Susirgus ar patyrus nelaimingą atsitikimą ir tapus laikinai nedarbingu, asmuo negali dirbti ir uždirbti pajamų savo bei šeimos narių pragyvenimui užtikrinti. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.
Kada skiriama ligos pašalpa
Pagrindas skirti ligos pašalpą yra gydymo įstaigos išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pastaruoju metu yra išduodami elektroniniai pažymėjimai, kurie pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos pašalpą, bei pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą. Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik asmenims, apdraustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams arba asmenims, registruotiems bedarbiais Lietuvos darbo biržoje.
Jeigu žmogui pasireiškia užkrečiamos ligos simptomai, šeimos gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę ir galimą užkrėtimo riziką, gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu. Svarbu žinoti, kad nuotoliniu būdu nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik dėl gripo, COVID-19 ar kitų peršalimo ligų.
Kam nereikalingas stažas
Stažo reikalavimas netaikomas asmenims iki 26 metų, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, ir pertrauka nuo mokslo pabaigos iki kol jie tapo apdraustaisiais neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą. Kita asmenų grupė, kuriems netaikomas stažo reikalavimas, yra apdraustieji, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jie tapo apdraustaisiais neviršija 3 mėnesių.
Kada ir kaip prašyti ligos pašalpos
Asmenys, norintys gauti ligos pašalpą, turi „Sodros" teritoriniam skyriui pateikti prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo. Prašymą galima siųsti paštu, pateikti nuvykus į „Sodros" teritorinį skyrių arba internetu per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą - EGAS. Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį. Vieną kartą pateiktas prašymas dėl ligos išmokos galios visą gyvenimą. Neterminuotas prašymas galioja ir vienerius metus atgal.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
9 žingsniai kaip gauti nedarbingumą ir išmoką vaiko priežiūrai
Darbdavio ir „Sodros“ atsakomybė: pirmos ligos dienos ir tolimesnis mokėjimas
Ligos pašalpą už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas moka darbdavys, o pašalpa nuo trečios nedarbingumo dienos iki nedarbingumo pabaigos mokama iš „Sodros" biudžeto lėšų. Ligos pašalpos už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, dydis negali būti mažesnis kaip 80 procentų ir didesnis kaip 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo turimo ligos socialinio draudimo stažo. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. Darbdavio mokama ligos išmoka darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš „Sodros" lėšų. Nuo trečios iki septintosios (imtinai) laikinojo nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš „Sodros" lėšų. Jos dydis - 40 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ligos išmoka nuo trečios ligos dienos paprastai siekia 62,06 % išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos. Nuo aštuntos laikinojo nedarbingumo dienos „Sodra" moka 80 proc.
Specialiosios situacijos
Asmenims, slaugantiems sergančius šeimos narius arba prižiūrintiems vaiką, ligos pašalpa mokama iš „Sodros" biudžeto lėšų nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos. Pašalpos dydis - 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Asmenims, nedirbantiems dėl donorystės - nuo pirmos nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš „Sodros" lėšų 100 proc.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
Kas skaičiuojama kaip kompensuojamasis uždarbis
Ligos išmoką „Sodra“ apskaičiuoja remiantis kompensuojamuoju uždarbiu, kurio dydis nustatomas pagal nurodytus apskaičiavimo principus: pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. rugsėjį, vertinamos gegužės, birželio ir liepos draudžiamosios pajamos. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Mokesčiai ir minimalūs bei maksimalūs dydžiai
Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%). Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia. Šiuo metu vidutinė vienos dienos ligos išmoka yra 51 euras. Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR.
Savarankiškai dirbantys asmenys
Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Kad taip nenutiktų, patariama VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį.
Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą spalio mėnesį. Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti skirta savarankiškai dirbantiems asmenims, jei jie sumokėjo ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikė SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį mėnesį.
Praktiniai patarimai ir dažnos problemos
- Jei sergate ir norite gauti ligos išmoką, nepakanka kreiptis į gydytoją - būtina taip pat pateikti prašymą „Sodrai“.
- Vieną kartą pateiktas prašymas dėl ligos išmokos galioja visą gyvenimą, todėl rekomenduojama tai padaryti iš anksto.
- Šiuo metu maždaug 38 tūkstančiai žmonių, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dar nėra pateikę prašymo ligos išmokai skirti. Šiuo metu neišmokėtų ligos išmokų suma viršija 4 mln.
- Jei žmogus nepateikė prašymo tuo metu, kai turėjo nedarbingumo pažymėjimą, prašymą pateikus vėliau, ligos išmoka gali būti išmokėta už praėjusį laikotarpį - net ir vienerius metus atgal.
- Kad susirgę asmenys gautų ligos pašalpą, darbdavys „Sodrai" turi pateikti pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD). Jame nurodoma informacija apie ligos pašalpą už 2 pirmąsias ligos dienas ir laikotarpis, kurį asmuo dėl ligos nedirbo ir prarado darbo pajamas.
Kada ligos išmoka neskiriama
Ne visi gyventojai, turintys nedarbingumo pažymėjimus, automatiškai gauna ligos išmoką. Ji neskiriama, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų nustatytų sąlygų. Ligos išmokos skyrimas taip pat priklauso nuo to, ar asmuo atitinka stažo reikalavimus, nebent taikomi išimtys (pvz., iki 26 metų asmenys, pareigūnai, savarankiškai dirbantys, sumokėję įmokas).
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
Papildoma informacija apie kitas socialines išmokas
Be ligos išmokų, yra ir kitų išmokų bei paslaugų: nedarbo išmoka, pensijos bei parama žmonėms su negalia. Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra šalpos neįgalumo pensija ir socialinio draudimo negalios pensija. Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą.
| Laikotarpis / situacija | Kas moka | Pašalpos dydis (apytiksliai) |
|---|---|---|
| 1-2 nedarbingumo dienos | Darbdavys | 62,06%-100% vid. darbo užmokesčio |
| 3-7 dienos | Sodra | 40% arba 62,06% (priklausomai nuo atvejo) |
| 8 ir vėliau | Sodra | 80% kompensuojamojo uždarbio |
| Slauga / vaiko priežiūra | Sodra | 85% (nuo pirmos dienos) |
| Donorystė | Sodra | 100% (nuo pirmos dienos) |
Šis sąvadų rinkinys skirtas darbo užmokesčio klausimams. Rinkinyje pateiktos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie DU apskaičiavimą ir mokėjimą, VDU, viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, premijas ir priedus, suminę DLA, išskaitas iš DU, GPM bei Sodros įmokas, ligos išmokas ir kiti su darbuotojų darbo užmokesčiu susiję klausimai.