Lietuvoje alkoholio vartojimas išlieka opi socialinė ir sveikatos problema. Medikai kalba jau apie trečią alkoholikų kartą: šeimoje gėrė senelis, tėvas ir geria anūkai. Siekiant sėkmingai spręsti alkoholizmo problemą, visų pirma reikia nustatyti priežastis ir tendencijas.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) užsakymu atliktas tyrimas rodo, jog tarp vartojančiųjų alkoholį šalies gyventojų 4 proc. išgeria beveik kasdien, tuo tarpu 86 proc. svaigiuosius gėrimus vartoja ne dažniau nei kartą per savaitę. Tyrėja teigia, kad 10 proc. išgeriančių suvartoja apie 37 proc. viso alkoholio. Girtaujantys asmenys išgeria 37 proc.
Alkoholio Vartojimo Įpročiai ir Tendencijos
Tyrimai atskleidžia, kad lietuviai dažniausiai alkoholį vartoja namuose; baruose, restoranuose lankosi rečiau. Tyrimo duomenimis, tarp vartojančiųjų alkoholį 3,7 proc. tai daro kasdien arba beveik kasdien, 10,5 proc. - 2-4 kartus per savaitę, 17,2 proc. - kartą per savaitę, 23 proc. - 2-3 kartus per mėnesį, likusieji - kartą per mėnesį ir rečiau.
Vilniaus universiteto docentė Vita Karpuškienė išskyrė, kad antrus metus iš eilės tyrimas atskleidė, kad girtauja tik kiek daugiau nei 4 proc. lietuvių. Pagal tyrimo duomenis, šie asmenys išgeria 26 proc. viso suvartojamojo alkoholio. „Daugiausia litrais suvartojama alaus - 76 proc. Tyrimo metu išskyrėme vartotojų grupes: tie kurie vartoja daug ir dažnai (girtaujantys), kurie vartoja dažnai, bet dvigubai daugiau ir vartojantys progomis bei ketvirtoji grupė - nevartojantys iš viso.
Lyginant 2016 ir 2017 apklausų rezultatus, per metus girtaujančių dalis, į kurią įeina tiek geriantys kasdien, tiek kelis kartus per savaitę, sumažėjo nuo 4,9 proc. iki 4,2 proc., tačiau būtent ši dalis ir sukelia daugiausia socialinių problemų. Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė girtaujančių asmenų per pastaruosius 12 mėnesių buvo įsivėlę į muštynes ar kitas smurtines situacijas.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Su girtavimo problemomis daugiausiai susiduria kaimo gyventojai. Kaimo vietovėse girtaujančių asmenų kone dvigubai daugiau nei miestuose: kaime - 5,7 proc. (2016 m. - 8,5 proc.), mieste - 4,1 proc. (4,6 proc.), didmiestyje - 3,2 proc. (4,2 proc.). Išskirtiniai girtaujančiųjų gėrimai - tai spirituotas vynas ir stiprus alus: šie asmenys išgeria 92 proc. spirituoto vyno, 59 proc. stipraus alaus, taip pat didžiąją dalį nelegalių gėrimų.
Tyrimas atskleidė, kad šiuo metu Lietuvoje alkoholiniais gėrimais prekiaujama 3691 parduotuvėje ir 3826 viešojo maitinimo vietose. Kadangi mes daug namuose švenčiame. Svarbu, ar tas pavyzdys turi įtaką ir formuoja tam tikrą šventimą. 24 proc. iš girtaujančiųjų asmenų nurodė, kad jų šeimoje būdavo dažnai geriama. Tad įpročio formavimuisi matoma, kad šeima daro labai didžiulę įtaką alkoholio vėlesniam vartojimui“, - komentavo A. Rasteinienė.
Daugiau kaip trečdalis girtaujančiųjų asmenų vartoja alkoholį nuo ryto ir trečdaliui yra tekę pirkti ar vartoti degtinę plastmasiniame indelyje.
Girtaujančiojo Portretas
Mokslininkai iš atlikto tyrimo nupiešia, kaip atrodo girtaujantis Lietuvos gyventojas. Tai dažniausiai yra vyras (87 proc.) vyresnis nei 50 metų (49 proc.). turintis vidurinį (61 proc.) arba nebaigtą vidurinį (17 proc.) išsilavinimą, neretai neturintis darbo (bedarbis - 35 proc.), pajamos mažesnės nei 600 eurų per mėnesį (38 proc.), 32 proc. jų yra išsiskyrę, dauguma (59 proc.) savo finansinę padėtį apibūdina kaip blogą.
„Intensyvesnį alkoholio vartojimą labiau lemia dvasinių-psichologinių ir socialinių problemų visuma, t.y. dominuoja nespecifikuoto streso įtaka arba su darbu susijusių problemų įtaka (darbo keliamas stresas), dvasinės tuštumos jausmas, gyvenimo prasmės pojūčio trūkumas. Beveik pusė girtaujančių asmenų teigia besirenkantys alkoholį iš neturėjimo ką veikti - daugiau nei trečdalis jų neturi mėgstamo laisvalaikio užsiėmimo, didžioji dauguma niekada nesportuoja“, - tyrimo atskleistas alkoholio vartojimo priežastis vardina VU mokslininkė doc. dr. Aušrytė Rastenienė.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
„35 proc. bedarbiai iš jų 42 proc. dirba savarankiškai, fizinį darbą, prie ūkio. Dar 17 proc. iš girtaujančiųjų yra pensininkai, bet visi žinome, kokios tos pensijos“, - pridėjo A. Rastenienė, kalbėdama apie darbo problemas, kurios išskiriamos, kaip priežastis gerti.
Tiesa, dar pridedama, kad vertinant priežastis dėl ko geriama, labai maža dalis nurodė, kad gertų dėl matomos reklamos.
Bandymas Atsisakyti ir Pagalbos Poreikis
Pasak A. Rastenienės, gyventojai suvokia savo įpročius. 22 proc. iš girtaujančiųjų asmenų supranta girtavimo problemą ir bandė atsisakyti, tačiau jiems nepakako turimos aplinkos pakeisti savo įpročius.
Tyrimo duomenimis 16 proc. reguliariai alkoholį vartojančių asmenų per metus bandė atsisakyti (sumažinti) alkoholinių gėrimų vartojimą.
„Tai reiškia, kad reikšminga dalis girtaujančių supranta savo girtavimo problemą, suteikus tinkamą pagalbą galime tikėtis, kad problema bus išspręsta ar bent sumažinta“, - sako VU mokslininkė doc. dr. V. Karpuškienė.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Alkoholio Įvežimas iš Kitų Šalių
Tyrimo metu gyventojai buvo apklausti, kokį alkoholį vežasi iš kitų šalių į Lietuvą. Pasak VU mokslininkės, 62 proc. parsiveža alaus, 72 proc. stipriųjų gėrimų. Tirta ir asmenimiams vartojimui, kiek parsivežama litrais.
Iš atsakymų matyti, kad alaus beveik 9 litrai su kiekvienu atsivežimu parsivežama, vyno putojančio vyno 4,26 ir stirpriųjų gėrimų - 2,85 litro.
Anot jos, mokesčiais neapmokestinamas alkoholis, atsivežamas iš kitų šalių, skatina girtavimą.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pridėjo, kad iš tyrimo matyti, jog vienoks ar kitoks apsunkinimas įsigyti alkoholinių gėrimų Lietuvoje neužkirs kelio įsivežti gėrimų iš kitur. O taip pat ir akcizų politika galėjo ne visiškai paveikti, nes labiausiai girtaujanti grupė perka pigiausius gėrimus.
„Valstybė turi padėti išspręsti įsisenėjusias Lietuvos gyventojų bėdas, turi padėti šiems žmonėms atsisakyti girtavimo. Padidinus akcizus alkoholiniams gėrimams valstybė gavo daugiau pajamų. Reikėtų jų daugiau skirti ir girtaujančių asmenų gydymui, psichologinei pagalbai. Taip pat norime atkreipti dėmesį į kitą įsisenėjusią problemą - milžiniški pinigai, kurie šiuo metu nerezultatyviai panaudojami Darbo biržos organizuojamiems kursams ir seminarams, turėtų būti skiriami realioms perkvalifikavimo programoms. Tokiu būdu ne tik pagerinsime bendrą situaciją darbo rinkoje, bet ir pasieksime, kad nuo alkoholizmo išsigydę ir naujų profesinių kompetencijų įgiję asmenys taptų konkurencingi darbuotojai“ - teigia. V. Sutkus.
Alkoholio Vartojimo Statistika
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje alkoholio gamyba ir vartojimas auga. 2007 m. šalyje, palyginti su 2006 m., alkoholinių gėrimų gamyba išaugo daugiau kaip penktadaliu.
Dėl didėjančio alkoholio vartojimo nuo 2006 m. iki 2007 m. 13 procentų padidėjo sergamumas alkoholine psichoze. Alkoholizmas labiau paplitęs kaimuose.
Statistikos departamento parengtais duomenimis, 2007 metais dėl alkoholio vartojimo mirė 1741 žmogus, o tai 257 žmonėmis daugiau nei 2006 metais. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga, atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu ir alkoholinė kardiomiopatija. 2007 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo buvo 3,4 karto didesnis negu moterų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2007 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo įrašyta 7,3 tūkst. girtaujančių šeimų. Alkoholio vartojimas socialinės rizikos šeimose yra didelė problema, būtent tose šeimose nepilnamečiai asmenys alkoholio vartoja daugiausia.
2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 14 litrų suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,2 litro mažiau nei 2014 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenys rodo, kad 2012 m. daugiau nei aštuoni iš dešimties 15-64 metų amžiaus asmenų per paskutinius 12 mėn. yra vartoję alkoholinių gėrimų (82,0%), kas yra beveik 5 proc. mažiau nei 2008 m.
Tyrimo metu nustatyta, kad per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos 75 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų vartojo alkoholinius gėrimus (83 proc. vyrų ir 69 proc. moterų). Per pastaruosius devynerius metus gyventojų, vartojančių alkoholinius gėrimus, dalis beveik nepakito - 2005 m., kad vartojo, nurodė 76 proc.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, praėjusiais metais 715 asmenų pirmą kartą užregistruoti susirgę alkoholine psichoze ir 1 400 asmenų - lėtiniu alkoholizmu. Metų pabaigoje gydymo įstaigų apskaitoje iš viso buvo 3,4 tūkst. asmenų, sirgusių alkoholine psichoze, ir 47,9 tūkst.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo 4,9 tūkst. girtaujančių šeimų - tai 3,9 proc. mažiau nei 2012 metais. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,6 tūkst.
Nepaisant kiek geresnių pernykščių rodiklių, neseniai paskelbta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaita apie alkoholio vartojimą ir sveikatą 2014-aisiais parodė, kad Lietuva pagal alkoholio suvartojimą yra trečia šalis pasaulyje! Paaiškėjo, kad vienam vyresniam nei 15 metų žmogui mūsų šalyje tenka 15,4 litro grynojo alkoholio per metus.
Priemonės Alkoholio Vartojimui Mažinti
NTAKK dar gegužės pabaigoje kreipėsi į Seimą, Ministrą Pirmininką ir Vyriausybę prašydama nedelsiant imtis priemonių alkoholio vartojimo problemai spręsti. Kreipimesi pristatomos mokslo įrodymais grindžiamos veiksmingos alkoholio vartojimo ir sukeliamos žalos kontrolės priemonės, pavyzdžiui, alkoholio prieinamumo mažinimas, kainų didinimas, reklamos draudimas, privalomas alkoholinių gėrimų kaloringumo ir sudėties žymėjimas, priklausomybės ligų gydymo paslaugų prieinamumo didinimas ir kita.
Pasak jo, dviračio Lietuvos politikams išradinėti nereikia. „Jis jau yra ir kitos Europos šalys sėkmingai juo važiuoja. Lietuva taip pat turi gerosios praktikos pavyzdį - 2008 m. įsigaliojus alkoholio prieinamumo, įperkamumo mažinimo priemonėms, apribojus alkoholio reklamą, sugriežtinus neblaivių vairuotojų kontrolę, alkoholio vartojimas, o kartu su juo ir vartojimo daroma žala, šalyje sumažėjo nuo 14,6 l 2007 m. iki 10,8 l 2009 m., - geru prevencijos pavyzdžiu dalijosi A.Veryga. - Deja, nediegiant naujų veiksmingų alkoholio kontrolės priemonių, alkoholio vartojimas nuo 2010 m. vėl pradėjo sparčiai augti.
Alkoholio reklama daro labai didelę įtaką jo vartojimui. Nauji stiprieji alkoholiniai gėrimai, sidrai, alkoholiniai kokteiliai reklaminiuose klipuose pateikiami kaip neatsiejama linksmybių dalis. Tokie dalykai neturėtų būti toleruojami, todėl turi būti vykdoma daugiau socialinių akcijų, informuojančių apie alkoholio žalą organizmui ir visuomenės procesams.
Taip pat siūloma savivaldybėms leisti riboti prekybą alkoholiu renginiuose, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai. Remiantis pataisomis, savivaldybėms taip pat būtų leista su religinėmis bendruomenėmis tartis, kokiu atstumu nuo maldos namų galėtų būti leidžiama alkoholio prekyba.
L.S. - Vieno recepto, kovojant su besaikiu alkoholio vartojimu, nėra. Tačiau pradėti, manau, reikėtų nuo vaikų, kad jie nepriprastų alkoholio vartoti. Per įvairiausias šventes, koncertus paaugliai, kuriems vos penkiolika ar šešiolika metų, šlitinėja girti. Pradeda nuo alaus, sidro, o po to pereina prie kur kas stipresnių gėrimų. Kai girdžiu kalbas, jog draudimais nieko neišspręsime, norisi atsakyti, kad jau pasiekėme tokį dugną, kai gražiuoju susitarti nebeįmanomi. Medikai kalba jau apie trečią alkoholikų kartą: šeimoje gėrė senelis, tėvas ir geria anūkai. Ar priverstinis gydymas padėtų išspręsti problemą? Taip, jei jis būtų kompleksinis, trunkantis kelerius metus, įtraukiant ir bendruomenes, ir reabilitologus, o ne tik porą mėnesių trunkančia detoksikaciją. Tačiau prie to turi prisidėti ne tik Sveikatos apsaugos ministerija, bet ir visos šalies institucijos. Taip pat reikia nepamiršti ir jaunimo švietimo. Žinoma, greitų rezultatų neverta tikėtis. Bet tokie pavyzdžiai kaip Naisai įrodo, kad galime švęsti ir be alkoholio. Liūdniausia, kad problema visiems buvo žinoma, bet apie ją niekas nedrįso garsiai kalbėti. Priėjome ribą, kai nebeturime, kur trauktis.
Dirbant su jaunimu, vienas pagrindinių prioritetų turėtų būti užimtumo - tiek darbo, tiek ir laisvalaikio - skatinimas. Jį reikia sudominti, kad nekiltų noras pramogų ar iš neturėjimo ką veikti linksmybių ieškoti alkoholyje. Taip pat reikėtų stiprinti kaimo bendruomenes, nes jos turi labai didelę įtaką. Žinoma, jos ir dabar dirba: atnaujinamos sporto aikšteles, organizuojami įvairūs renginiai.
Kiekvienas draudimas turi būti įvertintas - kokią konkrečią įtaką jis darys alkoholio paplitimo mažinimui. Kaip tik ruošiame pasiūlymus, kurie pirmiausia būtų orientuoti į priežastis, kodėl žmonės pradeda vartoti alkoholį. Vadinasi, kalbant apie mokestinę politiką turėtume taikyti į tikslingus segmentus. Šių gėrimų tarp rimtų problemų turinčių žmonių išgeriama daugiausiai. Taigi jie arba turėtų būti visiškai išimami iš prekybos, arba „apkraunami“ žymiai didesniais mokesčiais, kad nebūtų taip lengvai įperkami. O lėšos padidinus mokesčius turėtų būti kaupiamos visuomenės blaivinimo fonde, iš kuriuo būtų finansuojamos prevencinės priemonės.
Apibendrindamas jis kalbėjo, kad girtavimas nėra visuotinė problema, girtauja ne tauta, o konkretūs žmonės susiduria su konkrečiomis gyvenimo problemomis ir ilgai nerasdami išeities, griebiasi alkoholio.
Pagrindiniai faktai apie alkoholio vartojimą Lietuvoje:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Kasdien vartojantys alkoholį | 4% gyventojų |
| Suvartojamo alkoholio dalis, tenkanti 10% išgeriančių | 37% |
| Girtaujančių asmenų dalis kaimuose | 5,7% |
| Girtaujančių asmenų dalis miestuose | 4,1% |
| Girtaujančių asmenų dalis didmiesčiuose | 3,2% |
Šis tyrimas turėtų padėti susiorientuoti, kur svarbiausia nukreipti dėmesį kovojant su nesaikingo alkoholio vartojimo problema. Pavyzdžiui, matome, kad didžioji dalis nesaikingai vartojančiųjų alkoholį vaikystėje matė taip darant savo tėvus. Pasak mokslininkės, apibendrinus tyrimą, galima labai aiškiai susidaryti piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu paveikslą: 89 proc. šių respondentų nesportuoja, neturi kitų pomėgių, menkai išsilavinę, dažniausiai gyvena kaime (kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis procentas vartojančių alkoholį kasdien), populiariausi gėrimai - stiprus alus („bambalinis“) ir spirituotas vynas, kurie vartojami namuose arba viešose vietose.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 40 proc. tų, kurie geria daugiau nei kartą per savaitę, bandė mažinti išgeriamą alkoholio kiekį arba išvis jo atsisakyti, bet nesėkmingai. Tai didelis skaičius ir vertėtų pagalvoti, kaip jiems suteikti profesionalią pagalbą, kad pastangos nebūtų bevaisės“, - svarstė VU EF doc.