Kas trečia moteris Europos Sąjungoje (ES) per savo gyvenimą yra patyrusi smurtą namuose, darbe, viešoje erdvėje ar internete. Šie nerimą keliantys skaičiai ir kovos su smurtu sprendimai buvo aptarti Briuselyje vykusioje „Synergy“ tinklo konferencijoje „Dirbame kartu dėl Europos be smurto“.
ES ir pasaulio masto duomenys
Tyrimas parodė, kad smurtas prieš moteris ES šalyse yra paplitęs kur kas labiau nei manyta. Tai - 62 milijonai ES piliečių. Išvada: dešimtys milijonų moterų buvo persekiojamos, išžagintos, kentė priekabiavimą ir draudimus bei ribojimus.
Jungtinių tautų padalinys lyčių lygybei ir moterų įgalinimui (UN Women) pateikia naujausius statistinius duomenis apie smurtą prieš moteris pasaulyje. Duomenys surinkti iš 106 šalių. 736 milijonai moterų pasaulyje - kas trečia - mažiausiai kartą gyvenime yra patyrusi fizinį ir/ar seksualinį smurtą.
Į šį skaičių nėra įtraukti seksualinio priekabiavimo atvejai. Viena iš keturių (24 proc.) santykių turėjusių paauglių (15-19 metų) yra patyrusi sutuoktinio ar partnerio fizinį ir/ar seksualinį smurtą.
2018 metais viena iš septynių moterų patyrė fizinį ir/ar seksualinį sutuoktinio ar partnerio smurtą per pastaruosius 12 mėnesių (13 proc. moterų 15-49 metų). 81000 moterų ir merginų buvo nužudytos 2020 metais. Daugiau nei pusė - 47 000 - nuo sutuoktinio, partnerio ar šeimos nario rankos.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimas: trečia pakopa
Pandemijos metu smurto artimoje aplinkoje atvejų augimą fiksavo daug šalių. Mažiau nei 40 procentų smurtą patyrusių moterų kreipėsi kokios nors pagalbos. O tos, kurios kreipėsi, pagalbos ieškojo savo šeimoje ar tarp draugų.
ES tyrimų rezultatai: FRA, Eurostat ir EIGE
Didžiausias tyrimas: šie rezultatai gauti atlikus didžiausią kada nors pasaulyje vykdytą tyrimą. Siekiant surinkti kuo tikslesnę informaciją, moterys buvo klausinėjamos apie fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą, patirtą per visą savo gyvenimą nuo 15 metų.
Interviu metu jų buvo teiraujamasi ne tik apie fizinį, bet ir apie psichologinį, seksualinį smurtą, taip pat seksualinį priekabiavimą darbe. Išsamioje apklausoje dalyvavo daugiau nei 114 tūkstančių moterų 27 ES šalyse.
ES šalių tyrimas, kurį 2020-2024 m. atliko Eurostatas (ES statistikos tarnyba), ES pagrindinių teisių agentūra (FRA) ir Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), parodė, kad smurtas gali būti įvairių formų - ekonominis, psichologinis, fizinis ar seksualinis. Nors smurtas daro žalą visiems, moterys ir mergaitės išlieka labiausiai pažeidžiamos - net 32 proc.
Taigi, tik faktai: 33 proc. moterų yra patyrusios fizinį arba seksualinį smurtą nuo 15 metų. 22 proc. moterų yra patyrusios partnerio fizinį arba seksualinį smurtą. 5 proc. visų moterų buvo išžagintos. 43 proc. moterų patyrė kokį nors dabartinio arba buvusio partnerio psichologinį smurtą. 33 proc. moterų vaikystėje yra patyrusios suaugusiųjų fizinį ar seksualinį smurtą. 18 proc. moterų patyrė persekiojimą. 11 proc. moterų susidūrė su nepriimtinu elgesiu socialinių tinklų interneto puslapiuose arba joms buvo siunčiamos atvirai seksualinio turinio el. pašto arba SMS žinutės. 55 proc. moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą.
Taip pat skaitykite: Girtaujančių Šeimų Problema Lietuvoje
Smurto pobūdis ir artimo rato vaidmuo
2021 metų vykdyto tyrimo duomenimis (FRA, 2021 m.) 33% prieš moteris ir 19% prieš vyrus patirto seksualinio smurto atvejų įvykdė draugas ar pažįstamas, 18% moterų ir 14% vyrų jį patyrė iš šeimos nario ar giminaičio. Tai reiškia, kad 51% moterų ir 33% vyrų seksualinį smurtą patyrė iš žmonių, kuriuos pažinojo.
Tačiau Lietuvoje nuo seksualinių nusikaltimų artimoje aplinkoje registruotas tik 31 atvejis, kai tuo tarpu visų registruotų nusikaltimų artimoje aplinkoje skaičius - 5801. Toks duomenų neatitikimas rodo, kad Lietuvoje seksualinės prievartos tema nėra atpažįstama, o į institucijas besikreipiančių yra gerokai mažiau nei realiai nuo tokio smurto nukentėjusiųjų.
Lietuvos kontekstas: statistika ir visuomenės nuostatos
FRA duomenimis, ketvirtadalis moterų Lietuvoje yra patyrusios fizinį ir / arba seksualinį smurtą. Patyrusios fizinį smurtą atskleidė 15 proc. dalyvių. ES vidurkis šiuo klausimu siekia 13,5 proc. Seksualinio smurto patirtis įvardijo 10 proc. respondenčių Lietuvoje.
Tyrimas parodė, kad fizinį ir / ar seksualinį intymaus partnerio smurtą patyrė 17 proc. apklaustųjų. Skaičiai šokteli moterų paklausus apie intymaus partnerio psichologinį smurtą. Jo apraiškas teigia patyrusios 30 proc. respondenčių Lietuvoje. Apskritai, bent vieną iš trijų intymaus partnerio smurto rūšių patyrė 31 proc.
2014 m. fizinį ir / arba seksualinį smurtą teigė patyrusios 31 proc. moterų. „Nors šių metų duomenys rodo, kad fizinio ir seksualinio smurto atvejus įvardijo mažiau - 25 proc. - moterų, visgi toks pokytis per dešimtmetį yra mažas. Didesnis teigiamas pokytis pastebimas intymaus partnerio psichologinio smurto rodikliuose - 2014 m. jį teigė patyrusios 51 proc. Lietuvos respondenčių, 2024 m. - 30 proc.“
Taip pat skaitykite: Kas priklauso trečiai invalidumo grupei?
Tačiau tokios „geros“ žinios kelia šiek tiek abejonių. Pirmoji priežastis - šalių, kuriose nurodomas didžiausias smurto prieš moteris atvejų skaičius, penketukas. Šioje nepavydėtinoje kategorijoje atsidūrė Suomija, Prancūzija, Olandija, Švedija ir Danija. Antra, mažiausiai smurtaujančios šalys - Lenkija, Austrija, Malta, Slovėnija, Kroatija. Tokie skaičiai skatina kelti klausimą dėl duomenų tikslumo ir kultūrinių bei socialinių faktorių įvertinimo - tikėtina, kad kai kurios moterys šia tema kalbėti nenorėjo ar paprasčiausiai bijojo, vertino tai kaip netinkamą elgesį, šeimos gyvenimo paviešinimą.
Tikėtina, kad moterys skirtingai suvokia, kas yra smurtas. Tai leistų paaiškinti, kodėl Skandinavijos valstybėse, kuriose moters teisės išvystytos labiau nei daugelyje kitų ES šalių narių, yra didžiausias smurto atvejų skaičius.
Visuomenės mitai, stereotipai ir aukų kaltinimas
Visuomenėje gaji prievartos kultūra palaikoma aukų kaltinimo, melagingų seksualinių nusikaltimų mitų. Paaiškėjo, kad net 43 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje sutinka, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą, kai yra apsvaigusi, ji bent iš dalies pati yra už tai atsakinga. 30 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą.
2021 m. gimnazijose ir progimnazijose vykdyta apklausa „Lyčių stereotipai mokyklose“ parodė, kad 20 proc. merginų ir 39 proc. vaikinų mano, jog „kartais merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda ir (arba) elgesiu“. 3 proc. merginų ir 10 proc. vaikinų sutinka, kad „kai mergina sako „ne“ lytiniams santykiams, tai gali reikšti „galbūt“ arba „taip“. Kitaip tariant, 1 iš 10 vaikinų nesustotų iš merginos išgirdęs “ne”.
2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrimo duomenimis, 41% apklaustųjų visiškai arba iš dalies sutinka su teiginiu, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga. Lietuvoje seksualinis smurtas tarp sutuoktinių vis dar nėra atpažįstamas kaip viena iš smurto formų.
Kreipimųsi į institucijas nebuvimas ir teisinės priemonės Lietuvoje
67 proc. apklaustųjų apie sunkiausius partnerio smurtavimo atvejus nepranešė nei policijai, nei jokiai kitai organizacijai. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl smurtą patyrusios moterys nedrįsta pranešti apie įvykį teisėsaugai ar kreiptis pagalbos.
Pasak konferencijoje dalyvavusios Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Ritos Grigalienės, kova su smurtu išlieka vienu pagrindinių šalies prioritetų. Pastaraisiais metais Lietuva įgyvendino kovos su smurtu artimoje aplinkoje reformą: sukūrė stiprią paramos sistemą, įtvirtino tinkamą teisinį reglamentavimą ir sustiprino tarpinstitucinį bendradarbiavimą nacionaliniu ir vietos lygmenimis.
Viena iš pagrindinių reformos priemonių - apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris įpareigoja smurtautojus laikinai išsikelti ir 15 dienų vengti kontakto su auka. 2024 m. Lietuvoje užregistruota beveik 55 tūkst. pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, o išduota apie 21 tūkst.
„Ne veltui sakoma, kad pavojingiausia vieta moteriai yra jos pačios namai. Statistiką grindžia ir mūsų nacionaliniai duomenys. 2023-ųjų liepą pradėjęs galioti vadinamasis smurto orderis vien per pirmą pusmetį buvo skirtas daugiau nei 10,5 tūkst. kartų, iš jų - daugiau nei 7 tūkst. kartų jis buvo paskirtas tiems patiems asmenims pakartotinai. Antrasis orderio taikymo pusmetis buvo toks pat intensyvus, tad iki šių metų liepos, tai yra per pirmuosius šios priemonės veikimo metus, iš viso buvo skirta daugiau kaip 20 tūkst. orderių.“
Nedeklaruoti ir registruoti nusikaltimai: Lietuvos pavyzdžiai
2021 metais Lietuvoje registruoti 291 nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Toks duomenų neatitikimas rodo, kad Lietuvoje seksualinės prievartos tema nėra atpažįstama, o į institucijas besikreipiančių yra gerokai mažiau nei realiai nuo tokio smurto nukentėjusiųjų.
Šis nuosmukis pranešimuose kontrastuoja su kasdieniais atvejais: Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuteisė Artūrą Čiukšį už grasinimą nužudyti bei žmogaus terorizavimą ir turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu. Teisme nustatyta, kad A. Čiukšys nuo 2009-ųjų iki 2013 metų liepos 15 dienos nuolat terorizavo nukentėjusiąją ir jos nepilnametį sūnų. Buvęs sugyventinis ėmė terorizuoti ne tik moterį, bet ir jos vaikus.
Nors smurtautojai vis dažniau sulaukia griežtokos bausmės, tačiau jų nemažėja. Pavyzdys: neblaivus 32 metų T. T. namie sumušė žmoną, čiupo 7 mėnesių sūnelį ir užsibarikadavo garaže. Panaudojus elektros impulsinį prietaisą, vyras buvo sutramdytas ir surakintas antrankiais.
Psichologinis smurtas ir darbo bei politikos sritis
Tyrimas išryškino, kad psichologinį smurtą tenka patirti net 50-59 proc. lietuvių moterų. Šioje kategorijoje lietuvius lenkia tik latviai ir danai. Lietuvės taip pat įsitikinusios, kad visiškai nesusiduria su seksualiniu priekabiavimu - vos 9 proc. apklaustųjų teigė, jog per pastaruosius metus joms teko tai patirti.
82 procentai moterų parlamentarių yra patyrusios psichologinį smurtą darbe: pastabos, gestai, žeminantys ar seksistinio pobūdžio vaizdai, grasinimai, mobingas. Politikės įvardijo socialinę mediją kaip pagrindinį patiriamo smurto šaltinį ir beveik pusė jų (44 proc.) sakė, kad joms ar jų šeimoms buvo grasinama nužudyti, išprievartauti, pagrobti ar sumušti.
Prevencijos ir pagalbos poreikis
„Šie apklausos duomenys negali ir neturėtų būti ignoruojami. Atsižvelgiant į problemos mastą, galima teigti, kad nuo smurto prieš moteris kenčia ne menka grupelė moterų, o tai yra kasdienė visos visuomenės problema. Todėl politikai, pilietinė visuomenė ir šios srities specialistai turi įvertinti priemones, kurios padėtų kovoti su bet kokiu smurtu prieš moteris, kad ir kur tai vyktų. Kovos su smurtu prieš moteris priemones būtina nedelsiant patobulinti iš esmės“, - teigė minėtos agentūros direktorius Mortenas Kjaerumas.
Konferencijos dalyviai akcentavo, kad svarbu ne tik padėti smurtą patyrusioms aukoms ir keisti smurtautojų elgesį, bet ir įtraukti potencialiai pavojingus asmenis į prevencines programas, dar prieš įvykstant nusikaltimams. CPVA direktoriaus pavaduotoja Sandra Remeikienė pabrėžė, kad statistika - ne tik liūdina, bet ir motyvuoja veikti.
Pagrindiniai skaičiai lentelėje
| Rodiklis | ES / Pasaulis | Lietuva |
|---|---|---|
| Moterys patyrusios fizinį arba seksualinį smurtą | 33% | 25-31% (skirtingi metai) |
| Patyrė partnerio fizinį arba seksualinį smurtą | 22% | 17% |
| Išprievartavimas (ES duomenys) | 1 iš 20 moterų nuo 15 m. | - |
| Sekualinis priekabiavimas per pastaruosius metus | 55% (ES rodiklis) | 9% (lietuvės) |
| Psichologinis smurtas intymiuose santykiuose | - | 30% |
Aukų pagalbos paieška ir teisėsauga
Mažiau nei 40 procentų smurtą patyrusių moterų kreipėsi kokios nors pagalbos. O tos, kurios kreipėsi, pagalbos ieškojo savo šeimoje ar tarp draugų. 67 proc. apklaustųjų apie sunkiausius partnerio smurtavimo atvejus nepranešė nei policijai, nei jokiai kitai organizacijai.
2021 metais Lietuvoje registruoti 291 nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Toks duomenų neatitikimas rodo, kad Lietuvoje seksualinės prievartos tema nėra atpažįstama, o į institucijas besikreipiančių yra gerokai mažiau nei realiai nuo tokio smurto nukentėjusiųjų.
Ekonominės pasekmės ir teisės reguliavimas
2021 metais Europos Sąjungos šalims smurtas artimoje aplinkoje kainavo 366 milijardus. 158 šalys yra priėmusios įstatymus, kovojančius su smurtu artimoje aplinkoje, 141-oje šalyje įstatymiškai draudžiamas seksualinis priekabiavimas darbe. Tačiau toli gražu ne visose šalyse teisiniai reguliavimai atitinka tarptautinius standartus ir rekomendacijas.
Veiksmai ir rekomendacijos
- Didinti visuomenės sąmoningumą ir švietimą apie tai, kas yra smurtas ir kaip jo išvengti.
- Stiprinti prieinamą ir kokybišką pagalbą aukoms, įskaitant psichologinę, teisinę ir socialinę paramą.
- Skatinti pranešimų apie smurtą ataskaitų skaidrumą ir užtikrinti, kad tyrimai atspindėtų tikrą situaciją.
- Užtikrinti prevencines programas, kurios apima tiek aukų apsaugą, tiek smurtautojų elgesio keitimą.
- Plėtoti lytiškumo ugdymą, kad jaunimas geriau suprastų sutikimo, pagarbos ir ribų svarbą.
„Kas trečia moteris Europoje vis dar patiria smurtą artimoje aplinkoje ar dėl lyties. Tai skaudi realybė, tačiau mūsų bendros pastangos ir stipri partnerystė gali pakeisti šią situaciją. Mes siekiame, kad ateities kartos gyventų pasaulyje, kur pagarba vienas kitam nepriklauso nuo lyties ar kitų skirtumų“, - teigė CPVA atstovė.