemiau išvardyti pavyzdžiai bei klausimai gali padėti įvertinti savo išgyvenimus. Tačiau, jei lieka neaiškumų, geriausia visada pasikliauti nuojauta.
Smurto apibrėžimas ir formos
Smurtas prieš vaikus artimoje aplinkoje yra visi tyčiniai veiksmai, dėl kurių patiriama fizinė, psichinė, seksualinė ar materialinė žala, kai tokius veiksmus naudoja šeimos narys, giminaitis arba kartu gyvenantis asmuo. Ugdymo įstaigose tarp mokinių dažniausiai pastebimas fizinis ir psichologinis smurtas. Fizinis smurtas yra tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba grasinimas tai padaryti. Seksualinis smurtas yra jaunesnio nei 16-kos metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti. Nepriežiūra yra būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas.
Paaugliai patiria smurtą romantiniuose santykiuose - reiškinys gana dažnas, nes šiuo laikotarpiu formuojasi gebėjimas sveikai išreikšti emocijas ir komunikuoti poreikius. Atpažinti ir pripažinti partnerio (-ės) naudojamą smurtą gali būti sudėtinga, todėl naudinga atsakyti į iš anksto paruoštus klausimus ir įvertinti, ar kitos poros elgesys yra priimtinas. Smurtas ugdymo įstaigose dažnai kyla, kai vaikai yra neaktyvūs įprastoje veikloje arba trūksta suaugusiųjų priežiūros - pertraukų metu, koridoriuose, tualetuose, valgykloje, klasėse ar net sporto salių persirengimo kambariuose.
Smurtas mokykloje gali būti įvairių formų: fizinis, psichologinis ir net seksualinis ar ekonominis. Dažniausiai fizinio smurto apraiškos - spardymas, stumdymasis, mušimas rankomis, plaukų rovimas, draskymasis nagais. Psichologinis smurtas pasireiškia šaipymu, žeminimu, įžeidžiamais pavadinimais. Smurto priežastys - vaikystėje patirtas smurtas, smurtinis tėvų elgesys, noras lyderiauti, dėmesio ir pagarbos reikalavimas. Taip pat svarbu suvokti, kad agresija nėra vien neigiamas reiškinys - ji tampa smurtinio elgesio dalimi tik esant tam tikriems scenarijams.
Teisinis reglamentavimas
Pagal 231 straipsnį, 2016 m. įstatymu smurtas apima mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) veiksmus prieš mokinius ar mokytojus. Bet kuris mokyklos bendruomenės narys, pastebėjęs smurto atvejį, privalo apie tai pranešti švietimo įstaigos vadovui. Jei smurtauja ar smurtą patiria mokytojai ar kiti švietimo įstaigos darbuotojai, vadovas praneša savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ir rekomenduoja kreiptis į psichologinę pagalbą. Smurtavęs nepilnametis ir jo tėvai ar globėjai privalo gauti psichologinę pagalbą per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurtą momento.
Taip pat skaitykite: studijų kokybė ir dėstytojai psichologijos programoje
Nelaimingi atsitikimai mokykloje turi būti tyrinėjami komisijos - išklausomi liudininkai, surinkti rašytiniai paaiškinimai ir ekspertų išvados. Jei nelaimingas atsitikimas įvyko dėl vaiko ligos ar kai sportuojama be švietimo įstaigos sutikimo ar tyčia, tyrimas gali būti neatliekamas. Užuot tik nubaudę, turime siekti nustatyti tikrąją smurto priežastį ir užkirsti kelią pakartojimui. Už vaikų žalą atsako tėvai ar globėjai, jeigu įrodyta jų kaltė.
Tirdymo ir prevencijos būtinybė
Tyrimų duomenys rodo didėjantį smurto tarp vaikų mokyklose mastą - vaikai jaučiasi nesaugūs, spauda ir žiniasklaida nuolat informuoja apie įvairias smurto apraiškas. Todėl būtinos kompleksinės prevencijos priemonės, įtraukiant platesnį visuomenės ratą: tėvus, politikus, įvairias institucijas, ugdant vaikų, mokytojų, tėvų ir visos mokyklos bendruomenės supratimą apie vaikų psichosocialinę raidą, smurto destruktyvią įtaką jų savivertės formavimui. Mokyklose turi būti sudarytos prevencijos ir kontrolės programos, vykdymui įtraukiama visa bendruomenė: pedagogai, administracija, psichologas, socialinis darbuotojas, tėvai ir patys vaikai. Taip pat svarbu keisti požiūrį į vaiką kaip visavertį žmogų, kuris turi teisę būti apsaugotas. Sociiniai pedagogai gali padėti, bet vienas socialinis darbuotojas nieko nepadarys - būtinas komandinis darbas, įtraukiant ir pačius vaikus (pvz., formuojant mokyklos saugumo politiką).
Smurto sąvokos ir terminai mokslinėje literatūroje
Smurtas yra platus reiškinys, apimantis skirtingas jo rūšis, formas ir motyvus. Kriminologas Kaiser teigia, kad ši sąvoka vis dar plėtojama, nes visuomenė vis labiau reaguoja į įvairias smurto formas. Smurtas prieš vaiką gali būti žymimas kaip fizinė, emocinė, seksualinė ar ekonominė žala, atsirandanti dėl kito netinkamo elgesio. Prievarta - tai privertimas kurį vykdo subjektas ar grupė siekdami tam tikrų tikslų. Agresija laikoma priešinga elgesiui, kuris gali būti kenksmingas kitam asmeniui psichologiniu ar fiziniu požiūriu. Žiaurumas gali būti smurto komponentas, kurį reikia atskirti nuo agresijos kaip atskiro reiškinio.
Prevencijos praktika mokyklose
Norint efektyviai mažinti smurtą, būtina vietoj vienkartinių iniciatyvų įtraukti visą mokyklos komandą - pedagogus, administraciją, psichologą, socialinį darbuotoją, tėvus ir pačius vaikus. Reikia sukurti aplinką, kurioje vaikai galėtų atvirai kalbėti apie smurtą be baimės. Atokvėpio metu ar neaktyvioje veikloje dažnai kyla smurtas, todėl reikia užtikrinti papildomą suaugusiųjų priežiūrą. Taip pat svarbu suteikti vaikams emocinę paramą, skatinti jų stiprybes, auginti savivertę, ir taip sumažinti riziką, kad smurtas taptų įprasta elgsena. Mokytojai turėtų įsikišti, kai tik pastebi bet kokį smurtą tarp paauglių, priminti taisykles ir parodyti, kad jokios smurto formos mokykloje nėra toleruojamos, įskaitant ir elgesį internetinėje erdvėje.
Empiriniai tyrimai parodė, kad vaikų smurtas mokykloje dažnai kyla dėl vaikystėje patirtų smurtinių įvykių bei buvimo liudininku. Piktinimas ir pavydas dėl vieno vaiko statuso tarp bendraamžių taip pat išryškėja kaip viena iš pagrindinių priežasčių. Vietose, kur vaikai patiria smurtą, svarbu suteikti papildomų konsultacijų, pritaikyti užduotis, išmokyti savarankiško mokymosi, o popamokiniai klubai gali būti naudingi grįžti į namus vėlesniu laiku ir suteikti saugios erdvės. Taip pat reikia nuosekliai veikti dėl saugios aplinkos formavimo, įskaitant patyčių prevenciją ir kovą su elektroniniu smurtu.
Taip pat skaitykite: reikalavimai slaugos dėstytojo pareigoms
Praktiniai patarimai mokytojams ir tėvams
- Esant įtarimui dėl smurto, nedelsiant informuokite mokyklos administraciją ir, kai reikia, policiją ar vaiko teisių tarnybą.
- Surinkite išsamią informaciją: elgesio pokyčius, kūno žymes, pokalbių liudijimus, rašytinius paaiškinimus.
- Teikite emocinę pagalbą vaikui, skatinkite savitarpio paramą ir pagyrimus už pažangą.
- Įtraukite vaiką į saugių ir įtraukių užimtumų veiklas: popamokinius būrelius, projektus, konkursus.
- Skatinkite dialogą su tėvais ir bendruomenės nariais apie smurto prevenciją, savitąsias atsakomybės formas.
Reikia užtikrinti, kad mokykla veiktų kaip viso teisinio ir socialinio tinklo dalis, o ne kaip atskira iniciatyva. Psichologinė pagalba bei socialinis darbas turi būti integruotos komandos dalys, o vaikai - įtraukti į prevencijos proceso planavimą ir įgyvendinimą. Taip pat būtina, kad mokykla suteiktų papildomų konsultacijų ir paramos tiems moksleiviams, kurie patiria smurtą, kad jie galėtų sėkmingai įsitraukti į ugdymo procesus ir sutelkti dėmesį į savo stiprybes.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
Specialistų komanda turi dirbti kartu su vaikais ir jų tėvais, siekdama sukurti saugią, įtraukią ir reaguojančią mokyklos aplinką. Mokytojai ir kiti darbuotojai turi nuolat mokytis, kaip atpažinti smurto rizikos požymius, kaip kalbėtis su vaikais ir kaip teikti tinkamą pagalbą, taip pat kaip sudaryti saugiausios aplinkos strategijas bei stebėjimo sistemas.
Empirinis tyrimas ir jo svarba ugdymo praktikai
Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų smurtas mokykloje yra socialinė problema, kuriai reikia kompleksinių prevencijos ir kontrolės priemonių. Tyrimo tikslas - ištirti vaikų patirties reprezentacijas apie vaikų smurtą mokykloje, jo priežastis ir pasekmes, bei numatyti edukacines prevencijos prielaidas. Tyrimo duomenys rodo, kad pagrindinės priežastys - vaikystėje patirtas smurtas, smurtinis elgesys šeimoje, noras lyderiauti, baimė būti kažkieno nederinamos. Pasekmės - pasitikėjimo trūkumas, žemintas savęs vertinimas, sunkumai susikaupti, patyčios ir izoliacija. Tyrimo išvados rekomenduoja sukurti integruotas prevencijos programas, įtraukti visas mokyklos bendruomenės narius ir plėsti prevencijos veiklas į klases, pertraukas ir kasdienę veiklą.
EN (angliškoji dalis) - dealing with school-related violence, complex and coordinated activities of various support services, oriented towards violence prevention and victim support, are necessary. Violence prevention programs must be developed at schools with involvement of educators, administration, psychologist, social worker, parents and students. The aim is to identify how children perceive violence and whether they are willing to participate in prevention. Empirical results show violence at school is conditioned by childhood violence and witnessing violence, with jealousy as a notable cause related to status in school peer groups. Lack of tolerance toward disadvantaged peers further exacerbates the problem. These insights help educators design educational prevention measures tailored to different levels of the education system.
Цитаты и выводы для практики
Трябва да се отбележи, че промяна на отношението към дете като към пълноценно човешко същество е ключова за ефективната превенция. Смятайки детето за част от общност, а не за проблем, училището може да бъде безопасно пространство, което насърчава развитие и учене. Важна роля за предотвратяване на насилието играят социалните педагози и социалните работници, но без екипна работа и включване на учениците резултатите са ограничени.
Taip pat skaitykite: Mitai apie psichikos ligas ir smurtą