Smurto artimoje aplinkoje prevencija prasideda nuo laiku atpažintų požymių ir tinkamai užpildytų anketų bei klausimynų, kuriuos gali naudoti sveikatos priežiūros įstaigos, pagalbos centrai ar pačios nukentėjusios moterys. Šiame tekste apžvelgiami apsaugos nuo smurto orderio pagrindai, pavojaus rizikos vertinimas, praktiniai klausimynai (įskaitant Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę), pagalbos nuorodos ir tolimesni veiksmai, kurių imtis pastebėjus smurto ar prievartos kontrolės požymius.
Apsaugos nuo smurto orderis: kas tai ir kada jis taikomas
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - tai prevencinė apsaugos nuo smurto priemonė. Jis skiriamas smurto pavojų keliančiam asmeniniui - įpareigoja jį / ją laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (jeigu gyvenama kartu su smurto pavojų patiriančiu žmogumi), čia nesilankyti, nesiartinti nei prie žmogaus, nei prie kartu gyvenančių šeimos narių, nebendrauti, neieškoti ryšio.
Smurto orderį 15-os dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas arba pareigūnė. Jis skiriamas tuomet, kai gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Skiriant orderį vertinama potencialaus smurto rizika.
Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15-os dienų laikotarpiui įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu. Šiuo atveju nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas.
Toks asmuo gali būti įpareigotas nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, taip pat nesiartinti orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir vaikų.
Taip pat skaitykite: Slaugos paslaugų analizė Lietuvoje
Teisinė atsakomybė ir priežiūra
Įstatymas numato, kad policijos pareigūn(i)ų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti, galima skųsti apylinkės teismui per 15-ka dienų nuo sprendimo priėmimo. Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą.
Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio paskyrimo momento, apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento.
Pavojaus rizikos vertinimas ir pagalbos perdavimas
Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. 4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir jam perduoti smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, rezultatus. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti.
Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai privalo pranešti policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Taip pat skaitykite: Sociologinis tyrimas: socialinis statusas
Smurto formos ir atpažinimas: kada anketos ir testai praverčia
Psichologinis smurtas intymiuose santykiuose yra paplitęs dar plačiau - jį Lietuvoje nurodė patyrusios 29,5 proc. Psichologinis smurtas dažniausiai būna tik ledkalnio viršūnė - pati smurto pradžia. Kai jo nebeužtenka aukai kontroliuoti, smurtautojas pasitelkia ekonominį, fizinį ir seksualinį smurtą, todėl į užgauliojimus ir grasinimus negalima žiūrėti atlaidžiai.
Varžydamas ekonominę laisvę, smurtautojas užtikrina, kad auka negalėtų lengvai jo palikti ir savarankiškai išsinuomoti kito būsto, patenkinti pirminių savo poreikių. Tikėtina, kad auka patiria ir psichologinį smurtą, dėl kurio santykiai su galinčiais padėti draugais bei šeimos nariais yra pablogėję arba visai nutrūkę.
Jūsų testo rezultatai rodo, kad esama prievartinės kontrolės požymių, kurie byloja apie riziką patirti smurtą artimoje aplinkoje. Šis testas nėra galutinis situacijos įvertinimas, todėl rekomenduojame kreiptis į pagalbą teikiančius specialistus, kurie galės įvertinti Jūsų individualų atvejį, pasiūlyti problemos sprendimo būdą ir suteikti profesionalią pagalbą.
Klausimynai, skirti psichikos būklei ir rizikai įvertinti
Toliau pateikiamas klausimynas vadinamas Edinburgo depresijos skale (EPDS). Jis buvo sukurtas siekiant nustatyti moteris, kurios gali sirgti depresija prieš ar po gimdymo.
Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė laisvai prieinama internete, ji gali būti naudojama sveikatos priežiūros įstaigose, užduodant anketos klausimus žodžiu arba duodant moteriai raštu užpildyti anketą, tačiau taip pat ją gali pildyti ir pačios moterys, kad galėtų geriau suprasti savo būseną ir laiku kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Veiklos, kriterijai ir iššūkiai šeimos globos namuose
Skalėje pateikti 10 klausimų su atsakymo variantais, pavyzdžiui:
- Aš galėdavau juoktis ir pastebėti linksmąją gyvenimo pusę: Taip, kaip visada. Nebe taip dažnai. Tikrai nebe taip dažnai.
- Su malonumu žiūrėjau į gyvenimą: Taip, kaip visada. Nebe taip dažnai kaip visada. Tikrai nebe taip kaip anksčiau.
- Aš be reikalo kaltinau save dėl nesėkmių: Taip, beveik visą laiką. Taip, kartais. Nelabai dažnai.
- Aš be priežasties jaučiausi susirūpinusi ar jaudinausi: Ne, niekada. Beveik niekada. Taip, kartais.
- Aš be priežasties baiminausi ar panikavau: Taip, gana dažnai. Taip, kartais. Ne, nedažnai.
- Aš nebesusitvarkiau su mane užgriuvusiais rūpesčiais: Taip, dažniausiai aš visai nebepajėgiau susitvarkyti. Taip, kartais aš nebepajėgdavau susitvarkyti kaip paprastai. Ne, dažniausiai aš susitvarkiau visai neblogai.
- Aš jaučiausi tokia nelaiminga, kad nebegalėjau miegoti: Taip, beveik nuolat. Taip, kartais. Nelabai dažnai.
- Aš jaučiausi liūdna ar prislėgta: Taip, beveik visą laiką. Taip, gana dažnai. Nelabai dažnai.
- Jaučiausi tokia nelaiminga, kad apsiverkiau: Taip, dažniausiai. Taip, gana dažnai. Tik retkarčiais.
- Man kildavo minčių apie savęs žalojimą: Taip, gana dažnai. Kartais. Beveik niekada.
Skalė gana paprasta ir patogi naudoti, pakanka 10 min. žodinio interviu arba 5 min. pildant anketą raštu. Pastaba: skalę galima naudoti ir platinti be papildomo leidimo, tačiau reikia nurodyti šiuos informacijos šaltinius: Cox, J., Holden, J. & Sagovsky, R. (1987). Detection of postnatal depression: Development of the 10-item Edinburgh Postnatal Depression Scale. British Journal of Psychiatry, 150, 782-786. NHS Ayrshire & Arran. Translated Leaflets A to Z.
Nėštumas, pogimdyminė būsena ir smurto kontekstas
Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, sprendžiami nauji šio gyvenimo laikotarpio uždaviniai, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamos naujos vidinės reprezentacijos apie save, kitus, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku.
Nėštumas moterims gali reikšti tiek naujas galimybes, tiek krizę, tuo metu gali paaštrėti psichologinės problemos ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis, šiuo laikotarpiu moterys tampa jautresnės ir pažeidžiamesnės. Daugiau nei pusė moterų po gimdymo patiria vadinamąjį motinystės liūdesį, kuris paprastai praeina per dvi savaites. Tačiau maždaug 10-20 proc. moterų po gimdymo pasireiškia pogimdyminė depresija, kurios simptomus svarbu pastebėti ir laiku nukreipti moterį kreiptis pagalbos.
Užsitęsusi prislėgta nuotaika, energijos stoka, sumažėjęs dėmesys aplinkai, kaltės jausmas, beviltiškumas, verksmingumas, jau pagimdžius jaučiama baimė pakenkti kūdikiui ar jį sužeisti rodo depresijos požymius. Pogimdyminė depresija gali pasireikšti tiek pirmosiomis paromis po gimdymo, tiek per pirmuosius kūdikio gyvenimo metus. Taip pat dažnai depresijos simptomai pasireiškia jau nėštumo metu. Tačiau dažnai šie simptomai lieka nepastebėti.
Praktiniai žingsniai ir prieinama pagalba
Atpažinti depresijos simptomus pasitelkus depresijos vertinimo klausimynus, o paskui nukreipti moteris pas psichikos sveikatos specialistus rekomenduoja tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Nacionalinis sveikatos ir priežiūros meistriškumo institutas Jungtinėje Karalystėje. Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė laisvai prieinama internete.
PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI - Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), psichikos sveikatos centrą. 1815 I-V 8-20 val. ir 17-21 val. 116 123 visą parą / www.viltieslinija.lt JAUNIMO LINIJA - Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt TU ESI - informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC) - Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.specializuotospagalboscentras.lt MOTERŲ GRUPĖS, MAMŲ FORUMAI, SUSITIKIMAI, ŠILTI RYŠIAI SU DRAUGĖMIS.
Statistinė apžvalga ir visuomenės iššūkiai
Lietuvos policijos duomenimis, vien per pirmąjį pusmetį nuo įstatymo dėl orderio skyrimo įsigaliojimo pradžios, gauta apie 27 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, daugiau nei 7 tūkstančiams asmenų išduota daugiau nei tūkstančių orderių. Panašiai rodo ir Lietuvos policijos duomenys - neretai apsaugos nuo smurto orderiai tam pačiam asmeniui išduodami kelis kartus per metus. Tai parodo, kad kol kas neturime veiksmingų priemonių, kaip spręsti pasikartojančio smurto problemą.
Anot ES apklausos, tarp 27 Bendrijos valstybių aukščiausi smurto prieš moteris rodikliai fiksuoti Centrinėje Europoje ir lyčių lygybės srityje pirmaujančiose Skandinavijos šalyse. Šiuo atveju mažesni skaičiai Centrinės ir Rytų Europos valstybėse nereiškia, kad smurto prieš moteris mastas ten yra mažesnis. Veikiau apie tai nekalbama.
Apklausa taip pat parodė, kad aukštesnysis arba aukštasis moterų išsilavinimas siejamas su 54 proc. „Panašiai rodo ir Lietuvos policijos duomenys - neretai apsaugos nuo smurto orderiai tam pačiam asmeniui išduodami kelis kartus per metus. Tai parodo, kad kol kas neturime veiksmingų priemonių, kaip spręsti pasikartojančio smurto problemą“, - sako E.
Rekomendacijos asmenims ir specialistams
- Naudoti įvertinimo klausimynus (pvz., EPDS) ir rizikos vertinimo priemones, jei yra įtarimų dėl psichologinės ar fizinės prievartos.
- Nedelsiant pranešti policijai, jeigu žinoma, kad apsaugos nuo smurto orderis nesilaikomas; pateikti visus turimus duomenis apie pažeidimus.
- Kreiptis į specializuotus kompleksinės pagalbos centrus - pagalba yra nemokama ir konfidenciali.
- Stiprinti socialinius ryšius: moterų grupės, mamų forumai ir draugės gali suteikti emocinį palaikymą ir praktinę pagalbą.
- Jei pastebite pogimdyminės depresijos simptomus - pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu ir, prireikus, užpildykite EPDS.
| Veiksmas | Kada | Kur kreiptis |
|---|---|---|
| Pildyti EPDS | Užfiksavus prislėgtą nuotaiką, miego sutrikimus, baimes | Psichikos sveikatos centras, šeimos gydytojas |
| Pranešti apie smurto pavojų | Gavus grasinimus, fizinius smurto požymius ar prievartinę kontrolę | Policija, specializuotas kompleksinės pagalbos centras |
| Gauti kompleksinę pagalbą | Po pavojaus rizikos vertinimo arba paties asmens pageidavimu | SKPC, pagalbos linijos |
Atpažinti ir laiku reaguoti į smurto artimoje aplinkoje požymius gali išgelbėti sveikatą ir gyvybę. Klausimynai ir anketos yra praktinės priemonės, bet jos neužtikrina galutinio išvados - tik profesionalus įvertinimas ir kompleksinė pagalba gali padėti spręsti individualias situacijas.