Įvairūs iššūkiai, su kuriais susiduria vaikai ir šeimos, lankantys vaikų dienos centrus (VDC), atskleidžia sudėtingą situaciją, reikalaujančią dėmesio ir sprendimų. Straipsnyje nagrinėjamos problemos, pradedant finansavimo trūkumu ir baigiant socialinių darbuotojų kvalifikacija, taip pat pateikiami galimi sprendimo būdai.
Tragedijos ir sisteminės problemos
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pabrėžė, kad kiekvienas suaugęs žmogus, dirbantis su vaikais, turi būti sąmoningas ir įsipareigojęs užtikrinti, kad nė vienas vaikas nekentėtų nuo smurto artimoje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, ruošiamasi naujai sistemai, kurioje bus naudojamas Pirminio grėsmių vertinimo instrumentas ir Smurto atpažinimo lentelė. Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo bendras prevencinės ir kitos pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo modelis, o vaiko teisių apsaugos sistema tapo centralizuota.
Tačiau, nepaisant pastangų, problemų vis dar išlieka. Per pirmąjį šių metų pusmetį vaiko teisių gynėjai sulaukė per 27 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, apie 17 proc. daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Palyginti su pernai pirmuoju pusmečiu, fizinio, seksualinio ir psichologinio smurto atvejų padaugėjo per 30 proc. Beveik 3 tūkst. - tiek vaikų pernai galimai patyrė smurtą. Šiemet per pirmą pusmetį gauti 1 578 pranešimai dėl fizinio smurto, 201 - seksualinio, 197 - psichologinio.
Vilčinskų šeimos situacija
Šiuo metu visais trimis Vilčinskų vaikais yra rūpinamasi Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Mama buvo paleista, pateikė prašymą dėl bendravimo su vaikais ir susitikimai vyksta. Tikrai sudarysime sąlygas bendrauti, susitikti, jei reikės, įtrauksime ir psichologų pagalbą. Iki Vilčinskų vaikų paėmimo iš šeimos šį birželį buvo gauti septyni pranešimai dėl galimų jų teisių pažeidimų. Pirmą pranešimą apie šią šeimą gavome pernai liepą, ši informacija buvo susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, tėvų neblaivumu. Į visus pranešimus reagavome, kalbėjomės, bandėme įvertinti situaciją.
Kadangi šeima nepriėmė pagalbos - tėvai nebuvo linkę bendradarbiauti, keisti situaciją, atliepti vaikų poreikius - ir įvertinus, kad kilo reali grėsmė vaikų gerovei - jie nelankė mokyklos, neturėjo asmens dokumentų, nesilankė pas gydytojus - buvo kreiptasi į teismą. Teismas priėmė sprendimą vaikus atskirti nuo tėvų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Finansavimo iššūkiai ir paslaugų trūkumas
Nors didinamas vaikų dienos centrų finansavimas, šeimos vis dar susiduria su sunkumais. Vilnietė Henrika pasidalijo savo istorija apie tai, kaip sunku rasti dienos centrą savo neįgaliai dukrai Aušrai, kai ji baigs mokyklą. Moteris teigia, kad seniūnijos reikalavimai yra verti psichiatro konsultacijos, nes patys tėvai turi ieškoti įstaigos, kurioje būtų bent kokia vieta socialinei globai.
Be to, net ir esant galimybei patekti į dienos centrą, Aušra negali to padaryti, nes dar neturi mokyklos baigimo pažymėjimo. Henrika taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus mieste esančiuose dienos centruose kai kur vietų yra, tačiau centrai yra per toli arba dirba per trumpai.
Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad vietų neįgaliųjų dienos centruose yra, ir galima netgi rinktis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad šeimoms, auginančioms, prižiūrinčioms ar slaugančioms neįgalius asmenis, gali būti teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Taip pat nuolatinės priežiūros reikalaujančių suaugusių žmonių su negalia artimieji gali gauti laikino atokvėpio paslaugas.
Skurdas ir socialinė atskirtis
Skurdas yra didelė problema, su kuria susiduria daugelis šeimų Lietuvoje. Žmonės patenka į nepritekliaus liūną dėl įvairių priežasčių, tokių kaip priklausomybės, vienišos motinystės, smurto artimoje aplinkoje ir globos namų patirtis. „Caritas“ teikia pagalbą skurstantiems žmonėms, įskaitant maistą, drabužius, nakvynę ir ugdymo programas.
Konfliktai ir problemos vaikų dienos centruose
Gelgaudiškio vaikų dienos centre kilo konfliktas tarp buvusios vadovės Alinos Damušytės ir bendruomenės centro pirmininkės Ilonos Šeflerienės. A. Damušytė teigė, kad I. Šeflerienė viršija savo įgaliojimus ir naudojasi tarnybine padėtimi. I. Šeflerienė savo ruožtu teigė, kad A. Damušytė netikslingai naudojo lėšas ir nederino pirkinių. Kauno Senamiesčio vaikų dienos centre taip pat buvo problemų, įskaitant maisto vagystes ir prirašinėjamą didesnį vaikų skaičių nei iš tiesų būdavo.
Taip pat skaitykite: Veiksmai socialinės ekstremalios situacijos atveju
Pagalba Ukrainos vaikams
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ teikia pagalbą Ukrainos vaikams, atvykusiems į Lietuvą dėl karo. Organizacija įrengė saugias vaikų erdves registracijos centruose ir teikia humanitarinę pagalbą dienos centruose. Didžiajai daliai iš Ukrainos atvykusių vaikų reikalinga ir psichologų pagalba.
Eismo saugumas ir vaikų saugumas
Kėdainių rajone vaikai turi laukti autobuso tamsoje, nesaugiai stovėdami tiesiog gatvėje. Kelio ruožas priklauso valstybės įmonei „Via Lietuva“, kuri teigia, kad kelio techniniai parametrai atitinka didesnį nei 50 km/val. greitį. Savivaldybė ieško galimybių, kaip savivaldybės lėšomis būtų galima pagerinti eismo saugumą šioje vietoje.
Vaikystės traumos ir abejingumas
Darijos istorija atskleidžia giliausias aplinkinių abejingumo kenčiančiam vaikui pavyzdys ir socialinių, vaiko teisių apsaugos tarnybų fiasko liudijimas. Darija patyrė seksualinį smurtą iš tėvo pusės, tačiau aplinkiniai nekreipė į tai dėmesio. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija ir dabar gina savo darbuotoją ir jokios kaltės neįžvelgia.
Finansavimo klausimai ir savivaldybės parama
Šakių rajone vaikų dienos centrų atstovams kilo įvairių klausimų dėl savivaldybės skirtų lėšų panaudojimo. Daugeliui buvo aktualu, ar jie galėtų iš tų pinigų prisidėti prie darbuotojų atlyginimų ir komunalinių išlaidų apmokėjimo. Praėjusį antradienį rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyko mūsų rajono vaikų dienos centrų atstovų susitikimas, kuriame buvo aptartos naujovės, finansavimas, atsakyta į rūpimus klausimus.
Savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius tvirtino, kad nors visuomenėje sklando jam nepriimtini argumentai, kad „vaikų dienos centrai dalinasi tuos pačius vaikus su neformaliuoju švietimu“, tačiau dalis politikų tiesiog taip kalba neįsigilinę į situaciją. Jei praėjusiais metais už kiekvieną dienos centrą lankantį vaiką mėnesiui savivaldybė mokėjo po 32,5 euro, tai šiemet numatė 44 eurus, o jeigu tai neįgalus vaikas arba turintis specialiųjų poreikių - 82,5 euro (pernai mokėjo 60 eurų).
Taip pat skaitykite: Ataskaita apie vaikų dienos centrus
Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Savukaitienė informavo, kad praėjusių metų pabaigoje metų laikotarpiui sėkmingai akreditavosi 10 rajono vaikų dienos centrų. Liko neatestuotas tik vienas, priklausantis VšĮ Šakių diakonijai, tačiau jų akreditacija dar galioja iki šių metų liepos mėnesio. Kiekvienai socialinių paslaugų įstaigai, kuriai suteikta teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą, finansavimas skiriamas nuo jį lankančių vaikų skaičiaus.
Finansavimas pagal vaikų skaičių:
| Vaikų skaičius centre | Metinis finansavimas |
|---|---|
| 10-15 | 18 300 eurų |
| 16-25 | 19 100 eurų |
| 26-35 | 20 000 eurų |
Vaikų dienos centrų atstovai domėjosi, ar iš savivaldybės skirtų lėšų bus galima prisidėti prie darbuotojų atlyginimų ir komunalinių išlaidų. Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė paaiškino, kad galima pasinaudoti skirtais pinigais norint prisidėti prie darbuotojų atlyginimų, susimokėti už mokymus ar komunalines paslaugas, tačiau kiekviena situacija sprendžiama individualiai.
Sintautų vaikų dienos centro atstovė Lidija Mykolaitienė teigė taip pat nematanti išeities, kaip sumažinti šildymo sąskaitą, nes jų centras šildosi elektra. Tad jei 2022m. mokėjo 400 eurų, tai pernai ši suma pakilo iki 1 tūkst. eurų. Pasak jos, blogiausia, kad nėra atskiro skaitiklio - bendras su seniūnija ir su gatvių apšvietimu.
Esminiai Ženklai, Kad Jums Trūksta Asertyvumo
Gebėjimas drąsiai ir be agresijos išsakyti savo nuomonę (net ir kitiems nepatogią), apginti savo poziciją, ištarti NE - vadinamas asertyvumu.
- Pričiumpate save, kad prikandate liežuvį situacijose, kai reikėtų save išreikšti. Jaučiate, kad dažnai paminami jūsų poreikiai, paniekinamos jūsų ribos. Normalu, kad mes trokštame priklausyti bendruomenei. Normalu ir bijoti, kad nepaklusnumas mus iš šios bendruomenės išspirs. Problema kyla tada, kai šios baimės mus paralyžiuoja. Nesiimame jokių produktyvių veiksmų. Net jeigu sąlygos baisios, taikstomės.
- Kada žmonės renkasi pasyvią agresiją? Dažniausiai tada, kai bijo pasekmių, susijusių su atviru nuomonės išsakymu. Pasyvi agresija leidžia nepasitenkinimą, kritiką, pyktį išreikšti subtiliau.
- Apgalvokite pastarųjų savaičių ar pastarojo mėnesio kompromisus, į kuriuos leidotės darbe ar namuose. Nesvarbu, kokia tema diskutavote. Esminis klausimas: ar bendras sutarimas buvo maždaug per vidurį, ar kažkuris nusileidote daugiau? Jeigu jūs NUOLAT būnate tas, kuris nuolaidžiauja, kokia pagrindinė to priežastis?
- Jūs bandote išreikšti drąsesnę, stipresnę nuomonę, tačiau susidūrę su opozicija iškart pasiduodate. Galite turėti visus reikiamus argumentus, tačiau vos pajuntate aplinkinių priešiškumą - kažkas nutinka: lūžta balsas, dreba širdis, linksta kojos.
- Psichologo Leono Seltzerio teigimu, asertyvumo stygius brangiai kainuoja: tikėtina, kad svarbiausi mūsų poreikiai lieka nepatenkinti. Žmonės, kurie renkasi pasyvų nutylėjimą, ypač dažnai jaučiasi nesuprasti, nevertinami. Svarbu suprasti, kad dažniausiai aplinkinių nesupratimas NĖRA automatinis įrodymas, jog esate nemylimi. Tai tiesiog ženklas, kad žmonėms aiškiai neiškomunikuojate savo lūkesčių (t. y.
- Vienas akivaizdžiausių ženklų, kad jums trūksta asertyvumo - nesugebėjimas pasakyti, kas jus iš tikrųjų pykdo, kelia nerimą ar liūdina. Jums baisu, kad pradėjus nuoširdžiai šnekėtis paaiškės: vertybiniai skirtumai milžiniški, jų neįmanoma išspręsti.