Smurtas artimoje aplinkoje išlieka reikšminga visuomenės problema, apie kurią svarbu kalbėti remiantis faktiniais duomenimis ir galiojančiais teisiniais mechanizmais. Pateikiame išsamią apžvalgą apie Lietuvos situaciją, statistinius rodiklius, nukentėjusiųjų patirtis, teisinius reguliavimus ir prevencijos priemones.
Statistika: kas patiria smurtą artimoje aplinkoje
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio mėn. atlikta apklausa parodė, kad penktadalis apklaustųjų (19 %) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys - kas ketvirta (25 %) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama.
Nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas penkta šalies moteris ir kas dešimtas vyras, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Tą rodo ministerijos užsakymu „Baltijos tyrimai“ praeitų metų lapkričio mėnesį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimo duomenimis, nuo 2022-ųjų smurtą patyrusių gyventojų sumažėjo 4 proc., nuo 20 iki 16 procentų.
Respondentai beveik po lygiai minėjo, kad patiria tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Seksualinį smurtą sakosi patyrusios 8 proc. moterų ir 0 proc. vyrų, ekonominį - 8 proc. vyrų ir 4 proc. moterų.
Lietuvoje dažniausiai užfiksuojama smurto artimoje aplinkoje rūšis - fizinis smurtas (65 %). 2014-2019 metais daugiau nei pusė nukentėjusiųjų įvardijo patyrę būtent fizinę agresiją. Visgi negalima teigti, kad fizinis smurtas - dažniausiai pasitaikanti smurto rūšis. Ekonominis, psichologinis ar seksualinis smurtas gali būti sunkiau atpažįstamas.
Taip pat skaitykite: Kaip apsaugoti vaikus nuo smurto artimoje aplinkoje
70 % smurtautojų - esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai. Smurtą aukos dažniausiai patyrė nuo buvusio bei esamo sutuoktinio, sugyventinio, tėvų ar įtėvių.
Aukų elgesys ir pagalbos prašymo rodikliai
Didžioji dalis (60 %) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos. Ministerijos duomenimis, nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas penkta šalies moteris ir kas dešimtas vyras, tačiau 58 proc. nukentėjusiųjų pagalbos niekur nesikreipė.
Nukentėję žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Kartais būna sunku ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją.
Nukentėję asmenys skundėsi informacijos apie pagalbos galimybes stoka, teigė nepasitikintys psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais, kartais jaučiantys skeptišką teisėsaugos pareigūnų požiūrį.
Pažeidžiami gyventojų sluoksniai
Smurtą artimoje aplinkoje dažniau patiria žemesnes pajamas gaunantys žmonės. Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos. Tai visuomenės grupė, kuri yra iš dalies izoliuota nuo informacijos. Policijos pareigūnai dažnai būna vieninteliai, iš kurių neįgalieji gauna informaciją apie savo teises. Tačiau jiems kai kuriais atvejais gali trūkti kompetencijos bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Atsisiųskite nemokamus spalvinimo paveikslėlius
Teisinis reguliavimas ir institucijų vaidmuo
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo tikslas - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai privalo pranešti policijai.
Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui.
Taip pat skaitykite: Skaitmeniniai atvirukai
Institucijų funkcijos, pagalba ir bendradarbiavimas
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba (Taryba) yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje valstybės politikos, jos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų).
Tarybą sudaro penkiolika narių: septyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir septyni nevyriausybinių organizacijų atstovai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina Tarybos nuostatus ir Tarybos personalinę sudėtį.
Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija (Komisija). Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos institucinę ir personalinę sudėtį tvirtina savivaldybės meras.
Policijos pareigūnai, reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia šiam asmeniui emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją, rašytinę informaciją apie teikiamos pagalbos pobūdį.
Policijos pareigūnas ar prokuroras, kai kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo nedelsdami apie gautą pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir pateikti būtiniausius duomenis, reikalingus pagalbai suteikti.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo atlikti sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus, bei informuoti apie galimą specializuotos pagalbos suteikimą.
Prevencinės priemonės ir pagalbos finansavimas
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos priemonės planuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose. Šios priemonės ir projektai turi būti numatyti savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) strateginiame veiklos plane.
Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti vykdant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo veiklas. SADM teigimu, finansavimas pagalbos teikimui nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje per pastaruosius metus išaugo du kartus.
Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės - asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose - vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. Mokymai smurto atpažinimo, prevencijos ir pagalbos temomis turi būti organizuojami sveikatos priežiūros specialistams, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojams ir kitiems, tiesiogiai dirbantiems su gyventojais.
Informacijos ir švietimo reikšmė
Labai svarbu, kad didžioji dauguma Lietuvos žmonių netoleruoja smurto artimoje aplinkoje - 90 proc. gyventojų mano, jog smurtas artimoje aplinkoje yra nepateisinamas reiškinys. Tačiau daugiau nei pusė patyrusių smurtą gyventojų nesikreipė pagalbos.
Reikia didinti visuomenės žinias apie smurto atpažinimą, teisines galimybes, pagalbos įstaigų teikiamas paslaugas ir mažinti gėdos bei stigmos jausmą, skatinant nukentėjusius kreiptis pagalbos. Svarbu stiprinti institucijų ir specialistų kompetenciją bendraujant su pažeidžiamomis grupėmis, įskaitant neįgaliuosius, bei užtikrinti informacijos prieinamumą.
Lentelė: Pagrindiniai statistiniai rodikliai (apžvalginiai)
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Apklaustųjų, patyrusių smurtą | 19 % (2019 m.) |
| Moterų, patyrusių smurtą | 25 % |
| Vyrų, patyrusių smurtą | ~10 % |
| Dažniausia smurto rūšis | Fizinis (65 %) |
| Nukentėjusių, nesikreipusių pagalbos | 58-60 % |
| Smurto dalyviai (sutuoktiniai, sugyventiniai) | 70 % |
Raginimas veikti ir parama nukentėjusiems
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pažymėjo: „Noriu padrąsinti žmones netylėti ir kreiptis pagalbos“. Ministrė pabrėžė, kad žmonės, nesikreipdami pagalbos, padeda smurtautojams išvengti atsakomybės.
Svarbu informuoti visuomenę apie galimybes kreiptis pagalbos, didinti institucijų gebėjimą pateikti aiškią ir suprantamą informaciją bei plėsti prieinamų paslaugų tinklą. Prevencija turi apimti tiek įstatymų taikymą, tiek švietimą, tiek teikiamą kompleksinę pagalbą nukentėjusiems ir smurtautojų elgesio keitimo programas.
tags: #paveiksliukai #smurtas #seimoje